Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę pokyčių, ruošdamasis naujam gyvybės etapui. Nors dauguma šių pokyčių yra natūralūs ir neišvengiami, kai kurie iš jų gali kelti susirūpinimą ir reikalauti ypatingo dėmesio. Vienas iš tokių aspektų yra gimdos dydžio padidėjimas, kuris, nors ir yra normalus nėštumo procesas, kartais gali signalizuoti apie tam tikras rizikas ar komplikacijas. Svarbu suprasti, kokie pokyčiai yra normalūs, o kada reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gimdos kaklelio sutrumpėjimas nėštumo metu
Gimdos kaklelis yra svarbi moters reprodukcinės sistemos dalis, raumenų kanalas, jungiantis gimdos ertmę su makštimi. Nėštumo metu jis atlieka apsauginę funkciją, sulaikydamas besivystantį vaisių gimdoje.
Gimdos kaklelis sutrumpėjusiu laikomas, kai jo ilgis - iki 25 mm (2,5 cm) 20-ąją nėštumo savaitę. Dauguma moterų, kurių gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, pagimdo laiku, tačiau svarbu iš anksto žinoti, kad priešlaikinio gimdymo tikimybė yra išties nemaža (didesnė nei vidutinė). Priešlaikinis gimdymas yra pagrindinė naujagimių ligų ir mirtingumo priežastis.
Yra keli pagrindiniai rizikos veiksniai, nulėmę gimdos kaklelio sutrumpėjimą nėštumo metu. O jeigu gydytojui kyla įtarimų, per pilvo sieną sunku pamatuoti gimdos kaklelio ilgį, jis gali rekomenduoti atlikti ultragarsinį tyrimą per makštį ir vėliau arba šį tyrimą pasitelkti tik gimdos kaklelio ilgiui išmatuoti, o vaisių apžiūrėti per pilvo sieną.
Gydytojas gali pasiūlyti vartoti progesteroną, padedantį sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką. Jeigu nustatoma, kad gimdos kaklelis yra sutrumpėjęs, ankstesni nėštumai yra pasibaigę persileidimu (ypač antrąjį nėštumo trimestrą), moteris pagimdė neišnešiotą kūdikį, jei gimdos kaklelis ir toliau trumpėja nepaisant kasdien vartojamo progesterono ir antrąjį trimestrą jo ilgis yra mažiau nei 10 mm, 12-13 nėštumo savaitę gali būti atliekama procedūra - vadinamasis gimdos kaklelio apsiuvimas. Jei įprastas gimdos kaklelio apsiuvimas nėra efektyvus, moteriai nesilaukiant gali būti dedamas sintetinis implantas - 1,5 cm pločio juostelė, o gimdos kaklelis apsiuvamas iš pilvo pusės, pasitelkus laparoskopijos metodą (paprasčiau tariant, gimdos kaklelis tarsi apjuosiamas dirželiu).
Gimdos plyšimas nėštumo metu
Gimdos plyšimas - tai gimdos sienos vientisumo pažeidimas nėštumo ar gimdymo metu, dažniausiai toje vietoje, kur gimdoje yra randas po buvusios cezario pjūvio operacijos. Gimdos plyšimai gali būti klasifikuojami keliais būdais.
Dažniausiai jie skirstomi į pilnus arba nepilnus. Pilno gimdos plyšimo metu, jos sienos sutrūkimas apima visus gimdos sienos sluoksnius. Nepilno plyšimo metu gimdos siena plyšta ne per visus sluoksnius. Tai pat gimdos plyšimai gali būti klasifikuojami į trauminius ir spontaninius. Spontaniškai gimda gali plyšti rando, po buvusios cezario pjūvio operacijos, vietoje arba dėl įvairių gimdos sienos pertempimą sukėlusių priežasčių (pavyzdžiui, daugiavaisio nėštumo).
Gimdos plyšimas prieš gimdymą yra reta, tačiau gyvybei pavojinga komplikacija, dažniausiai pasitaikanti moterims, turinčioms tam tikrų rizikos veiksnių. Ši liga gali įvykti bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniausiai ji pasireiškia trečiame trimestre. Pagrindinės gimdos plyšimo priežastys gali būti susijusios su anatominiu defektu, pvz., ankstesnėmis gimdymo traumomis, gimdos operacijomis ar cezario pjūviu. Taip pat gali turėti įtakos didelis gimdos tempimas dėl daugiavaisių nėštumų, didelio vaisiaus ar amniocentozės.
Gimdos plyšimas dažniausiai pasireiškia tokiais simptomais: staigiu stipriu pilvo skausmu, kraujavimu iš makšties, sąrėmių išnykimu, vaisiaus būklės blogėjimu. Kartais šie požymiai būna neryškūs ar jų visai nebūna, todėl gydytojai turėtų būti atidūs ir kitiems galimiems simptomams: gausiam kraujui šlapime, stipriai pakitusiems vaisiaus tonams (užsitęsusioms, vėlyvoms ar variabilioms decelereacijoms ar bradikardijai kariotokogramoje), palaipsniui stiprėjančiam pilvo skausmui ir kraujavimui iš makšties, jeigu plyšimo plotas didėja pamažu. Tačiau jai gali prasidėti šokas, kuriam būdinga: žemas kraujo spaudimas, greitas pulsas, krūtinės skausmas.
Gimdos plyšimo diagnozė paprastai remiasi klinikiniais požymiais ir simptomais. Gydytojai gali atlikti fizinį patikrinimą, ultragarso tyrimą, kad įvertintų vaisiaus būklę ir gimdos struktūrą, bei laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti kraujo netekimo lygį. Gimdos plyšimo gydymas reikalauja skubios medicininės intervencijos. Dažniausiai tai apima chirurginę operaciją, kad būtų sustabdytas kraujavimas ir atkurta gimdos struktūra. Jei plyšimas yra didelis, gali prireikti gimdos pašalinimo. Be to, moteriai gali būti skiriami skausmo malšintojai, antibiotikai, kad būtų išvengta infekcijų, ir kraujo perpylimo procedūros, jei yra didelis kraujo netekimas. Svarbu, kad gydymas būtų individualizuotas pagal paciento būklę ir nėštumo etapą.
Nėštumo komplikacijos ir pavojingos būklės
Nėštumo metu gali pasireikšti įvairios komplikacijos, kurios reikalauja ypatingo dėmesio ir medicininės priežiūros. Svarbu žinoti šiuos požymius, kad būtų galima laiku kreiptis pagalbos.
1. Nėščiųjų pykinimas ir vėmimas (NPV)
Pykinimas ir vėmimas nėštumo metu gali būti skirtingo sunkumo:
- Lengvas: pykina ne nuolat, vemiama 3-4 kartus per dieną.
- Vidutinis: vėmimas vargina beveik nuolat, vemiama apie 10 kartų per dieną, nuolat teka seilės (ptializmas), krinta svoris (netenkama apie 5% iki nėštumo buvusio svorio).
- Sunkus: vemiama ne mažiau kaip 10 kartų per parą ir dienomis, ir naktimis, net nevalgius, nuolatinis pykinimas ir seilėtekis (seilės tąsios, tirštos), nėra apetito, netenkama daugiau nei 5% iki nėštumo buvusio svorio (gali netekti ir daugiau kaip 10%), vystosi ketozė. Elektrolitų disbalansas (netenkama elektrolitų: kalio, natrio, chloro, magnio), dehidratacija (oda sausa, šerpetoja, liežuvis apsinešęs), sutrinka medžiagų apykaita (metabolinė acidozė). Temperatūra padidėja iki 38 °C, dažnas pulsas (iki 110 k./min.), ryški hipotonija, oligurija, šlapime randama baltymo, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Nėščioji blogai miega, yra vangi ir apatiška. Jei sunkus NPV užsitęsia: išsekimas, lėtėja vaisiaus augimas ir vystymasis. Kartais pasireiškia: gelta, kepenų srities skausmas, traukuliai, odos, gleivinių, tinklainės kraujosruvos, žarnyno nepraeinamumas, psichikos pokyčiai (euforija, kliedesys).
2. Nėščiųjų hipertenzija ir preeklampsija
Jeigu šie požymiai pasireiškia nėščiai moteriai, kuriai iki nėštumo ar nėštumo metu nustatyta hipertenzija:
- Nėščiųjų hipertenzija: pasireiškia po 20 nėštumo savaičių, kai du kartus išmatuojamas ≥ 140/40 mm Hg AKS.
- Lėtinė hipertenzija: nustatyta prieš nėštumą, iki 20 nėštumo savaičių, ir tęsiasi ilgiau kaip 6 savaites.
- Lengva preeklampsija.
- Sunki preeklampsija: užtenka vieno kriterijaus.
- Eklampsija.
3. Negimdinis nėštumas
Negimdinis nėštumas (1-2 nėštumo mėnesį) fiksuojamas tada, kai apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi ir auga už gimdos ertmės ribų (kiaušintakiuose, kiaušidėse, pilvo ertmėje, gimdos kaklelyje).
4. Virškinimo sistemos sutrikimai
Nėštumo metu gali pasireikšti:
- Meteorizmas.
- Dirgliosios žarnos sindromas: pilvo skausmas su tempimo jausmu apatinėje pilvo dalyje, spazminis, maudžiantis, kartais panašus į sąrėmį, užeinantis pavalgius, praeinantis pasituštinus ar dujoms išėjus, skausmas pasireiškia kairiojoje klubinėje srityje (gali nebūti taip aiškiai juntama skausmo vieta), sutrikęs tuštinimasis: vidurių užkietėjimas (pasituštinus lieka nevisiškio pasituštinimo jausmas), viduriavimas (nedidelis vandeningų išmatų kiekis, kelis kartus per parą, dažniau rytais, tuoj po valgio, susijaudinus) arba abu pakaitomis, daug dujų ir gleivių; taip pat migreninis galvos skausmas, labilus pulsas, nepastovus AKS, prakaitavimas, nuovargis, sutrikęs šlapinimasis, fibromialgijos sindromas (išplitęs viso kūno - sąnarių, raumenų ir nugaros - lėtinis skausmas), sutrikęs miegas.
- Gastritas: apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, raugėjimas, spaudimo pojūtis pilvo viršutinėje dalyje, nemalonus skonis burnoje, dehidratacija ir elektrolitų disbalansas, oda ir gleivinės sausos, blauzdų raumenų skausmas, traukuliai, bendras silpnumas.
5. Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė (INC)
INC - tai kepenų liga, pasireiškianti odos niežuliu be pirminio odos pažeidimo požymių, paprastai be geltos (reta, dažnis: 0,5%). Nuolatinis, vis stiprėjantis niežėjimas gali būti pirmasis INC simptomas, todėl ėmus intensyviai niežėti odą (delnai, padai, galūnės, mažiau veidas ir kaklas), ypač naktį, reikia pasirodyti gydytojui. Liga išryškėja 20-35 nėštumo savaitę (per kitus gimdymus pasikartoja iki 70%, šeiminis paveldėjimas apie 36%). Fiziologiškai padidėjusi progesterono koncentracija nėščiosios organizme sumažina tulžies latakų tonusą ir taip padidina cholestazę. Odos niežėjimo priežastis - sutrikęs tulžies rūgščių metabolizmas kepenyse ir sulėtėjęs tulžies tekėjimas tulžies latakais. Kepenys nepajėgia pašalinti tulžies rūgščių dėl pakitusio kepenų ląstelių ir tulžies latakėlių ląstelių laidumo. Nepašalintos tulžies rūgštys kaupiasi kepenyse ir sukelia tulžies sąstovį (cholestazę), dideliais kiekiais išsiskiria į kraują, jų koncentracija kraujyje padidėja 10-100 kartų. Per kraują tulžis patenka į odą ir dirgina periferinius nervus sukeldama niežėjimą. INC sergančios nėščiosios dažniau gimdo prieš laiką ir po gimdymo kraujuoja. Paskutinėmis nėštumo savaitėmis svarbu stebėti vaisiaus būklę, nes galima vaisiaus žūtis (dažnis: nuo 1 iki 10%).
6. Priešlaikinis gimdymas
Priešlaikinis gimdymas (iki 37 savaičių) gali būti sukeltas įvairių priežasčių: motinos ligos, patologiniai pokyčiai, pažeidimai, placentos kraujavimas, neurohormoniniai moters sutrikimai, amžius (iki 16 m. ar virš 35 m.), socialiniai-ekonominiai veiksniai, nėščiųjų infekcijos, daugiavaisis nėštumas, gimdos anomalijos, ankstesni priešlaikiniai gimdymai.
Kada kreiptis į gydytoją nėštumo metu?
Nėštumo metu moteris pas ginekologą lankosi reguliariai, tačiau svarbu žinoti, kada reikia kreiptis nedelsiant, nelaukiant planinio vizito.
1. Kraujavimas
Kraujavimas nėštumo pradžioje (iki 14 nėštumo savaitės): Jei atsiranda kraujingų išskyrų, reikia kreiptis į gydytoją. Jei kraujavimas nėra gausus, ne gausesnis nei per mėnesines, jei išskyros rudos ir tepančios, galima laukti kitos dienos ir nueiti pas savo ginekologą. Moteriai tuomet rekomenduojama daugiau poilsio, nėštumą palaikantis režimas.
Kraujavimas nuo antrojo trimestro: Bet kokios kraujingos išskyros antrą-trečią nėštumo trimestrą (nuo 14 savaičių) yra priežastis nedelsiant vykti į gydymo stacionarą.
2. Aukštas kraujospūdis ir preeklampsijos požymiai
Nėštumo metu pati pavojingiausia būklė yra preeklampsija, kuri gali prasidėti jau nuo 20 nėštumo savaitės. Jei skauda galvą, nėščia moteris turi pasimatuoti spaudimą. Jei nėščioji neturi namie kraujospūdžio aparato, tokie stacionarūs aparatai yra kai kuriose vaistinėse. Matydami aparato parodymus, nurodomos ribos, kokiam spaudimui esant moteris turi kreiptis į medikus.
Preeklampsijos požymis yra ir tinimai, pabrinkimai, vadinamosios edemos. Dažnai nėščiai moteriai paskutiniais nėštumo mėnesiais pabrinksta kojos, tačiau paprastai vakarais jos būna sunkesnės, o ryte tinimai nuslūgsta. Jei kraujospūdis normalus, šlapime nėra baltymo, tinimai nelaikomi pavojinga būkle. O jei kojų tinimai iš vakaro būna akivaizdžiai pastebimi ir nepraeina ryte, jei pradėjo tinti rankos, veidas - galima įtarti, kad tai dėl preeklampsijos. Tuomet moteris pas ginekologą turėtų ateiti anksčiau, nelaukdama jai skirto laiko.
Preeklampsiją lydi ir skausmas duobutės, skrandžio srityje, po dešiniuoju šonkaulių lanku (kepenų srityje), pykinimas, kartais net vėmimas.
3. Gimdos susitraukimai
Daug neaiškumų moterims kelia gimdos susitraukimai. Jos jaučia, kad gimda sukietėja tarsi akmenukas, pradeda mausti pilvo apačią, strėnas. Jei taip nutinka po sunkesnio fizinio krūvio, įtemptos darbo dienos, o grįžus namo ir ramiai pagulėjus praeina, tai normalu, tokia būklė nepavojinga. Apie tai reikėtų pasakyti gydytojui planinio vizito metu. Jei kaklelis yra pakankamo ilgio, būklė nepavojinga, tai reikia vertinti kaip normalią nėštumo eigą.
Pavojingi požymiai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį:
- Spazmai tampa reguliarūs, stiprėja arba atsiranda ritmingai kas kelias minutes.
- Pajutote kraujavimą, rudų ar rožinių išskyrų.
- Jaučiate stiprų spaudimą į dubenį, ypač trečią trimestrą.
- Atsirado vaisiaus vandenų nutekėjimas - net ir labai nedidelis.
- Spazmus lydi karščiavimas, pykinimas, šaltkrėtis, stiprus nugaros skausmas.
- Vaisiaus judesiai tapo ženkliai retesni ar neįprasti.
4. Vaisiaus judesiai
Nors dauguma moterų jaučia vaisiaus judesius nuo 18-20 nėštumo savaitės, svarbu stebėti jų aktyvumą. Rekomenduojama skaičiuoti vaisiaus judesius nuo 34-36 nėštumo savaičių. Jei vaisius per 30 min. nesujuda, reikia sekti dar 30 min. Jeijudesiai dingsta ar ženkliai susilpnėja, būtina kreiptis į gydytoją.
5. Kitos pavojingos būklės
Reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei:
- Pasirodė kraujo. Pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją.
- Susilpnėjo vaisiaus judesiai.
- Vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi.
Gimdos kaklelio priežiūra ir intervencijos
Gimdos kaklelio sutrumpėjimas ar kitos anomalijos nėštumo metu gali kelti riziką priešlaikiniam gimdymui. Šiuo atveju gydytojai gali pasiūlyti įvairias intervencijas:
- Progesterono vartojimas: Padeda sumažinti priešlaikinio gimdymo riziką.
- Gimdos kaklelio apsiuvimas: Procedūra, atliekama 12-13 nėštumo savaitę, jei kaklelis sutrumpėjęs ir yra rizikos veiksnių (pvz., ankstesni persileidimai).
- Sintetinio implanto naudojimas: Jei įprastas apsiuvimas nėra efektyvus, gali būti naudojamas sintetinis implantas, kuris apsiuvamas iš pilvo pusės laparoskopijos metodu.
Gimdos gleivinės vėžys
Nors straipsnis daugiausia dėmesio skiria gimdos padidėjimui ir su juo susijusioms komplikacijoms, svarbu paminėti ir kitas gimdos patologijas, tokias kaip gimdos gleivinės (endometriumo) vėžys. Tai viena dažniausių piktybinių ginekologinių patologijų, ypač vyresnio amžiaus moterims. Svarbiausias ankstyvojo endometriumo vėžio simptomas yra kraujavimas arba pakitusios išskyros iš gimdos. Laiku diagnozavus, šią ligą galima išgydyti, todėl reguliarūs ginekologiniai patikrinimai yra itin svarbūs.
Pagrindiniai rizikos veiksniai: nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, aukštas kraujospūdis, aukštas cukraus kiekis kraujyje, negimdžiusios moterys.
Diagnostika: Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, transvaginalinis ultragarsinis tyrimas (TVU), gimdos biopsija, hidrosonografija ar sonohisterografija.
Prevencija: Sveikas gyvenimo būdas, svorio kontrolė, fizinis aktyvumas.
Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir atsakingas laikotarpis. Svarbu atidžiai stebėti savo kūno siunčiamus signalus, reguliariai lankytis pas gydytoją ir nedvejoti kreipiantis pagalbos, jei kyla bent menkiausių abejonių dėl sveikatos. Laiku suteikta medicininė pagalba gali užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms ir užtikrinti sklandžią nėštumo eigą.
tags: #gimdos #padidejimas #nestumo #metu
