Gimdos kaklelis - tai siauras, maždaug 3 cm ilgio „koridorius“, jungiantis gimdą su makštimi. Jis atlieka svarbią funkciją - apsaugo gimdą nuo infekcijų ir dalyvauja gimdymo procese. Tačiau gimdos kaklelio epitelis dažnai būna pažeidžiamas, tampa nebe vientisas, ir šie pažeidimai gali būti paviršiniai arba gilesni, išsivystant erozijai, kuri vizualiai atrodo kaip maža žaizdelė nelygiu paviršiumi.
Terminas „žaizdelė“ yra liaudiškas ir apima visą įvairių gimdos kaklelio epitelio defektų paletę. Dėl to skiriasi ir gydymo būdai. Gimdos kaklelio erozija ir ektopija yra būklės, kurios dažnai siejamos, tačiau turi skirtingas apraiškas. Erozija apibūdina gleivinės ar odos pažeidimus, kurie gali būti paviršiniai arba gilesni, o ektopija reiškia, kad gleivinė, paprastai esanti gimdos kaklelio viduje, auga už jo ribų.
Šį susirgimą lemia lytinių organų uždegimas, kurį sukelia bakterijos, virusai, grybeliai, chlamidijos, taip pat hormonų pusiausvyros sutrikimas. Yra įrodyta, kad iki 19 metų amžiaus gimdos kaklelis labai reaguoja į spermą. Taigi, ankstyvas lytinis gyvenimas bei lytinių partnerių kaita dažnai tampa gimdos kaklelio ligų priežastimi. Taip pat nustatyta, kad 78 procentams jaunų moterų gimdos kaklelio patologiją sukelia žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcija, ypač plintanti lytiškai. Be to, šis virusas yra žinomas kaip vėžio sukėlėjas.
Kiti gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksniai apima:
- Didelis seksualinių partnerių skaičius.
- Ankstyvi lytiniai santykiai.
- Kitos lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI).
- Susilpnėjusi imuninė sistema.
- Pūslelinė (Herpes Simplex virusas).
- Amžius.
- Rasė.
- Geriamieji kontraceptikai.
- Dietilstilbestrolio (DES) vartojimas.
Neteisinga nuomonė, kad jaunos ir negimdžiusios moterys retai serga minėtomis gimdos kaklelio ligomis ir jų gydyti nebūtina. Bet kurie gimdos kaklelio liguisti pokyčiai gali progresuoti ir pereiti į vėžį, todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir gydyti.
Gimdos kaklelio ligos dažniausiai nepasireiškia kokiais nors specifiniais simptomais. Paprastai tokiais atvejais menstruacijų ciklas nesutrinka, nieko neskauda ir išoriškai nesimato. Esant ikivėžiniams ar net ankstyviems vėžiniams gimdos kaklelio epitelio pakitimams, moteris nejaučia jokių specifinių ar nerimą keliančių simptomų ir retai kuri kreipiasi į gydytojus. Nedidelei moterų daliai šie pakitimai gali pasireikšti pagausėjusiomis, gleivingomis, gelsvai pilkšvomis išskyromis. Kartais gali atsirasti nedaug kraujo po lytinių santykių ar ginekologinių tyrimų. Pastebimas polinkis dažniau sirgti uždegiminėmis ligomis.
Kokie gimdos kaklelio negalavimų požymiai?
- Nefiziologinės išskyros (gausios, skleidžiančios kvapą, turinčios spalvą).
- Skausmas po lytinių santykių.
- Pilvo apačios, strėnų, krūtų maudimas.
- Išskyros iš krūtų spenelių.
Grėsmingas simptomas yra kraujas ne mėnesinių metu. Tai gali būti ir užleisto proceso simptomas. Kartais moterys sako, kad po santykių pamato, jog išbėgusi sperma rausva. Vadinasi, ji nusidažiusi krauju, tai nėra normalu.
Pagrindinis tyrimas, leidžiantis aptikti gimdos kaklelio pakitimus (tiek gerybinius, tiek vėžinius) - citologinis tyrimas, kitaip dar vadinamas PAP testu. Pakitimai gimdos kaklelyje pastebimi jau eilinės ginekologinės apžiūros metu. Labai svarbi yra profilaktinė apžiūra, kurios metu gydytojas pastebės esamus gimdos kaklelio pakitimus ir galės spręsti apie gydymo taktiką. Vienas tyrimo būdų - kolposkopija. Jos metu su specialiai pritaikytu instrumentu, vadinamu kolposkopu, apžiūrimas gimdos kaklelis ir nustatoma pakitimų vieta. Toliau atliekamas citologinis tyrimas. Jo metu šepetėliu ar mentele imamos gimdos kaklelio paviršinės ląstelės ir uždedamos ant specialaus stiklelio, kuris, tinkamai paruošus, siunčiamas į laboratoriją, ten vertinami pakitimai. Šio tyrimo metu nustatomos pakitusios ląstelės.
Kadangi citologinio tyrimo rezultatai neretai gali būti klaidingi, būtina atlikti biopsiją ir histologinį medžiagos tyrimą. Biopsijos metu imamas mažas gabalėlis audinio ir atliekamas histologinis tyrimas. Atlikus šiuos tris tyrimus, moteris tikrai galės būti rami dėl savo sveikatos, žinoma, jei kita ginekologinė apžiūra nebus po kelerių ar daugiau metų.
Gimdos kaklelio vėžio diagnostika gali apimti daugybę tyrimų:
- PAP tyrimui naudojami nuo makšties ir gimdos kaklelio išorinio paviršiaus paimti ląstelių mėginiai.
- Gimdos kaklelio citologinis tyrimas skystoje terpėje padeda lengviau aptikti vėžines ląsteles. Prieš jį atliekant iš mėginio pašalinamos gleivės arba kraujas.
- Kolposkopija. Šio tyrimo metu gimdos kaklelis apžiūrimas per specialų vaizdą didinantį instrumentą - kolposkopą.
- Biopsija. Tai audinio gabalėlio paėmimas mikroskopiniams tyrimams.
- Vaizdiniai tyrimai. Kiti apžiūros tyrimai. Dažniausiai jie apima cistoskopiją ir rektoskopiją.
Gydymo taktika priklauso nuo daugelio veiksnių: pačios moters savijautos, amžiaus, ar moteris yra gimdžiusi ir, žinoma, nuo gimdos kaklelio pakitimų laipsnio. Jeigu yra nedidelio laipsnio pakitimų, moteris yra stebima. Būtinas reguliarus citologinio tepinėlio kartojimas, stebint, ar pakitimai progresuoja. Pacientei taip pat patariama išsitirti, ar nėra žmogaus papilomos viruso. Pakitimams progresuojant, gali būti gydoma tokiais būdais: pakitusi vieta užšaldoma specialiu prietaisu naudojant skystą azotą, išgarinama lazeriu, rečiau prideginama.
Nustačius didelio laipsnio pakitimus, gydoma. Gali būti išpjaunamas gimdos kaklelis (diatermokonizacija) - pakitęs plotas išpjaunamas specialiu elektrodu arba jis pašalinamas chirurginiu skalpeliu (konizacija).
Pasirinkus vieną ar kitą gydymo būdą, pacientė turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją, kad šis galėtų stebėti jos būklę ir nuspręsti apie gydymo efektyvumą. Pabaigus paskirtą gydymą, nereikėtų pamiršti gydytojų ginekologų, kadangi pakitimai gali atsinaujinti.
Viena iš svarbiausių gimdos kaklelio ligų prevencijos priemonių yra laiku atliekami profilaktiniai patikrinimai. Daugumoje išsivysčiusių šalių, taip pat ir Lietuvoje, moterys reguliariai profilaktiškai tikrinamos nuo 25 iki 60 metų amžiaus. Profilaktinio patikrinimo metu 25-34 m. moterims paimamas gimdos kaklelio ląstelių mėginys ir atliekamas citologinis tyrimas. Jo tikslas - nustatyti, ar nėra pakitusių ląstelių, kurios gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Moterims, vyresnėms nei 35 m., pirmiausiai tiriama ŽPV ir, esant radiniams, atliekamas detalesnis ištyrimas.
Dar viena gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonė - skiepai. Yra keletas vakcinos variantų. Dauguma sveikatos priežiūros specialistų rekomenduoja paskiepyti mergaites ir berniukus iki lytinio gyvenimo pradžios. Lietuvoje nuo 2016 metų visos vienuolikos metų sulaukusios mergaitės nemokamai skiepijamos vakcina nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV).
Nors statistika rodo, kad gimdos kaklelio vėžiu Lietuvoje sergamumas yra didelis, didžioji dalis moterų nedalyvauja profilaktinėse programose. Jei norime, kad patikra būtų veiksminga, reikia, kad pasitikrintų 80 proc. moterų. Deja, tik apie 10 proc. moterų dalyvauja šioje programoje. Kai kurios moterys, turinčios finansinių galimybių ir gyvenančios didmiesčiuose, net 8-10 metų nesilanko pas ginekologą, manydamos, kad yra sveikos, ir tik susirgusios kreipiasi į gydytojus.
Gimdos kaklelio vėžys - šiuo metu pasaulyje antra pagal dažnumą moterų vėžinė liga (po krūties vėžio) bei trečia pagal mirštamumą. Pasaulyje kas 2-3 minutes nuo gimdos kaklelio vėžio miršta moteris. Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu padidėja moterims, kurioms per 30 metų, o daugiausiai serga 45-55 metų moterys. Apie 90 proc. atvejų liga prasideda nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos.
Lytinių ligų prevencija yra ne vien tik moters, bet ir jos partnerio reikalas. Vyro varpos sandara yra labai palanki bakterijoms daugintis ir pernešti į moters organizmą.
Nors ne visos moterys sulaukia vienodų gydytojų rekomendacijų dėl ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, taktika priklauso nuo daugelio veiksnių: pokyčių laipsnio, moters amžiaus, noro gimdyti, buvusių nėštumų skaičiaus, žmogaus papilomos viruso agresyvumo ir kitų veiksnių. Kai kurie duomenys rodo, kad gimdos kaklelio operacija iki gimdymo gali tapti priešlaikinio gimdymo priežastimi. Tačiau ikivėžinių pokyčių negydymas net 30 proc. didina priešlaikinio gimdymo riziką, o gydymas neturėtų.
Dažnai moterys, turinčios gimdos kaklelio žaizdelę, klausia, ar tai gali trukdyti pastoti ar nešioti nėštumą. Paprastai žaizdelė nekenkia nėštumui ir gimdymui. Nėštumo metu prie jos paprastai nelystama, net ir citopatologijos nedaromos. Po gimdymo vėliau galima atlikti konizaciją. Gimdymo metu ir po jo gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti.
Jei moteriai nustatomas invazinis gimdos kaklelio vėžys, vadinasi, labai daug procesų, kurie rutuliojosi iki to, buvo pražiūrėta. Lietuvos statistika prasta dar ir todėl, kad pagerėjo diagnostika. Kai prasidėjo patikra (PAP tyrimas), diagnozuojama daug mikrovėžių. Iš vienos pusės, patikros programa pablogino statistiką, iš kitos - išgelbėjo daugybę moterų.
Valstybė PAP tyrimą apmoka tik moterims nuo 25 metų ir tik kas 3 metus - viskas atsiremia į pinigus. Tačiau šis tyrimas nėra brangus, ir moteris turėtų jį pasidaryti anksčiau ir dažniau. Gaila, kad dar nėra tradicijos nuolatos tikrintis.
Paprastai niekuo žaizdelė nekenkia nėštumui ir gimdymui, pirmą kartą girdima apie cezario pjūvį dėl žaizdelės. Nėštumo metu prie jos nereikia lįsti, net ir citopatologijos paprastai nedaro. Po gimdymo vėliau galima daryti konizaciją. Gimdymo metu ir po jo gimdos kaklelio struktūra ir išsidėstymas gali pasikeisti.
Galima pastoti po gimdos kaklelio konizacijos, siūloma iš karto po 4 mėnesių ir stebėti nėštumą, ypač 20-24 savaitę.
Labai svarbu atkreipti dėmesį į savo lytinę sveikatą, reguliariai tikrintis ir nedelsti kreiptis į gydytoją, pastebėjus pirmuosius nerimą keliančius simptomus.
tags: #gimdos #kaklelio #zaizdele #ir #pastojimas
