Gyvenimas tarsi lopšys supasi tarp dviejų begalybių: iki gimimo ir po mirties.
Užgimimas yra labai žymus įvykis žmogaus gyvenime. Bet gimimo nebūtų be pradėjimo. Todėl jis turėtų būti laikomas dar svarbesniu. Tačiau ir pradėjimas nėra žmogaus pradžia.
Vilhelmas Storostas - Vydūnas (1868-1953), žymus lietuvių rašytojas, filosofas, švietėjas, muzikas, kultūros veikėjas, gimė 1868 m. kovo 22 d. Jonaičiuose (Šilutės apskr..).
Augo rašytojas gausioje šeimoje (tėvai, dvi dukterys ir šeši sūnūs).
Vydūnas - tai žmogus apdovanotas nuostabiausiu talentu. Filosofas, mąstytojas, rašytojas padaręs Lietuvos kultūriniam gyvenimui didžiulę paslaugą, prikėlęs jį naujam gyvenimui.
Viliaus Storostos palikimas daugiau nei šešios dešimtys kūrinių, o kur dar straipsniai, dainos.
Vydūno biografija ir kelias
1883-1885 metais gyvendamas Naujakiemio kaime Vydūnas mokėsi Pilkalnyje. Rašytojo tėvas Ansis Storosta buvo pradžios mokyklos mokytojas, skatinęs Vilių rimtai žiūrėti į mokslą.
1885 - 1888 m. mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje. 1888 m. Vydūnas baigė Ragainės mokytojų seminariją.
Taip pat Greifsvaldo, Halės, Leipcigo ir Berlyno universitetuose studijavo filosofijos, religijos, kultūros, meno, literatūros istorijos, sociologijos, gamtos mokslus bei sanskrito, anglų ir prancūzų kalbas. Tai rodo, kad Vydūnas buvo ypač išsilavinusi asmenybė.
Papildomai tobulinosi Berlyno, Halės, Leipcigo, Greisvaldo universitetuose, sukauptas žinias panaudojo savo humanistinės filosofijos formavimui ir dėstymui.
Šios minties susiformavimui didelę įtaką turėjo asketiškas jo gyvenimo būdas, kurį pasirinko gyvendamas Kintuose, taip pat pažintis su rytų filosofija.
1888 - 1892 m. dirbo mokytoju Kintų parapijos pradžios mokykloje. 1888-1892 m. Vydūnas mokytojavo Kintų pradžios mokykloje, kur mokė kalbų, geografijos, istorijos bei kūno kultūros.
Mokytojavimo Kintuose metais, Vydūnas kėlė savo kvalifikaciją ir nuo 1892 m. persikėlė į Tilžės gimnaziją dėstyti anglų bei prancūzų kalbos.
Kintuose būsimasis Vydūnas susiduria su lietuvybės išsaugojimo problema šiame krašte. Pradeda rašyti, tvirtai apsisprendžia užsiimti aktyvia kultūrine veikla, žadinti šio krašto lietuvių tautinę savimonę, gaivinti pamirštas etnines ir kultūrines tradicijas.
1891 metais Kintų evangelikų - liuteronų bažnyčioje Vydūnas susituokė su Kintų mokyklos precentoriaus (vedėjo) giminaitė Klara Fulhaze, kuri jį, sergantį, rūpestingai slaugė. Čia susipažino su artima mokyklos precentoriaus (vedėjo) giminaite Klara Fiulhaze, kuri padėjo jam įveikti džiovą. 1891 m. Kintų bažnyčioje kunigas Oto Šteinas sutuokė jaunuosius Klarą Fiulhazę ir Vilhelmą Storosta.
1892 m. išvyko gyventi į Tilžę. Nuo 1892 m. Vydūnas persikėlė į Tilžę.
Iki 1912 m. dėstė prancūzų ir anglų kalbas Tilžės berniukų gimnazijoje. Ten dvidešimt metų vidurinėje mokytoje dėstė prancūzų ir anglų kalbas.
Vėliau pedagoginės veiklos atsisakė, pasišventė kūrybai ir kultūrinei veiklai. Suėjus 44 metams rašytojas išėjo į pensiją ir atsidėjo kūrybiniam darbui.
1918 m. Vydūnas mokė lietuvių kalbos Rytų seminare prie Berlyno universiteto.
Būdamas ypač aktyvus visuomenės narys, 1895 m. jis įkūrė Tilžės giedotojų draugiją. 1899 m. Tilžėje įsteigė Lietuvių Giedotojų draugiją, kuriai vadovavo iki 1935 m. Sėkmingai šiai draugijai jis vadovavo apie 40 metų. Deja, 1935 m. Hitlerio šalininkai šią draugiją panaikino.
Giedotojai rengė lietuviškas šventes ir koncertus, vaidino vaidinimus, kurių autorius buvo pats Vydūnas.
Vydūno veikla neapsiribojo vien mokytojavimu. Jis rengė dainų šventes, vaidinimus, taip populiarindamas lietuvių liaudies kultūra ir jos dainas.
Nuo 1907 m. Vydūnas vis vien aktyviai užsiėmė moksline veikla. Remdamasis savo žiniomis ir patirtimi jis sėkmingai leido tokius žurnalus, kaip „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“ ir „Darbymetis“. Vydūnas parašė 12 filosofinių veikalų ir didžiulį pluoštą straipsnių įvairiomis temomis, leido mėnesinius žurnalus jaunimui „Šaltinis“, „Jaunimas“, „Naujovė“, „Darbymetis“.
1923 m. Vydūnas įsidarbino Telšių mokytojų seminarijoje.
Už savo nuopelnus, nuo 1925 metų jis tapo PEN klubo, o nuo 1928 m. Lietuvos universiteto filosofijos garbės daktaru. Taip pat nuo 1933 m. jis buvo Lietuvos rašytojų draugijos garbės narys.
Nepriklausomoje Lietuvoje Vydūnas susilaukia aukštų įvertinimų. 1928 m. Kauno universitetas jam suteikia filosofijos garbės daktaro laipsnį, o 1925 m. išrenkamos tarptautinės rašytojų sąjungos PEN klubo garbės nariu.
1931 m. Vydūnas tapo Prūsų lietuvių draugijų tarybos pirmininku.
1938 m. Vydūnui buvo sunkūs. Artėjant septyniadešimtmečiui, Vydūnas buvo persekiojamas nacistų, kol galiausiai buvo įkalintas Tilžės kalėjime. Kilus nepasitenkinimo bangai, Vydūnas greitai buvo išlaisvintas.
Vydūnas buvo ypatingas asmuo Lietuvos istorijoje, nes 1940 m. jis buvo pristatytas Nobelio premijai gauti, tačiau nepalankios to meto sąlygos neleido tapti laureatu.
1944 m. Vydūnui teko palikti Tilžę ir tik 1946 m. pavyko apsigyventi Detmolde (Vokietija). Čia buvo išleisti karo metu parašyti veikalai.
1944 metais kaip ir visi kiti Tilžės gyventojai rašytojas priverstas evakuotis. Po daugybės patirtų vargų 1946 m. Vydūnas pasiekia Detmoldą (Vokietija ).
Nesulaukęs 85-ojo gimtadienio 1953 m. vasario 20 d. Vydūnas mirė. Iškilmingai palaidotas Detmoldo kapinėse. 1991 metais perlaidotas Bitėnuose (Šilutės raj.).
Vydūno kūryba ir jos bruožai
Vydūnas yra absoliutus filosofas. Jau pačiuose pirmuosiuose savo darbuose jis nagrinėja abstrakčias filosofines problemas.
Pirmuosiuose savo darbuose Vydūnas rutuliojo abstrakčias filosofines problemas, idėjas. Vėliau ėmėsi analizuoti savo tautos istoriją, bandė iš lietuvių kovų su kryžiuočiais sukurti tam tikrą tautos raidos schemą.
Analizavo tautos istoriją, bandė kurti tam tikrą lietuvių tautos raidos schemą, remiantis svarbiausiomis kovomis ir istorijos detalėmis.
Vydūnas yra absoliutus filosofas. Jau pačiuose pirmuosiuose savo darbuose jis nagrinėja abstrakčias filosofines problemas.
Vėliau ėmėsi analizuoti savo tautos istoriją, bandė iš lietuvių kovų su kryžiuočiais sukurti tam tikrą tautos raidos schemą.
Vydūno filosofija traktuojama kaip panteistinė, t.y. žmogaus tobulėjimo filosofija paremta ne tik šventuoju raštu bet ir vedomis, egiptiečių ir graikų raštais.
Iš pradžių gilinosi į klasikines Europos tautų filosofijas, vėliau įsijungė į naują judėjimą - teosofiją. Jis bandė suderinti Rytų ir Vakarų kultūrinę patirtį. Jo filosofija yra panteistinė; savita žmogaus tobulėjimo filosofija paremta šventuoju raštu, vedomis, egiptiečių knygomis, graikų filosofiniais raštais.
Vydūnas kartais netgi yra vadinamas savo tautos mokytoju. Taip jis vadinamas todėl, kad savo gyvenamuoju laikotarpiu tautiškumui suteikė tam tikrus filosofinius pagrindus. Kaip rašytojas filosofas, jis akivaizdžiai parodė savo išprusimą šioje srityje, skatino mąstyti, kėlė savimonę.
Rašytojas kūrė idėjų dramas, artimas senoviškiems misterijų ir moralitė žanrams.
Vydūnas parašė apie 30 įvairaus žanro draminių veikalų.
Per visą savo gyvenimą Vydūnas parašė netgi 12 filosofinių veikalų, 30 filosofinio turinio dramų bei istoriografinių darbų. Jo literatūrinį palikimą sudaro daugiau kaip 60 knygų. Tai įvairaus žanro pjesės, libretai, apysakos, filosofijos bei istoriosofijos traktatai, dainų rinkiniai, lietuvių kalbos vadovėliai, lietuvių-vokiečių kalbų žodynas, studija apie Kristijoną Donelaitį, atsiminimai.
Rašytojo kūryba ne tik atspindi senųjų laikų Lietuvos gyvenimą. Vydūno ištobulintas filosofinis žvilgsnis kuo puikiausiai tinka ir šiandieniniai Lietuvai. Skubantiems žmonėms vis dažniau pamirštantiems ieškoti to kas iš tiesų svarbu, o ne bėgti lyg pelėms uždarame rate.
"Gimdymo slėpiniai" - amžina išmintis
Ši knyga "Gimdymo slėpiniai" yra pirmasis bandymas Vydūno tekstą padaryti suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Redaguojant laikytasi dviejų pagrindinių nuostatų. Visų pirma žiūrėta, kad išliktų nepakitusi minties prasmė. Antra - stengtasi, kad tekstas būtų suprantamas ir kuo artimesnis dabartinei norminei lietuvių kalbai. Be to, bandyta kuo labiau išlaikyti Vydūno rašybos stilių, taipogi jau primirštus senovinius bei jo paties sukurtus, tekstą gyvinančius žodžius.
"Gimdymo slėpiniai" galėtų būti ryški kelrodė žvaigždė orientyrus praradusioje ir pasiklydusioje visuomenėje. Šioje knygoje "Gimdymo slėpiniai" išsakyta tiesa nepavaldi laikui, nes esmė nesikeičia. Šia prasme ši knyga yra amžina - ne fiziniu pavidalu, bet tekste slypinčia esme. Nors kartkarčiais toji esmė pamirštama, bet atėjus tam tikram laikui, ji vėl atrandama ir iškeliama.
1991 m. spalio 19 d. Kas yra meilė? Kartą skaičiau Vydūno išmintį šia tema ir supratau, kad ne žodžiuose yra atsakymas. Bet vis dėlto Vydūno tekstas leido pažvelgti į gyvenimą iš daug aukščiau. Įkvėpė. Atvėrė jausmą, kurį apibūdinčiau taip: eini gatve savo reikalais, gyveni savo gyvenimą ir netikėtai iš visai kito pasaulio padvelkia švelnus vėjelis, apglėbia, paglosto ir... pradingsta. Ir palieka toliau gyventi, toliau vaikščioti tomis pačiomis gatvėmis.
Artėjant šių metų pavasarinėms meilės žmogui ir meilės tėvynei šventėms norėjosi įsiterpti ir vasario 15 d. pasiūlyti kitokį požiūrį į meilę nei dabar yra įprasta, tiesiog viešai paskaityti tekstą „Apie Meilę“ iš Vydūno knygos „Gimdymo slėpiniai“. Idėja išsiplėtė iki trijų valandų renginio, kurį savo gebėjimais ir energija praturtino įvairūs savo srities žinovai.
Kaip rašė Vydūnas, „Tas, per kurį veikia meilė, gali daryti kas jam tinka.
Vydūnas ir Biržų kraštas
Vydūno darbus skaitė, jį gerbė ir Biržų krašte. Tai paliudija ir 1932 m. lapkričio 13 d. „Biržų žinių“ (Nr. 45) pirmajame puslapyje išspausdintas toks tekstas: „Didžiai gerbiamam mūsų Tautos veteranui ir lietuviškos dvasios žadintojui dr. Vydūnui dėl barbariško vokiečių elgesio reiškiame širdingiausią užuojautą. „Jaunosios Lietuvos“ Biržų rajono valdyba, K.V.C. Biržų skyriaus valdyba, Ev. Reformatų Kolegija, Ev. Liuterių parapija, Biržų Apskrities Savivaldybė, Biržų miesto savivaldybė, Šaulių Sąjungos XVIII rinktinė, Savanorių Sąjungos Biržų skyrius, Lietuvos Tautininkų Sąjungos Biržų skyrius, L.K. Sąjungos „Pavasario“ Biržų rajonas ir Ev.Antrame laikraščio puslapyje išspausdinta „Jaunosios Lietuvos“ sąjungos Biržų skyriaus vado L. Šukio ir sekretorės O. Viliušaitės pasirašyta užuojauta: „Mylimam „Jaunosios Lietuvos“ Garbės nariui Dr. Vidūnui, Tilsit, Kasernestrasse 14 L.T.J. „Jaunosios Lietuvos“ Sąjungos Biržų rajono vadovybė protestuoja prieš barbarišką hitlerininkų smurtą ir reiškia tamstai, Brangusis jaunalietuvių Bičiuli, nuoširdžiausią užuojautą. Biržiečiai jaunalietuviai linki Tamstai ilgo amžiaus ir nenuilstamos patvaros (ištvermės - A. Ten pat paaiškinta, kodėl Vydūnui siunčiamos šios biržiečių užuojautos. Spalio 30 dieną Tilžėje grįžtantį po paskaitos Vydūną užpuolė būrys hitlerininkų. Jie keikėsi, o vienas trenkė Vydūnui į veidą.
Į renginį atvyko daugiau kaip 50 žmonių. Kai kam iš susirinkusiųjų Vydūnas buvo netikėtas atradimas. Iš tiesų dar daug kas nežino, kokį išminties perlą turi Lietuva. Vydūno išmintis yra esminė ir aktuali, ji paveikia. Ir jos skleidžiasi sklandžiai, nes, panašu, jau atėjo laikas. Atėjo laikas nupūsti dulkes nuo pamirštos išminties, kad ji padėtų atsiskleisti mūsų esmei.
Svarbiausi Vydūno kūriniai:
- Slaptinga žmogaus didybė (1907)
- Visatos saranga (1907)
- Likimo kilmė (1908)
- Žmonijos kelias (1908, 1914)
- Apsišvietimas (1909)
- Mirtis ir kas toliau (1920)
- Tautos givata (1920)
- Gimdymo slėpiniai (1909)
- Mūsų uždavinys (1921)
- Sveikata; Jaunumas; Grožė (1928)
- Rožės ir lelijos (1933)
- Samonė (1936)
