Gimdymo laikotarpis yra vienas reikšmingiausių ir fiziologiškai bei emociškai sudėtingiausių moters gyvenimo etapų. Nors naujagimio atėjimas į pasaulį suteikia didžiulį džiaugsmą, svarbu nepamiršti, kad moters organizmui prireikia laiko ir pastangų, kad grįžtų į prieš nėštumą buvusį darbo režimą. Šis atsistatymo procesas apima daugelį kūno sistemų, įskaitant gimdos kaklelį, kuris patiria reikšmingų pokyčių.
Gimdos kaklelio pokyčiai po gimdymo
Gimdymo metu gimdos kaklelis atlieka itin svarbią funkciją - jis atsiveria ir leidžia kūdikiui išeiti į pasaulį. Po gimdymo šis organas palaipsniui grįžta į pradinę būseną, tačiau procesas gali užtrukti. Gimdos kaklelio grįžtamieji pokyčiai vyksta lėtai. Pagimdžius gimdos kaklelio išorinė anga yra plačiai prasivėrusi, po 12 valandų ji yra prasivėrusi 4-6 cm, o po trijų parų - 2 cm. Šis organas galutinai atsistato maždaug 13-tą savaitę po gimdymo. Svarbu pažymėti, kad net ir praėjus šiam laikui, gimdos kaklelis neatgauna prieš gimdymą buvusios formos, išskyrus tas moteris, kurioms buvo atliktas cezario pjūvis. Nors gimdos kaklelis po gimdymo lieka kiek pakitusios (cilindro) formos, tai niekaip neįtakoja moters sveikatos.
Gimdos kaklelis yra „durys“ į gimdą, kurioje auga ir vystosi apvaisintas kiaušinėlis. Artėjant ovuliacijai, gimdos kaklelis pakyla aukštyn, suminkštėja, atsiveria ir pradeda gaminti vaisingas, kiaušinio baltymą primenančias gleives. Gimdos kaklelis yra žemai ir yra kietas, uždaras. Gimdos kaklelis yra aukštai ir yra minkštas, atviras.
Kada stebėti? Pradėti stebėti gimdos kaklelį reikėtų pasibaigus mėnesinių kraujavimui, ištuštinus šlapimo pūslę.
Kaip stebėti? Gimdos kaklelis „stebimas“ jį apčiuopiant. Tam turi įkišti į makštį pirštą (lyg įstumiant tamponą, bet šiek tiek giliau). Galima tai daryti ir dviem pirštais. Gimdos kaklelio apžiūrą galima daryti įvairiose pozose: stovint, pastačius vieną koją ant kėdės ar klozeto krašto, sėdint ant klozeto, atsitūpus. Stebėkite visada toje pačioje pozoje (pvz. pritūpusi) - skirtingose pozose pojūčiai gali būti skirtingi.
Ką vertinti? Vertinti reikėtų tris dalykus: [1] ar gimdos kaklelis yra aukštai/ žemai, [2] ar gimdos kaklelis yra kietas/ minkštas; [3] ar gimdos kaklelis yra uždaras/atsivėręs.
Kaip vertinti? Gimdos kaklelį vertinate tik jį apčiuopdama, vertinimų atskaitos taškas yra jūsų pačių pajautimas, todėl reikės bent poros ciklų, kol galėsite pati sau apibrėžti, kada gimdos kaklelis yra žemai, o kada aukštai, kada yra minkštas, kada kietas. Sunkiausia yra įvertinti, ar gimdos kaklelis yra atsivėręs, ar užsivėręs. Jei kaklelis yra atviras, jo centre jausite duobutę - užsivėrusiame ją pajusti praktiškai neįmanoma. Tiesa, jei moteris yra gimdžiusi, kaklelis viso ciklo metu atrodys bent šiek tiek atviras. Tokiu atveju jį reikia vertinti santykinai.
Kiti svarbūs pokyčiai po gimdymo
Pogimdyviniu laikotarpiu, kuris paprastai trunka 6-8 savaites, moters organizme vyksta daugybė pokyčių, siekiant atkurti ankstesnę veiklą beveik visų organų, išskyrus krūtis ir hormonų sistemą, kurios toliau dirbs kitu režimu žindymo laikotarpiu.
Gimda
Iš karto po placentos atsidalijimo gimda susitraukia ir įgauna apvalią formą. Po gimdymo ji sveria apie 1 kilogramą. Praėjus savaitei, šis svoris sumažėja perpus ir lieka tik 500 gramų. Pogimdyvinio laikotarpio pabaigoje gimda atgauna prieš nėštumą buvusį dydį ir svorį - apie 50 gramų. Pogimdyviniai gimdos pakitimai nepraeina nepastebėti: jauna mama pilvo apačioje jaučia maudžiantį skausmą, kuris būna stipresnis maitinant kūdikį krūtimi.
Makšties išskyros (lochijos)
Pogimdyviniu periodu iš lytinių organų teka kraujingos išskyros, kurios vadinamos lochijomis. Jos yra gausesnės nei įprastos mėnesinės ir turi specifinį kvapą. Laikui bėgant, lochijos keičiasi, tampa vis skaidresnės, kol maždaug šeštą pogimdyvinio laikotarpio savaitę išskyros tampa tokios, kokios ir prieš nėštumą. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos. Patartina naudoti specialius pagimdžiusioms moterims skirtus įklotus. Juos, nepriklausomai nuo to, kiek intensyviai išsiskiria lochijos, privalu keisti kas dvi valandas.
Kiaušidžių veikla ir mėnesinės
Iš karto po gimdymo, jei nežindomas kūdikis, atsinaujina kiaušidžių veikla, pradeda bręsti folikulai. Kūdikio žindymas stabdo kiaušidžių veiklą, todėl apie 70 proc. žindyvių mėnesinių nebūna. Krūtimi nemaitinančioms moterims mėnesinės dažniausiai atsiranda 6-8 savaitę po gimdymo. Žindančioms moterims mėnesinės gali prasidėti praėjus šešiems mėnesiams po gimdymo ir vėliau. Pirmaisiais mėnesinių ciklais ovuliacijos gali nebūti.
Makštis ir išoriniai lytiniai organai
Makštis po gimdymo būna išplatėjusi, lytinis plyšys praviras. Makšties sienelių ir tarpvietės raumenys galutinai susitraukia per 10-12 parų, jei nebuvo plyšę. Lytinis plyšys susiglaudžia, bet nevisiškai - gimdžiusios moters jis daugiau ar mažiau lieka praviras. Negilūs makšties ir išorinių lytinių organų plyšimai sugyja per 7-10 dienų po gimdymo. Jei gimdant įvyko gilus tarpvietės plyšimas arba tarpvietė buvo įkirpta (epiziotomija), gijimas užtrunka vidutiniškai 14 dienų. Per pirmąsias šešias savaites po gimdymo, kol gimda ir gimdos kaklelis dar nėra visiškai susitraukę, į gimdą gali patekti mikroorganizmų, galinčių sukelti infekcijas, todėl šiuo laikotarpiu reikia laikytis skrupulingos išorinių lytinių organų higienos.
Pilvo oda ir raumenys
Po gimdymo pilvo oda lieka suglebusi, išsitampiusi ar net išvagota strijų. Ne geresnės būklės po gimdymo būna ir pilvo raumenys: išsitampę ar net išsiskyrę (tai gali nutikti dėl nėščios moters gimdos ilgalaikio ištempimo plyšus elastinėms skaiduloms). Nėštumas bei gimdymo procesas paveikia priekinės pilvo sienos raumenis ir odą. Pastaroji neretai suglemba dėl ilgą periodą trukusio įsitempimo, o raumenys kartais išsiskiria, tačiau tai galima pakoreguoti aktyviai sportuojant, atliekant specialius masažus.
Kitos dažnos problemos
- Hemorojus: Jei gimdėte natūraliai ir nėštumo metu jus kankino dažnai užkietėjantys viduriai, didelė tikimybė, kad po gimdymo gausite nemalonią „dovanėlę“ - hemorojų. Bet kokiu atveju patartina jo neužleisti.
- Vidurių užkietėjimas: Tai labai dažna problema po gimdymo. Norint jos išvengti, pirmiausia reikėtų subalansuoti mitybą - valgyti daugiau ląstelienos turinčių maisto produktų, gerti daugiau vandens (ne mažiau kaip 2 litrus per dieną). Taip pat padeda ankstyvas kėlimasis ir judėjimas.
- Skausminga makštis: Moterims, kurioms buvo atliktas tarpvietės įkirpimas arba įvyko tarpvietės plyšimas gimdymo metu, makštis kurį laiką būna jautri ir skausminga. Rekomenduojama mankšta, ypač Kegelio pratimai, padedantys greičiau sustiprinti dubens dugno raumenis.
- Šlapimo nelaikymas: Po gimdymo vyksta ir šlapimo organų pokyčiai: padidėja šlapimo pūslės talpa ir reliatyvus nejautrumas skysčių slėgiui šlapimo pūslėje. Dėl to neretai pasitaiko šlapimo pūslės pertempimas, dalinis pasišlapinimas. Tokie nemalonumai dažniausiai nutinka moterims, gimdžiusioms natūraliai. Guodžia tai, kad nemalonūs šlapimo pūslės pokyčiai yra grįžtamieji.
- Nuotaikos svyravimai: Nėštumas ir gimdymas yra rimti išbandymai ne tik moters fiziologijai, bet ir emocinei pusiausvyrai. Po gimdymo dažnai apima ne tik palengvėjimas, bet ir kitos emocijos: nerimas, jaudulys dėl suvoktos atsakomybės už kūdikį. Nuotaika, ypač pirmąjį mėnesį, gali varijuoti itin plačia amplitude - nuo euforijos iki nevilties, depresijos. Iš karto po gimdymo staiga pakinta hormonų pusiausvyra: šis staigus pokytis ir sukelia tokius iš šalies lyg ir nepaaiškinamus nuotaikos svyravimus.
- Krūtų pokyčiai: Nėštumo metu ir laikotarpiu po gimdymo krūtys padidėja, pabrinksta. Gaminantis pienui, krūtys būna gerokai didesnės nei prieš nėštumą. Pirmąsias kelias paras po gimdymo iš krūtų išsiskiria gelsvas tirštas skystis - priešpienis. Antrą-ketvirtą parą po gimdymo iš krūtų ima skirtis pienas. Neretai nutinka taip, kad trečią ar ketvirtą parą po gimdymo dėl krūtų persipildymo, pieno sąstovio pagimdžiusios moterys ima karščiuoti, temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C.
- Plaukų slinkimas: Tai dar vienas išbandymas, skirtas daliai kūdikį pagimdžiusių moterų. Plaukai gali pradėti slinkti dėl estrogenų pokyčių organizme. Guodžia tik tai, kad slinkimas liaujasi praėjus maždaug 6 mėnesiams po gimdymo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors dauguma pogimdyvinių pokyčių yra natūralūs ir praeina savaime, svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į specialistą. Jei staiga temperatūra pakyla virš 38 laipsnių, krečia šaltis, sukietėja ir skausmingomis tampa krūtys, nustoja tekėti pienas ar atsiranda lokalus odos paraudimas, juntamas stiprus skausmas pilvo apačioje, visiškai išnyksta ar pagausėja kraujingos išskyros, stipriai skauda tarpvietę, pjūvio ar susiuvimo vietą, ji patinsta - rekomenduojama kuo greičiau kreiptis į patyrusį akušerį ginekologą, kuris patikrins būklę, atliks reikalingus tyrimus ir paskirs atitinkamą gydymą.
Po gimdymo būtina apsilankyti pas gydytoją akušerį-ginekologą, kuris įvertins moters lytinių organų būklę ir patars, kaip palengvinti pogimdyvinius simptomus. Sveikatos priežiūros įstaigos specialistai dar 6 savaites bet kuriuo paros metu priims moterį tiek dėl nerimą keliančių simptomų, tiek skubioms konsultacijoms.
Reguliari ginekologo konsultacija ir prevenciniai tyrimai, tokie kaip kolposkopija, padeda anksti aptikti gimdos kaklelio pakitimus ir užkirsti kelią sunkioms ligoms, įskaitant gimdos kaklelio vėžį. Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo.
Svarbu atminti, kad moters kūnas po gimdymo yra nuolat kintanti, dinamiška sistema. Atidumas sau, sveikas gyvenimo būdas ir reguliarūs apsilankymai pas gydytoją padės greičiau ir lengviau atsigauti po gimdymo bei užtikrinti ilgalaikę sveikatą.
