Nėščiųjų (gestacinis) diabetas yra angliavandenių apykaitos sutrikimas, diagnozuojamas nėštumo metu. Ši būklė atsiranda dėl nėštumo metu gaminamų hormonų, kurie veikia priešingai nei insulinas. Gliukozė nebegali patekti į ląsteles ir būti panaudojama kaip energija, todėl kraujyje susidaro per didelis gliukozės kiekis. Tai laikina būklė, tačiau ir ženklas apie tam tikras rizikas ateityje. Nėščiųjų (gestacinis) diabetas - tai angliavandenių apykaitos sutrikimas, pasireiškiantis įvairaus laipsnio hiperglikemija, nustatytas nėštumo metu. Būklė gali neigiamai veikti nėštumo eigą, vaisiaus augimą bei raidą. Nėščiųjų diabeto nustatymas ir gydymas gali sumažinti naujagimių sergamumą, nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką.
Padidėjęs atsparumas insulinui yra fiziologinis pokytis nėštumo metu. Normalaus nėštumo metu padidėjusį atsparumą insulinui kompensuoja didesnis kiekis insulino, išskiriamo kasos β ląstelių. Tai padeda palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje. Nėštumo metu atsparumas insulinui didėja dėl placentos išskiriamų hormonų koncentracijos. Normalaus nėštumo metu moters organizme nėštumo metu kasos ląstelės hiperplazuoja ir patenkina didesnį insulino poreikį.
Pasaulyje gestacinis diabetas nustatomas 2 - 40 proc. atvejų. JAV Sveikatos Departamento 2011 m. statistikos duomenys rodo, kad „gestacinis diabetas paveikia nuo 2 iki 10 procentų nėštumų“, nors nauji diagnostikos kriterijai tarptautiniu mastu atpažįsta iki 18 procentų.
Diagnostika ir priežiūra
Diagnostika gali būti atliekama dvejais nėštumo laikotarpiais: nėštumo pradžioje, kai yra atliekami visi tyrimai reikalingi nėščiosioms. Tokiu atveju tiriama glikemija nevalgius ir jei šis rodiklis yra per aukštas, t. y. 5,1mmol/l arba daugiau, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei rodiklis po šio tyrimo yra normalus, dėl nėščiųjų diabeto moterys tiriamos 24-28 nėštumo savaitę ir šiuo atveju atliekamas gliukozės tolerancijos testas. Testo metu tiriamos ir vertinamos trys glikemijos.
Pirmo vizito metu visoms nėščiosioms atliekamas gliukozės kiekio tyrimas veninėje plazmoje nevalgius. Nustačius glikemiją ≥ 5,1mmol/l, diagnozuojamas nėščiųjų diabetas. Jei glikemija atitinka cukrinio diabeto diagnostikos kriterijus, retais atvejais nėštumo metu patvirtinama tikrojo cukrinio diabeto diagnozė. Jei pirmojo vizito metu glikemija stebėta normos ribose, 24-28 nėštumo savaitę nėščiosioms, nepriklausomai nuo rizikos veiksnių, atliekamas trijų taškų gliukozės tolerancijos mėginys veninėje plazmoje.
Jeigu yra bent vienas patologinis glikemijos rodiklis, diagnozuojamas gestacinis diabetas:
- Glikemija nevalgius 5,1-6,9 mmol/l;
- Glikemija 1 val. po 75g gliukozės ≥ 10,0 mmol/l;
- Glikemija 2 val. po 75g gliukozės ≥ 8,5 mmol/l.
Pacientė, nustačius glikemijos rodiklius, atitinkančius nėščiųjų diabeto diagnozę, turi būti nukreipiama gyd. endokrinologui, kurios metu aptariama nepageidaujamų išeičių rizika nėštumui, rizikos sumažinimas, savikontrolė ir jos svarba, mitybos ir gyvenimo būdo keitimo rekomendacijos. Rekomenduojama stebėti glikemijas, vertinami ketonai šlapime ar kraujyje. Pacientė nukreipiama slaugytojo-diabetologo konsultacijai, kurios metu paaiškinami mitybos korekcijos principai, išduodama savikontrolės priemonės, apmokoma glikemijų matavimo.
Nėščioji taip pat turi būti pakonsultuota tretinio lygio akušerio ginekologo 24-28 ir 32-36 nėštumo savaitėmis. Vaisiaus ultragarsinio tyrimo metu vertinamas vaisiaus augimas, organų vystymasis, vaisiaus vandenų kiekis.
Nėščiųjų diabetą nėštumo pradžioje arba antroje nėštumo pusėje nustato gydytojai akušeriai ginekologai arba šeimos gydytojai. Jei nustatomos kritinės glikemijos reikšmės ir patvirtinama nėščiųjų diabeto diagnozė, moterys nukreipiamos gydytojui endokrinologui. Neretai nėščiosios pas gydytoją endokrinologą atvyksta jau pasiskaičiusios, išsigandę ir susidarę išankstinę nuomonę. Gydytojo endokrinologo pareiga nėščiąją nuraminti ir leisti suprasti, kad tai yra nėščiosios būklė - ne liga, kuri tęsis iki nėštumo pabaigos. Tai būklė, atsirandanti dėl placentos išskiriamų hormonų, veikiančių priešingai nei insulinas.
Mitybos rekomendacijos
35-50 proc. dienos energijos kiekio turėtų sudaryti angliavandeniai (rekomenduojamas kiekis ne mažiau 175 g/d.), rekomenduojama daugiau vartoti žemą glikeminį indeksą turinčius maisto produktus. Baltymai turi sudaryti 20-25 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio (ne mažiau kaip 60-80 g per dieną). Riebalai turi sudaryti 30-40 proc. per dieną suvartojamų kalorijų kiekio. Vengti gyvulinės kilmės riebalų ir juos keisti į augalinės kilmės riebalus. Per dieną rekomenduojama suvartoti 20-35 g skaidulų.
Rekomenduojama subalansuota mityba, susidedanti iš neapdorotų grūdų ar krakmolo turinčių produktų, liesos mėsos, vaisių, daržovių bei pieno produktų. Rekomenduojama per dieną valgyti 3 pagrindinius patiekalus ir 2-4 užkandžius, valgyti kas 2-3 valandas.
Jeigu įprastos mitybos metu gaunamas nepakankamas vitaminų ir mineralų kiekis, mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, siekiant išvengti maisto medžiagų trūkumo nėštumo metu.
Tai neturėtų būti tik dieta nėštumo metu, tai turėtų tapti gyvenimo būdu. Tai nėra labai griežta dieta, kurios metu įvedama daug apribojimų. Rekomenduojami sveikos mitybos principai, kurių laikantis galima normalizuoti ir glikemijos lygius. Moteriai po nėštumo rekomenduojama būti fiziškai aktyviai, palaikyti normalų kūno svorį.
Insulino terapija
Padidėjęs atsparumas insulinui yra fiziologinis pokytis nėštumo metu. Paskyrus insuliną, iki pat gimdymo būtina reguliariai stebėti glikemiją bent 3 kartus per dieną (nevalgius ir 2 val. po valgio) bei konsultuotis su endokrinologu ir akušeriu-ginekologu.
Dažniausiai nėštumo metu skiriamas ilgo veikimo insulinas vieną ar du kartus paroje (ins. detemir, ins. glargine) bei greito veikimo insulinai prieš valgius (ins. lispro, ins. aspart). Insulino dozė parenkama individualiai pagal kiekvienos moters poreikius.
Tiek diabeto diagnozė yra gąsdinanti, tiek ir vaisto insulino naudojimas kelia nerimą. Insulinas yra geras vaistas tuo, kad nepraeina placentos barjero ir veikia tik motinos organizme esančią glikemiją. Tuo tarpu gliukozė yra labai lengvai pro placentą praeinanti medžiaga. Nustatyti, koks yra glikemijos lygmuo vaisiaus kraujyje, negalime, todėl apie vaisiaus glikemiją sprendžiama pagal mamos glikemijos rodiklius.
Jei laiku neskiriamas insulinas, gliukozė iš mamos kraujo per placentą patenka į vaisiaus kraują ir stimuliuoja jo kasą. Kasa ima sparčiai gaminti insuliną, kuris vaisiaus organizmą veikia kaip augimo hormonas ir skatina tiek jo paties bendro svorio augimą, tiek tam tikrų organų didėjimą. Šios komplikacijos dažnai matomos ir ultragarsu. Jei visgi moteris nusprendžia insulino nesileisti ar insulinas nepaskiriamas, kai jo reikia, gresia komplikacijos. Paprastai šios komplikacijos yra susijusios su nėštumu ir gimdymu bei yra būdingos vaisiui.
Gydytojai endokrinologai insuliną skiria ypač atsakingai. Prieš paskirdami konsultuojasi su gydytojais akušeriais ginekologais, kurie įvertina vaisiaus būklę. Insulinas neskiriamas nustačius vienkartinai padidėjusią motinos glikemiją.
Gimdymo skatinimas ir periodas po gimdymo
Jei nėščiųjų diabetas koreguojamas dieta, rekomenduojama gimdyti iki 41 nėštumo savaitės. Skiriant insulinoterapiją ir esant gerai kontrolei, gimdymas turėtų būti sužadintas (ar prasidėjęs natūraliai) 39-40 nėštumo savaitę. Skiriant gydymą insulinu, tačiau nepasiekus geros glikemijų kontrolės, rekomenduojama skatinti gimdymą anksčiau - 37-39 nėštumo savaitę. Sutrikus vaisiaus vystymuisi - dar anksčiau.
Jei numatomas vaisiaus svoris ≥4500 g - sprendžiama dėl Cezario pjūvio operacijos tikslingumo.
Jei moters glikemijos koreguotos dieta, dažniausiai insulinoterapija ir glikemijos stebėsena gimdymo metu nereikalinga.
Po gimdymo per 24-72 val. patariama nustatyti glikemiją nevalgius, įvertinti, ar nėra cukrinio diabeto (jei glikemija nevalgius > 7 mmol/l - reikalinga endokrinologo konsultacija). Dažniausiai gydymas insulinu gali būti nutraukiamas iš karto po gimdymo.
Būtina laikytis gydytojo nurodytų mitybos rekomendacijų ir po gimdymo, rekomenduojamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė. Gimdyvei rekomenduojama žindyti naujagimį.
Po gimdymo praėjus 6-12 savaičių visoms moterims, kurioms buvo diagnozuotas nėščiųjų diabetas, turi būti patikslinta diagnozė atliekant standartinį 2 taškų 75 g gliukozės tolerancijos mėginį. Tyrimą skiria ir vertina šeimos gydytojas. Jei mėginio rezultatai patologiniai - endokrinologo konsultacija.
Taip pat rekomenduojama ištirti glikemiją planuojant vėlesnius nėštumus, kadangi pakartotinio gestacinio diabeto rizika yra didesnė.
Tai nėra liga, o būklė, susijusi su nėštumu. Po gimdymo glikemija turėtų susitvarkyti ir grįžti į normos ribas. Vis dėlto, kai diagnozuojamas nėščiųjų diabetas, tai vertinama kaip angliavandenių apykaitos sutrikimas. Nėra žinoma, ar angliavandenių apykaitos sutrikimas buvo jau iki nėštumo ir nustatytas tik nėštumo metu, ar tai yra tiesiog būklė, susijusi su nėštumu. Kai po gimdymo moters organizmas grįžta į ankstesnes vėžes, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pakartoti gliukozės toleravimo tyrimą. Jei tyrimo rezultatai geri, vadinasi, būklė buvo susijusi su nėštumu ir daugiau nieko daryti nereikia. Tačiau rizika dėl angliavandenių apykaitos sutrikimo išlieka visam gyvenimui. Todėl būtų tikslinga kas metus kreiptis į šeimos gydytoją ir atlikti reikalingus tyrimus.
Daugumai moterų angliavandenių apykaitos sutrikimas po gimdymo išnyksta. Apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas.
Nėščiųjų diabeto reikšmė ilgalaikei sveikatai
Nėščiųjų (gestacinis) diabetas dažniausiai praeina po gimdymo, tačiau jo reikšmė moters ir vaiko sveikatai tęsiasi visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad persirgusios gestaciniu diabetu moterys turi 8-10 kartų didesnę riziką susirgti antrojo tipo diabetu, palyginti su moterimis, kurios šia būkle nesirgo, taip pat didesnę arterinės hipertenzijos, kepenų suriebėjimo, širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Didžiausią įtaką moters sveikatai po gimdymo turi ne pats buvęs gestacinis diabetas, o tai, kas vyksta vėliau.
Tarptautinės gairės vieningai pabrėžia, kad anksti pradėti, realistiški gyvenimo būdo (fizinio aktyvumo ir mitybos) pokyčiai, siekiant numesti ar nepriaugti svorio, po gimdymo gali sumažinti antrojo tipo diabeto riziką net 40-60 proc.
Nustatyta, kad moterims, kurioms buvo nustatytas gestacinis diabetas, rizika susirgti 2 tipo cukriniu diabetu yra apie 7 kartus didesnė. Net apie 40-60 proc. moterų per artimiausius 5-15 metų gali išryškėti 2 tipo cukrinis diabetas. Širdies ir kraujagyslių ligų bei metabolinio sindromo rizika taip pat didesnė, ypač turinčioms antsvorio ar nutukusioms moterims. Riziką galima sumažinti visiems prieinamomis profilaktinėmis priemonėmis: fizinis aktyvumas 30-60 minučių per dieną, 3-7 kartus per savaitę. Taip pat svorio korekcija, sveika mityba.
Visoms gestaciniu diabetu sirgusioms moterims 24-72 val. po gimdymo tiriamas gliukozės kiekis kraujyje nevalgius veninėje plazmoje, siekiant paneigti jau esamą cukrinį diabetą.
Visos moterys, tarp jų ir sirgusios gestaciniu diabetu, skatinamos žindyti krūtimi. Tyrimai rodo, kad žindymas 3 mėn. po gimdymo.
Po gimdymo svarbu aptarti patikimą kontracepciją, siekiant išvengti neplanuoto nėštumo ir pailginti laikotarpius tarp nėštumų, siekti 18 mėn. ar didesnio intervalo tarp nėštumų, nes trumpesni intervalai siejami su blogesnėmis perinatalinėmis baigtimis.
Gestacinis diabetas primena 2 tipo diabeto būklę, kuri pasireiškia moters nėštumo metu. Jis dažnai gydomas insulinu ir gali būti gydomas su tinkama dieta ir mankšta.
Kadangi gestacinis diabetas yra ir vaiko antsvorio rizikos veiksnys, būtina laiku informuoti vaikų ligų gydytoją ir kitus gydytojus, kad būtų galima stebėti gliukozės apykaitos būklę ir užkirsti kelią vaiko medžiagų apykaitos sutrikimams - nutukimui bei antrojo tipo cukrinio diabeto raidai.
Didžiausią įtaką moters sveikatai po gimdymo turi ne pats buvęs gestacinis diabetas, o tai, kas vyksta vėliau. Tarptautinės gairės vieningai pabrėžia, kad anksti pradėti, realistiški gyvenimo būdo (fizinio aktyvumo ir mitybos) pokyčiai, siekiant numesti ar nepriaugti svorio, po gimdymo gali sumažinti antrojo tipo diabeto riziką net 40-60 proc.
Jono turinčio II tipo diabetą patirtis. Gliucin
Gestacinį diabetą persirgusių moterų sveikata priklauso ne tik nuo tyrimų ar rekomendacijų, bet ir nuo emocinės pusiausvyros, realių galimybių keisti įpročius, palaikymo šeimoje, individualaus sveikatos priežiūros specialistų požiūrio, motyvacijos, ir sąmoningo įsitraukimo į savirūpą bei gebėjimo bendradarbiauti.
tags: #gestacinis #diabetas #gimdymo #skatinimas
