Diskusijos apie tai, kaip technologijos ir informacija tampa prieinamesnės, dažnai atskleidžia įdomius visuomenės aspektus. Vienas iš tokių aspektų yra skirtingų kartų požiūris į mokymąsi ir prisitaikymą prie naujovių, ypač IT srityje.
Kai kurie pastebi, kad tie, kurie sugeba savarankiškai rasti sprendimus, dažnai gerai moka anglų kalbą. Tačiau kyla klausimas, ką daryti dabartiniams keturiasdešimtmečiams, kuriems iki šiol anglų kalbos nereikėjo, o dabar mokytis IT naujovių ir terminologijos nėra nei laiko, nei noro. Apie dar vyresnius žmones net nekalbant - jiems gali būti sudėtinga net telefono numerį įsirašyti. Tokiose situacijose lieka tik Google Translate arba mokamos paslaugos.
Kita vertus, kai kas teigia, kad lietuvių kalba negali aprėpti visko, nes lietuvių kalba pasaulyje tėra tik 4 milijonai. Tačiau kyla klausimas, ar tai reiškia, kad lietuvių kalba mažiau vartojama nei estų ar volapiukas? Ar tikrai sunku sugaišti kelias minutes pasidalinti sprendimu, dėl kurio kažkada teko sugaišti ne vieną valandą?
Dažnai sprendimas slypi ne tik informacijos prieinamume, bet ir nusiteikime. Jei nėra nei laiko, nei noro, tai visų pirma problema slypi neigiamame nusiteikime, kad čia viskas per sudėtinga, kad nemokama anglų kalba. Yra daugybė informacijos ir rusiškai, kur galima rasti įvairių "how to" pamokymų.
Kai tenka ką nors aiškinti, ypač techninius dalykus, svarbu pasirinkti tinkamą metodą. Galima naudotis nuotolinės prieigos programomis, pavyzdžiui, Skype ar TeamViewer, ir iš pradžių rodyti, o po to prašyti vartotojo atlikti veiksmus, stebint ir pataisant klaidas. Tačiau svarbu suprasti, kad visko žinoti neįmanoma.
Techninių Žinių Ir Kasdienio Gyvenimo Santykis
Gilinantis į konkrečias situacijas, matome, kad net ir gerai mokantis grožinę literatūrą, techniniai terminai gali būti nesuvokiami. Pavyzdžiui, 50-metei, skaitančiai ir verčiančiai rusišką grožinę literatūrą, visiškai nesigaudant techniniuose terminuose, gali būti sunku suprasti, kaip veikia Skype. Tokiais atvejais paprasčiau yra nusiųsti failą, nei aiškinti terminus kaip "http".
Analogija su automobilio techniniu gedimu yra labai tinkama. Jei nereikia gilintis į stūmoklio veikimą ar ieškoti gedimo priežasčių, o tereikia nuvažiuoti iš taško A į B, tai viskuo pasirūpina draugas. Tačiau jei draugui reikės išvalyti kompiuterio ventiliatorių ar susikurti Skype paskyrą, jis kreipsis pagalbos.
Yra žmonių, kurie, net būdami IT specialistai, neturi hobio domėtis naujausia technika, jei jiems nereikalinga darbui. Jiems svarbiausia, kad sistema veiktų, o visa kita gali pasirūpinti kiti.
Kolegoms programeriams, kuriems neveikia koks nors CSS elementas, nereikėtų sakyti, kad jie patys turi gilintis į specifikacijas ar ieškoti informacijos internete. Geriau atsidaryti kodą ir ieškoti įtartinų vietų, remiantis savo patirtimi ir žiniomis.
Kai tenka aiškinti sudėtingus dalykus, svarbu suprasti, kaip juos pateikti. Aiškinti reikia objektiškai, naudojant vaizdinius pavyzdžius, nes vaikai mokosi ir gyvena vaizdais, o senyvi suaugusieji, nors jų smegenys nebėra tokie aktyvūs, vis dar sugeba suvokti informaciją tokiu lygmeniu. Dėl atminties problemų, kartojimas tampa ypač svarbus.
Tačiau kyla klausimas, ar verta mokyti žmones, kurie nesiruošia naudoti įgytų žinių bent kartą per savaitę? Jei nėra noro gilintis į technologijas, galbūt nereikia ir mokytis.
Kai kurie mano, kad "how to" vaizdo įrašai yra daug greičiau virškinami nei ilgi tekstiniai vadovai. Tačiau kitiems labiau patinka spausdinti straipsnius ir juos skaityti. Svarbu rasti balansą ir pasirinkti tinkamiausią mokymosi metodą.
Stebina žmonės, kurie nori patys viską pasidaryti, bet nenori mokytis reikalingų įgūdžių ar domėtis. Kaip sakoma, kas nemoka, tas moka. Ir nėra čia jokios problemos. Svarbiausia - turėti norą ir skirti tam laiko.
Kai kurie teigia, kad Google yra vertingas dalykas, nepaisant įvairių niuansų ir išimčių. Tačiau ieškant senų dalykų, reikia tikėtis, kad jie apskritai bus paminėti. Na, o kai kam patinka YouTube "how to" vaizdo įrašai, nors ne visada jais ir remiamasi.
Nors atrodo, kad viskas tampa paprasčiau, bet kai kuriems net ir elementarių dalykų, kaip nukopijuoti nuorodą, paaiškinti yra sudėtinga. Daugumai 40-mečių ir vyresnių, lengviau suvokti, kaip veikia lėktuvas, nei kompiuteris ar internetas. Jiems visiškai neįdomu ir neaktualu žinoti, kam reikalingas karbiuratorius, jei jiems tereikia nuvažiuoti iš taško A į B.
Kai kurie neturi socialinių tinklų paskyrų, nes jiems tai tiesiog neįdomu ir nereikia. Visą reikiamą komunikaciją jie atlieka telefonu ar elektroniniu paštu.
Nors ir sakoma, kad mokytis visada įmanoma, kai kurie mano, kad tai net nepatartina. Geriau veikti ką nors miela ir naudingo.
Panevėžio Vakarėlių Kultūra Ir Istoriniai Asmenys
Yra pastebėjimas, kad kai kurie žmonės gyvena tarsi sapne, kur viskas sukasi aplink juos. Toks požiūris gali būti pirmas žingsnis į narcisizmą. Gyvenimas tampa "dailus, dailus", su tropikais, importiniais kvepalais, bet pabudus supranti, kad viskas yra tik iliuzija.
Taip pat pastebima tam tikra visuomenės elgsena, kurią galima apibūdinti kaip "kaimo erelius". Tai žmonės, kurie garsiai kalba, ryškiai rengiasi ir šventai tiki viskuo, ką daro. Jie nežino, kas yra etiketas, ir gina savo teises žodžiu ir kumščiu.
Istorija atskleidžia ir kitokius veikėjus. Generolas Kazimieras Skučas, vidaus reikalų ministras, buvo viena pirmųjų tarpukario Lietuvos vyriausybės aukų. Jis sušaudytas 1941 m. liepos 30 d. Maskvos Butyrkų kalėjime.
K. Skučas gimė 1894 m. kovo 14 d. Prienų rajone, Mauručių kaime. Baigęs Veiverių mokytojų seminariją, mokytojavo įvairiose Lietuvos vietovėse. Vėliau baigė Petrapilio mokytojų institutą ir buvo pašauktas į Rusijos kariuomenę.
Grįžęs į Lietuvą 1918 m., K. Skučas aktyviai dalyvavo kovose su bolševikais, palaipsniui kilo karjeros laiptais, užimdamas svarbius postus kariuomenėje.
Nuo 1924 m. rugsėjo jis - Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo valdybos Operatyvinio skyriaus viršininkas, nuo 1925 m. lapkričio - Vytauto Didžiojo karininkų kursų lektorius. Pulkininkas K. Skučas taip pat vadovauja 2-ajai pėstininkų divizijai.
1925 m. išėjo laikraštis „Kardas“, kurio steigėjas ir pirmasis redaktorius buvo generolas K. Skučas. Tuo metu jis taip pat vadovavo Lietuvos karininkų ramovei.
1934 m. gegužę K. Skučas laikinai paliko Lietuvą - jis buvo paskirtas Lietuvos Respublikos atašė Sovietų Sąjungoje. Po ketverių metų pertraukos generolas K. birželio 15 d. buvo suimtas, kurį laiką sėdėjo Kauno kalėjime, o liepos 23 d. perduotas Valstybės saugumo departamento žinion.
Vėliau išvežtas į Maskvos Lubiankos kalėjimą ir 1941 m. liepos 30 d. Butyrkų kalėjime sušaudytas.
Iš Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo K. Skučas buvo išvežtas 1940 m. liepos 23 d. ir į Maskvos Lubiankos kalėjimo saugumiečių tardytojų rankas pateko liepos 25 d. Buvo pradėta Sovietų Sąjungos valstybės saugumo liaudies komisariato byla Nr. 1811.
Pirmasis tardymas įvyko tik po dviejų mėnesių - rugsėjo 13-14 dienomis. Šių tardymų metu K. Skučui buvo iškelta baudžiamoji byla ir suformuluoti pagrindiniai kaltinimai: „K. Skučas yra provokacinių veikimų prieš Lietuvoje esančius tarybinius garnizonus tiesioginis kaltininkas. Būdamas Lietuvos vidaus reikalų ministru jis vykdė žiauriausią politiką prieš Lietuvos revoliucinį judėjimą. Be to, 1934-1939 metais, būdamas Lietuvos karo atašė Maskvoje, šnipinėjo prieš Sovietų Sąjungą“.
Nors įrodymų prieš K. Skučą nebuvo surinkta, tačiau K. Skučo byla 1941 m. birželio 26 d. buvo baigta ir perduota į Sovietų Sąjungos Aukščiausiojo Teismo karinę kolegiją. Karinės kolegijos posėdis įvyko liepos 8 dieną. 1941 m. liepos 30 d. gen. K. Skučas buvo sušaudytas.
1990 m. rugsėjo mėnesį gen. K. Skučo brolis gavo tuometinio Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro A. Paulausko pasirašytą pažymą, kad K. Skučas reabilituotas. Tokia pat pažyma 1992 m. balandžio mėnesį atėjo ir iš tuometinės Sovietų Sąjungos vyriausiosios karinės prokuratūros.
Taip pat minima Panevėžio vakarėlių kultūra, kuri buvo aktyvi paauglystėje. Tuomet, net ir su ribotomis interneto galimybėmis, pasiekdavo pakankamai skoninga muzika. Vyko DJ čempionatai, kuriuose skambėdavo įvairi elektroninė muzika, d’n’b, techno bei speed garage.
Buvo vykdoma nemažai viešų ir privačių vakarėlių. Net 16-ojo gimtadienio šventėje dalyvavo 60 svečių. Tuo metu populiarus puslapis pramoga.com buvo spalvinga nuotraukų kolekcija.
Pastebima, kad daugelis dabartinių vakarėlių organizatorių ir aktyvių žmonių yra kilę iš Panevėžio. Nors dabar jie gyvena Vilniuje, vaikystės patirtis Panevėžyje yra neįkainojama.
Yra ir kitoks požiūris į technologijas. Kai kurie mano, kad kripto iškreipė visą ekonomikos principą, nes realiai neraštingas žmogus tapo turtingas ir priskyrė nuopelnus savo išmanumui.
Tačiau kiti teigia, kad kripto rinkoje išlieka tik stipriausi. Kiekvienas buvęs skeptiku kelis kartus, po kiekvieno išlipimo iš duobės tik stiprėjo. Nėra garantijos, kad kaina visada kils, todėl svarbu ne tik pirkti, bet ir mokėti laukti.
Pastebima, kad didelė dalis žmonių neturi supratimo apie ekonomiką, todėl ir sudėtinga su jais diskutuoti. Kai kurie mano, kad kripto yra kaip kosminis laivas, kai aplink tik arkliais traukiami vežimai, tačiau vėliau jis pradeda būti taisomas, netenkindamas pradinių funkcijų.
Kaip pradėti verslą – žingsnis po žingsnio vadovas pradedantiesiems
Yra pastebėjimas, kad Microstrategy padarė didžiausią kvailystę mesdami šaibas į BTC, ir tai dabar matome. Tačiau svarbu palaukti, kol audra panikos baigsis.
Kai kurie mano, kad infliacija neliečia tų, kurie prisipirkę BTC, nes galutiniame variante vis tiek pirks viską už tuos pačius eurus ar dolerius. Tačiau po daugelio metų, pardavus BTC, gali paaiškėti, kad buvo prarasta daugiau nei infliacija suvalgė.
Taip pat yra nuomonė, kad bankai kelia palūkanų normas, nes pigios paskolos ir pigūs pinigai baigėsi. Galbūt centrinis pasaulio bankas nori susigrąžinti dalį savo išspausdintų pinigų investicijų.
Prognozuojama pasaulinė NT krizė, kuri nusitemps ir akcijų bei kripto rinkas.
Svarbu rūpintis savimi, o ne kitų pinigais, verslu ir investicijomis.
tags: #gimes #lochu #verslininku #netapsi
