Vaikystė - pirmiausia - mama, tėtis ir pasakos. Pasakų vaidmuo neabejotinai svarbus vaiko vystymuisi: jos pasiūlo naujus mąstymo ir veiklos pavyzdžius, padeda pažinti ir suprasti kitų ir savo poelgių motyvus, išmoko savikontrolės, išreikšti norus bei siekti tikslų.
Deja, devyni iš dešimties vaikų su klausos negalia gimsta ir auga girdinčiųjų tėvų šeimoje, tačiau girdintys tėvai retai ima mokytis lietuvių gestų kalbos apsiribodami tik buitinėmis sąvokomis, todėl klausos negalią turintiems vaikams jie negali sekti pasakų. Iniciatyvos „Pasakos gestų kalba“ tikslas - vaizdo įrašų sukūrimas klausos negalią turintiems vaikams gestų kalba pagal užsienio autorių pasakas. Biblioteka jau sukūrė 10 lietuvių liaudies pasakų gestų kalba įrašų, tačiau tai yra kuklus skaičius, nes ką gi reiškia vaikui užaugti tik su 10 pasakų? Šia iniciatyva siekiama sukurti prieinamą pasakų gestų kalba archyvą klausos negalią turintiems vaikams bei jų tėvams.
Kūdikių gestų kalba: ankstyvojo bendravimo galimybės
Kūdikiui pravirkus, tėvams labai sunku nuspėti, ko jis nori. Gal mažylis alkanas, nori miego, gal šlapios jo sauskelnės, o galbūt kamuoja nuobodulys ir vaikelis tiesiog nori, kad kažkas jį paimtų ant rankų? Tad specialiai tam sukurta kūdikių gestų kalba, padedanti įveikti bendravimo su kalbėti dar nemokančiu kūdikiu spragas.
Idėja apie gestų kalbos pritaikymą kūdikiams gimė prieš maždaug 200 metų, kai lingvistas Viljamas Dvaitas Vitnis pradėjo analizuoti, kokios naudos šeimos galėtų gauti vartodamos kūdikių gestų kalbą. Tačiau tik XXI a. pradžioje kūdikių gestų kalbos pradėta mokyti per seminarus, išleista daugiau knygų šia tema ir t.t. Dalies kūdikių gestų kalbos elementų sutampa su oficialia kurčiųjų bendruomenės vartojama gestų kalba, tačiau kartais kuriami unikalūs gestai.
Manoma, kad kūdikių gestų kalba gali suteikti nemažai privalumų. IX-ojo praeito amžiaus dešimtmečio pabaigoje buvo ištirta, kad kūdikiai, kurie vartojo gestų kalbą, iš tiesų verbalinius įgūdžius išsiugdė greičiau, nei gestų kalba „nekalbėję“ mažyliai. Tiesa, dalies kitų tyrimų rezultatai yra prieštaringi: juose neatskleista jokių reikšmingų ar ilgalaikių skirtumų tarp vaikų, kurie mokėsi gestų kalbos, ir tarp jos nesimokiusiųjų.
Kūdikių gestų kalbos mokymo naudą plačiai įvertino logopedė Shira Fogel, vedanti gestų kalbos pamokėles. Jei kūdikio pirmoji kalba - gestų, daugelis tėvų natūraliai pradeda svarstyti, ar dėl gestų kalbos nevėluoja įprasta kalbinė raida. Specialistų atsakymas - ne. Tačiau jei įtariate, kad kūdikis gali turėti klausos sutrikimų (net jei jie ir nebuvo diagnozuoti), vien gestų kalba nepasikliaukite kaip vieninteliu galimu sprendimu.
Kada pradėti mokyti kūdikį gestų kalbos?
Jei nusprendėte kūdikį mokyti gestų kalbos, kils klausimas, kada geriausia pradėti tai daryti. Taigi, tinkamiausias laikas - 4-6 mėn. Tyrimų duomenimis, tokio amžiaus kūdikių neverbalinės komunikacijos sistema - pakankamai brandi.
Gestų kalba - kalba, kuri suvokiama vizualiai ir perduodama rankų ar kitų kūno dalių judesiais bei padėtimi. Gestų kalba turi savitą ir turtingą gramatiką, kur svarbu erdvė, greitis, laikas bei veido mimikos. Gestų kalba nėra rankų judesiais atvaizduojama žodinė kalba. Gestai žymi ir sąvokas, o nacionalinės gestų kalbos turi mažai ką bendro su tose šalyse vartojamomis žodinėmis kalbomis. Gestų kalba nėra tarptautinė. Ji nacionalinė, gyva ir nuolat kintanti bei evoliucionuojanti, taip pat kaip žodinė. Gestų kalbos gali būti ir giminingos arba labai tolimos. Pavyzdžiui, lietuvių gestų kalboje yra daug sąsajų su rusų, tačiau ji labai skiriasi nuo kinų gestų kalbos.
Kaip mokyti kūdikį gestų kalbos?
Gestų kalbos mokymo būdų yra ne vienas. Tačiau paprasčiausias ir dažniausiai praktikuojamas - garsiai ištariamas koks nors žodis, pavyzdžiui, „pienas“, tuo pat metu rodomas šį žodį atitinkantis gestas, o tada kūdikiui duodama gerti pieno. Taip pat labai svarbus ir nuoseklumas: iš vienkartinių bandymų naudos tikėtis neverta. Taigi, naudokite gestus kasdien, kad kūdikis juos suprastų. Ir nors mažylis iki 6-9 mėn. paprastai dar neparodo gestų, jis juos supranta.
Galima įrašyti žodžio pradžią (tą žodžio dalį, kuri nekinta, pavyzdžiui, žodį be galūnės), o tada pridėti simbolį *. Pavyzdžiui, įrašius valg*, bus rasti sakiniai su visomis veiksmažodžio formomis (valgydavo, valgyti, valgau ir kt.). Jei norite rasti visas šio žodžio formas su priešdėliais, galite įvesti * ir žodžio pradžioje.
Dauguma tėvų natūraliai pradeda svarstyti, ar dėl gestų kalbos nevėluoja įprasta kalbinė raida. Specialistų atsakymas - ne. Tačiau jei įtariate, kad kūdikis gali turėti klausos sutrikimų, vien gestų kalba nepasikliaukite kaip vieninteliu galimu sprendimu.
Pradžiai reikėtų rinktis gestus, kurie natūraliai naudojami net suaugusiųjų bendravime. Yra išskirti pagrindiniai gestai, kuriuos išmokęs vaikas lengviau komunikuoja ir artimaisiais: Valgyti, Gerti, Prašau, Pagalbos, Pienas, Alkanas, Vandens, Visko pabaigiau, Eime. Kitas svarbus ir galingas gestas - rodymas. Kai jūsų kūdikiui sukanka vieneri metai, turėtumėte pastebėti, kad jis pradeda rodyti norimus objektus.
Vaikai bendrauti gestais pradeda nuo 9 iki 16 mėnesio. Tačiau ir gerokai anksčiau galime pastebėti jų bandymus bendrauti akimis, rankų mostais, įvairiais garsais, kuriuos jie bando ištarti. Tėvai dažniausia iš vaiko gestų ar garsų komunikavimo gali nusakyti, kada jų vaikas yra pavargęs, alkanas… Taigi, įsivaizduokite kaip palengvėja kasdienybė, kai vaikas geba išreikšti norus gestais.
Tyrimai rodo, jog gestai yra vienas iš esminių elementų, padedančių mūsų vaikams išmokti kalbėti. Jau nuo 9 mėnesių gestai tampa būdu jūsų kūdikiui bendrauti su jumis gerokai anksčiau nei jis pradeda vartoti žodžius. Jūsų 10-ies mėnesių kūdikis gali naudoti gestus, norėdamas jums ką nors parodyti, ką nors duoti arba atkreipti jūsų dėmesį į ką nors rodydamas. Maždaug sulaukę 18 mėnesių mažyliai pradės derinti savo gestą su žodžiu. Pavyzdys - rodyti pirštu į paukštį danguje ir pasakyti „paukštis“.
Kai vaikai vysto savo verbalinę kalbą, jų poreikis naudoti gestus natūraliai nyks ir galiausiai išnyks. Tačiau vaikams, turintiems bendravimo sunkumų, gestų įvedimas ir tolesnis jų naudojimas gali būti puikus būdas pagerinti vaiko supratimą ir kalbos vartojimą.
5 būdai, kaip lengviau išmokyti vaiką gestų kalbos:
- Imituoti garsus: Vaikai išmoksta imituoti garsą pirmiau nei išmoksta jį ištarti. Elementarus pavyzdys „ATE“ ir mojuojame ranka; „VALIO“ ir plojame rankomis; „NE?“ ir papurtome galvą.
- Pokalbio „Veidas į veidą“ praktikavimas.
- Kasdieniai žodžiai ir gestai: Taip pat žr. Pradžiai reikėtų rinktis gestus, kurie natūraliai naudojami net suaugusiųjų bendravime.
- Įtraukite visus namiškius į šį mokymo modelį.
- Rodymas: Kitas svarbus ir galingas gestas - rodymas. Kai jūsų kūdikiui sukanka vieneri metai, turėtumėte pastebėti, kad jis pradeda rodyti norimus objektus. Kai kitą kartą jūsų vaikas verks ar bus nusiminęs bei negalės pasakyti, ko jam reikia, paprašykite jo parodyti, ko nori.
Gestus kūdikiui pradėti rodyti rekomenduojama jam sulaukus 6 mėnesių, kadangi tyrimai rodo, jog jaunesni nei 8 mėn vaikučiai gestus rodo ne taip sklandžiai, o juos naudoti kūdikis ima vidutiniškai po 2-4 mėn. nuolatinio rodymo. Penkis pirmuosius gestus rodome vieną savaitę, vėliau pridedame po naują gestą kasdien. Svarbu įsidėmėti, kad kiekvienas gestas turi būti aiškiai verbalizuotas, nes jis yra tik priedas padedantis skatinti sakytinę kalbą.
Tam, kad mokymosi procesas taptų nuoseklesnis, įtraukite ir kitus šeimos narius ar prižiūrinčius asmenis. Tai verta padaryti ne tik dėl dažnesnės praktikos, bet ir tam, kad vaikui būtų aiškesnis gesto kontekstas, jo netrikdytų ženklų (ne-)vartojimo skirtumai.
Lietuvių gestų kalba: istorija ir šiuolaikinė plėtra
Apie lietuvių gestų kalbos istoriją iki 1945 m. žinoma labai mažai. Nuo 1945 iki 1990 m. ji buvo naudojama kartu su rusų gestų kalba; abi tapo artimos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, ryšiai su rusų gestų kalbos plėtojimu beveik nutrūko. Dabar lietuvių gestų kalba vystosi kaip nepriklausoma kalba. Jai šiek tiek įtaką daro tarptautiniai gestai.
1995 m. gegužės 4 d. LR Vyriausybė (nutarimu Nr. 630 „Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“) oficialiai pripažino Lietuvos Respublikos kurčiųjų gimtąja kalba gestų kalbą ir suteikiant jiem galimybę gimtąja kalba pasirinkti ir tėvų kalbą.
Lietuvių gestų kalbos (toliau LGK) žodyne pateikiama daugiau nei 9800 gestų aprašų. Žodynas pradėtas rengti 2004 metais kurčiųjų ir girdinčiųjų specialistų komandos. Lietuvių gestų kalba yra gyva kalba, todėl ir šio žodyno rengimas - nuolatinis, nepertraukiamas procesas; žodynas papildomas naujais gestais, vartojimo pavyzdžiais, korekcijomis.
LGK žodyno ypatybės:
- pateikiami gestai iš gyvos lietuvių gestų kalbos, o ne lietuvių kalbos žodžių atitikmenys;
- stengiamasi pateikti visus labiau paplitusius variantus (vartojamus skirtinguose regionuose, tarp skirtingų amžiaus grupių);
- gestų reikšmės išsamiai aprašomos ir iliustruojamos vartojimo pavyzdžiais;
- nurodomi gestams būdingi lūpų judesiai, aprašytos plaštakos formos, lokalizacija;
- gestų galima rasti pagal įvairius kriterijus: pagal žodį, gesto formą, temą.
Kaip mokytis lietuvių gestų kalbos?
Visi kalbų mokymo specialistai pripažįsta kad geriausias būdas išmokti užsienio kalbos - bendrauti su žmonėmis, kuriems ta kalba yra gimtoji. Vienas efektyviausių būdų yra „panirimas“ (angl. immersion). Ar įmanomas „panirimas“ į lietuvių gestų kalbą? Iš dalies taip. Nors tokios šalies ir nėra, bet yra kurčiųjų bendruomenė, ir įsitraukus į jos veiklą, pavyzdžiui, išvažiavus į kokią nors stovyklą su kurčiaisiais, galima pasinerti į gestų kalbą ir patobulinti įgūdžius. Tačiau „panirimo“ metodas tinka toli gražu ne visiems, gal tik 10-20 proc. žmonių tokiu būdu gali išmokti kalbos per kelis mėnesius. Kitiems žmonėms neužtenka vien bendrauti, bet reikia mokytis papildomai.
Galima įrašyti žodžio pradžią (tą žodžio dalį, kuri nekinta, pavyzdžiui, žodį be galūnės), o tada pridėti simbolį *. Pavyzdžiui, įrašius valg*, bus rasti sakiniai su visomis veiksmažodžio formomis (valgydavo, valgyti, valgau ir kt.). Jei norite rasti visas šio žodžio formas su priešdėliais, galite įvesti * ir žodžio pradžioje. Taip pat šis žodynas turi daugiau funkcijų, padedančių mokytis LGK. Viena iš jų: gestų rūšiavimas pagal temas. Pasirinkus rūpimą temą, jums bus parodyti visi su ta tema susiję gestai. Ši funkcija gali būti naudinga ir LGK vertėjams, norintiems pasiruošti su tam tikra tema susijusiai vertimo paslaugai. Dar viena funkcija - gesto paieška pagal formą. Ji naudinga tuomet, kai nesuprantate kokio nors gesto ir neturite ko paklausti. Tuomet galite bandyti surasti tą gestą pagal jo formą. Rekomenduojama pirmiausia ieškoti pagal plaštakos formą, paskui, jei pateikiama per daug gestų, pridėti paiešką pagal gesto rodymo vietą, paskui, jei reikia, naudoti kitus parametrus.
Mokantis kalbos yra trys svarbios fazės - pirmiausia, jūs girdite kalbą (angl. input), paskui tai, ką girdite, užfiksuojate ir išmokstate (angliškai intake), o tada jauimate patys kalbėti (angl. output). Mokantis savarankiškai, pagrindinį dėmesį reiktų skirti antrajai fazei. Kaip minėta, daugumai žmonių neužtenka girdėti (LGK atveju - matyti) kalbą, kad išmoktų kalbėti. Jiems svarbu gerai išsiaiškinti visą tekstą, o paskui daug kartų klausyti vis iš naujo ir iš naujo. Rekomenduojama su vienu tekstu dirbti tiek laiko, kad prisimintumėte visų sakinių skambėjimą (gestų kalbos atveju tai būtų taip, kad pasižiūrėjus į lietuvišką sakinių iškart galvoje iškiltų to sakinio vaizdas gestų kalba, kaip jį rodo kurčiasis). O tuomet jau galite pereiti prie trečiosios fazės ir pabandyti patys pakartoti tekstą.
Naudingi ištekliai mokytis LGK:
- Lietuvių gestų kalba girdintiesiems (vaizdo medžiaga, tinkama savarankiškam mokymuisi).
- Išsamus LGK žodynas (galima naudoti ieškant gestų pagal žodį, sakinius, kuriuose vartojami gestai, gestų rūšiavimas pagal temas, gesto paieška pagal formą).
- Žodynėlis su atskirais gestais, frazėmis, ilgesniais sakiniais ir tekstais įvairiomis temomis (atitinka A lygį).
- Žodynėlis su gestais suskirstytais pagal temas (be vartojimo pavyzdžių).
- Priemonės LGK vartotojams, siekiantiems pasitobulinti erdvinės raiškos ir proformų žinias.
- Vadovėlis, trumpai ir paprastai aptariantis pagrindinius LGK fonologijos bruožus ir gramatines raiškos priemones.
- Žodynėliai, tinkami kurčiųjų mokyklų dalykų mokytojams ir LGK vertėjams.
- Facebook grupės, skirtos LGK (pvz., „LGK Lietuvių gestų kalba“), kuriose vyksta diskusijos (tinka mokantiems LGK B2 ar aukštesniu lygiu).
