Ilgėjantis vidutinis amžius skatina socialinės pagalbos garbaus amžiaus žmonėms poreikį, todėl palaikymas, priežiūra, globa ir panašios paslaugos tampa vis reikalingesnės.
Lietuvos statistikos duomenys patvirtina šią tendenciją: 2022 m. „Oficialiosios statistikos portalo“ duomenimis, Lietuvoje pensinio amžiaus gyventojų yra daugiau nei jaunimo. Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad iki 2050 m. Lietuvos populiacija bus viena seniausių, t. y. trečdalį visuomenės sudarys 65 ir vyresnio amžiaus gyventojai. Populiacijos senėjimas išryškina itin jautrią problemą - daugelis vyresniųjų jaučiasi vieniši. Tokių Lietuvoje net 300 tūkst.
Atsižvelgiant į šias tendencijas, gyvenamieji kompleksai senjorams modernėja ir vis geriau prisitaiko prie individualių kiekvieno gyventojo poreikių.
Bendruomenės svarba ir socializacija
Bendravimas, socializacija yra reikalinga kiekvienam, nepriklausomai nuo amžiaus, tad senjorams skirtuose namuose galima rasti ne tik privačius kambarius, bet ir bendras erdves, kuriose sutinkami bendraminčiai, mezgamos draugystės, prasmingi santykiai, galima dalintis bendrais sunkumais ar interesais. Ilgalaikio gyvenimo namų bendruomenė senjorams - raktas į emocinę paramą.
Veiklos ir reguliarus bendravimas padeda užtikrinti psichinę ir emocinę gerovę. Taip sumažėja tikimybė susidurti su depresija, vienišumu, kuris dažnai būdingas vyresnio amžiaus žmonėms. Esant bendruomenės dalimi, dažnai išsikeliama daugiau tikslų, pastebimos asmeninio augimo galimybės bei noras jomis pasinaudoti, todėl senjorai imasi naujų veiklų, pomėgių bei vis drąsiau jungiasi prie grupinių veiklų. Dalijimasis patirtimi bei iššūkiais su bendraminčiais, gali taip pat sumažinti ir senjorų jaučiamą stresą bei suteikti atsparumo kai susiduriama su sunkesniu laikotarpiu.
Nuolatinė pagalba ir patogumai
Vienas didžiausių privalumų senjorams specializuotuose namuose - lengvai prieinama pagalba atliekant kasdienę veiklą. Taigi, maudymasis, apsirengimas, vaistų vartojimas, maisto ruoša ir daugelis kitų kasdienių, tačiau vyresniame amžiuje sunkiau įveikiamų užduočių, gali būti atliekami su specialistų pagalba. Taip pat gyvenimas tokiuose kompleksuose atleidžia nuo vejos, namų priežiūros, remonto, tvarkymosi, naštos.
Modernūs senelių namai, siekdami skatinti aktyvų ir visavertį senjorų gyvenimo būdą, siūlo ir tokių patogumų kaip treniruokliai, mankštos, baseinai, bibliotekos, grožio paslaugos, SPA, pasivaikščiojimai, gyvūnijos draugija ir pan. Taip pat gyvenimo kokybės neprarasti skatinama organizuojant išvykas.
Individualus dėmesys ir saugumas
Individualūs, konkrečiam asmeniui pritaikyti priežiūros planai senelių namuose gali užtikrinti kiekvieno poreikių atliepimą.
Senelių namai visuomet projektuojami ir įrengiami atsižvelgiant į vyresniųjų sunkumus, fizines negalias bei kitus poreikius. Taigi, patalpų išplanavimai patogūs kiekvienam gyventojui, personalas prieinamas visą parą, o kambariuose užtikrinama visiška ramybė. Prižiūrimi gyvenamieji butai ir senelių namų teritorija sukuria jaukią, atpalaiduojančią aplinką, todėl nelieka nerimo, kuris jaučiamas būnant vieniems.
SENJORO- -priežiūra namuose, kai ypatingas dėmesys skiriamas poreikiams ir savirealizacijai.
Socialinės globos namų poreikis ir realybė Lietuvoje
Vedini empatijos, noro spręsti susidariusias socialines problemas bei atliepti šalyje matomą ilgalaikio gyvenimo namų poreikį, įmonė UAB „Sematix“ investavo į projektą - „Perpetuus“. Jurbarko rajone, gamtos apsuptyje, netoli Nemuno duris atversiantis kompleksas teiks individualias, senjorų savarankiškumo lygį atitinkančias paslaugas, todėl širdžiai mielus namus čia rasti galės kiekvienas.
Lietuvoje vis dar nėra tvirtos tradicijos iš anksto planuoti senatvę ir apsvarstyti gyvenimą globos namuose. Dažnai vyresnio amžiaus žmonės į globos namus patenka tik tada, kai jų sveikata smarkiai pablogėja ir jie nebegali savimi pasirūpinti.
Bendrojo profilio globos įstaigų šalyje netrūksta ir poreikis beveik yra patenkintas. Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, keliose jų (Utenoje, Marijampolėje, Aknystoje) yra net laisvų vietų. Tačiau specializuotose (turinčiųjų proto negalią ar reikalingų intensyvios slaugos) gauti vietų - amžina problema. Po karantino į darbus grįžę artimieji šiuo metu vėl intensyviai ieško įstaigų, kur galėtų globai palikti savo senolius, kurių nėra galimybės prižiūrėti. O ir išbuvę visą leistiną terminą slaugos ligoninėje seneliai jau gali būti išleidžiami. Deja, nėra kur.
Skaičiuojama, jog šiuo metu Lietuvoje veikia apie 150 globos namų, kuriuose gyvena kiek daugiau nei 7 tūkst. žmonių, o vien vilniečių, laukiančių eilėje patekti į globos įstaigą, kaip rodo viešai prieinami duomenys, kiek daugiau nei 400. Net 88 proc. palankiai vertina gyvenimą globos namuose senatvėje, kai senjorui savarankiškai gyventi tampa per sunku arba nesaugu, tačiau net 63 proc. apklaustųjų svarstytų apie gyvenimą globos namuose tik būdami užtikrinti, kad jų artimaisiais bus tinkamai pasirūpinta. O kas penktas apklaustasis teigia, kad Lietuvoje jų lūkesčius atitinkančių namų nėra. Tokias tendencijas rodo bendrovės „Civitta“ atlikta apklausa.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto Socialinio darbo katedros vedėja Rasa Naujanienė pabrėžė, jog, renkantis globos namus, bene svarbiausias kriterijus iki šiol - gyvenimo juose kaina. Kita problema - vietų stygius. „Lietuvos visuomenė sensta sparčiau nei steigiami globos namai, todėl, nenuostabu, kad laukiančiųjų eilės netrumpėja. Be to, šiuolaikiškų globos namų nėra daug, o ir ne visi naujai steigiami atitinka šiandienos gyventojų ar jų artimųjų lūkesčius“, - komentavo R. Naujanienė. Pašnekovės manymu, nėra svarbu, kiek globos namuose gyvena žmonių, daug svarbiau, kiek privačios erdvės jie turi: kaip įrengtos susitikimų ir gyvenamosios erdvės, kiek žmogus gali jaustis bendruomenės dalimi. Ar jis gali išeiti į miestą, ar lankytis tik miške? „Miškas skamba patraukliai, bet ne visą gyvenimą. Senjorams irgi norisi į kavinę, grožio saloną, bažnyčią ar parduotuvę“, - sakė VDU mokslininkė. Pažangiose Vakarų pasaulio šalyse globos namai dažniausiai steigiami miestuose ir miesteliuose, kuriami netgi nedideli kvartalai, pritaikyti senjorams, kad namų gyventojai jaustųsi visaverčiais visuomenės nariais ir turėtų galimybę lengvai bendrauti ne tik su globos namų gyventojais.
Gyvenimą socialinės globos namuose reglamentuoja socialinės globos normos, kurios nuolat tobulinamos, kad aplinka globos namuose išties vis labiau primintų namus. Vis tik, kaip teigia mokslininkė, šiose normose dar likę tokių nuostatų, pavyzdžiui, jog viena virtuve-valgomuoju gali naudotis ne daugiau kaip 50 socialinės globos namuose gyvenančių žmonių, kurios menkai dera su namų aplinka. Numatyti asmeniniai baldai: lova, spintelė ir kėdė labiau primena gydymo įstaigos aplinką nei socialinės globos namus, kuriuose žmogus praleidžia ne vienerius metus. „Prabangos senjorams nereikia, tik orių gyvenimo sąlygų ir greičiau įgyvendinamos gyvenimo kaip namuose koncepcijos. Nors paprastai globos namus steigia išsilavinę žmonės, pradėję skaičiuoti, neretai laikosi tik minimalių reikalavimų, nors niekas nedraudžia daryti daugiau“, - atkreipė dėmesį pašnekovė.
Lietuvos socialinės globos paslaugų gavėjų asociacijos „Mano globa“ pirmininkas Juozas Brigmanas paaiškino, jog socialinių globos namų veiklai reikia gauti licenciją, todėl privaloma laikytis nustatytų standartų, higienos normų. Pavyzdžiui, vienam asmeniui tenka ne mažiau nei 5 kv. metrai ploto, kambariuose dažniausiai gyvena 2-3 asmenys. Keturviečių kambarių jau mažėja, tačiau tai vyksta lėtai. Vienviečiai kambariai ar šeimyniniai numeriai - ateities siekiamybė. Pašnekovas apgailestavo, jog daugelyje įstaigų (ypač mažose) sveikatos priežiūros specialistų nėra, tenka lankytis poliklinikose, kuriose eilės - didžiulės. Mažuose globos namuose sudėtingiau vykdyti užimtumo veiklas, skirti daugiau dėmesio gyventojų sveikatinimui galimybės beveik nėra. Didelėse socialinės globos įstaigose dirba įvairių specialistų, tačiau juose paprastai daugiau ir gyventojų, kurių priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, platesnės personalo kompetencijos. Antra vertus, didesnėse įstaigose gyventojus galima atskirti ir apgyvendinti, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, ligas, mažai įstaigų priima žmones su senatvine demencija ir turi galimybių tinkamai jais pasirūpinti.
„Dauguma socialinės globos namų, manau, formaliai atitinka standartus, nes jų veikla licencijuojama ir reglamentuojama globos normomis. Tačiau, kaip ir daug kas valstybėje, taip ir socialinėje sistemoje, daug kas pernelyg biurokratiška, o tai tiesiogiai paliečia ir žmogaus gyvenimą globos namuose, jo kokybę. Žinoma, taisykles, teisės aktus globos namams sukurti nėra sudėtinga, nustatyti reikalavimų, taisyklių standartus taip pat. Tačiau gyvenančių globos namuose dažniausiai nepaklausiama, kokie jų lūkesčiai, todėl informacija ataskaitose ir realybėje gerokai skiriasi“, - kalbėjo J. Brigmanas. Pašnekovo žodžiais, globos namuose itin aktuali žmogaus teisių problema. „Turime konkretų atvejį, kuomet neįgalus veiksnus žmogus, norėjęs išeiti iš globos namų, negalėjo to padaryti, nes regiono socialinės rūpybos skyrius neišdavė leidimo. Yra ir daugiau atvejų, susijusių su kitais globos normos reikalavimų punktais. Kalbant apie orią senatvę globos namuose, visų pirma, būtina keisti požiūrį į globos namus ir jų gyventojus“, - atkreipė dėmesį asociacijos pirmininkas.
Rinkdamiesi globos namus, vieniši senjorai ar artimieji, įprastai domisi įstaigomis, esančiomis netoli jų gyvenamosios vietos. „Manau, jog profesionalūs, nuoširdūs darbuotojai, geros emocijos, namus primenanti aplinka, o ne valdiška atmosfera yra labai svarbu. Aišku, patalpų jaukumas, pritaikymas žmonėms, turintiems negalią, kokybiškas maitinimas, užtikrinamos medicinos paslaugos, kuo daugiau sveikatinimo paslaugų, užimtumo veiklos, daugiau bendravimo, užtikrinama reabilitacija. Ieškant tokių globos namų verta remtis rekomendacijomis, atsiliepimais“, - įsitikinęs pašnekovas.
Nacionalinės pažangių globos namų asociacijos vadovas Vykintas Bagdonas pabrėžė, jog, kalbant apie šiuolaikiškus globos namus, svarbios tampa ne tik buities sąlygos: tvarkingos patalpos ir aplinka, patogūs, gyventojams pritaikyti kambariai su funkcinėmis lovomis, specialiais čiužiniais, mažai ar sunkiai judantiems gyventojams, įrengtais pagalbos iškvietimo mygtukais ar baldais, pritaikytais sunkiai judantiems žmonėms. Ne mažiau nei pritaikyta buitis, svarbus globos namų gyventojų užimtumas, įgūdžių palaikymas, laisvalaikis, sveikatos stiprinimo, medicininės ir kitos paslaugos. Jei globos namuose žmonės visos dienos neleidžia sėdėdami ant sofos ir žiūrėdami televizorių, jie, remiantis šiandienos standartais, jau galėtų būti laikomi šiuolaikiškais. Pašnekovo įsitikinimu, steigiant globos namus, bene svarbiausias - savininkų požiūris. Jei jie supranta, kad gyventojams neužtenka dažais kvepiančių sienų, kad būtina užtikrinti kokybišką užimtumą, laisvalaikį, bendravimą ne tik su globos namų gyventojais, bet ir vietos bendruomene, didelis dėmesys skiriamas gyventojų sveikatinimui, fizinės būklės palaikymui ir gerinimui - kineziterapeutų, ergoterapeutų konsultacijoms, fizioterapijos procedūroms, masažui, tokie globos namai jau galėtų būti išties pavyzdiniai. V. Bagdonas taip pat sutinka: apsispręsti, kokius globos namus pasirinkti, nėra lengva. Pirmąsyk apsilankius, patalpos gali pasirodyti puikios, sąlygos geros, bet, galbūt, personalas nepakankamai profesionalus, per mažai dėmesio skiriama gyventojų įgūdžių palaikymui, užimtumui, turiningam laisvalaikiui. Svarbu išsiaiškinti, ar tinkamai, pagal gyventojų poreikius ir laiku organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos, juolab kai vyresnio amžiaus žmonių sveikatos būklė gali pasikeisti staiga. Ieškant globos namų žmogui su demencija, labai svarbu atkreipti dėmesį į infrastruktūrą: ar ši pritaikyta, ar personalas apmokytas dirbti su tokiais gyventojais, kiek gyventojų gyvena viename kambaryje. Panašiais atvejais ypač svarbūs tampa atsiliepimai, kitų patirtis. Renkantis globos namus specialistas nepataria žavėtis mažiausia kaina, mat užtikrinti maksimalų komfortą ir kokybiškas paslaugas kainuoja. Svarbu suprasti, kad senyvo amžiaus artimieji globos namuose gyvens ne vieną dieną, tad pačios įstaigos gebėjimas užtikrinti kokybišką artimųjų gyvenimą, keičiantis jų poreikiams ar sveikatos būklei, yra ypatingai svarbus.
Senėjimas yra natūralus gyvenimo etapas, tačiau jam atėjus, daugelis vyresnio amžiaus žmonių susiduria su iššūkiais, kurių vieni negali įveikti savarankiškai. Tokiais atvejais globos namai tampa reikalinga pagalba, užtikrinančia priežiūrą ir saugumą.
Dienos socialinės globos asmens namuose paslaugos yra viena svarbiausių pagalbos formų senjorams, asmenims su negalia ir tiems, kuriems reikalinga nuolatinė socialinė parama. Dienos socialinė globa asmens namuose - asmeniui dienos metu teikiama nuolatinė specialistų pagalba, apimanti gyvybiškai svarbių funkcijų palaikymą ir (ar) savarankiškumo ugdymą. „Dienos socialinė globa asmens namuose yra gyvybiškai svarbi paslauga mūsų senjorams ir asmenims su negalia. Tik glaudžiai bendradarbiaudami su nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiais paslaugų teikėjais galime užtikrinti, kad pagalba pasiektų kiekvieną, kuriam jos reikia, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos“, - teigė vicemeras A. „Nevyriausybinių organizacijų indėlis šioje srityje yra itin reikšmingas - jų įsitraukimas didina paslaugų lankstumą ir prisideda prie tvarios socialinės apsaugos sistemos kūrimo“, - įsitikinęs A. Didelis dėmesys skiriamas paslaugų organizavimo ir teikimo tobulinimui, siekiant užtikrinti sklandų, efektyvį ir individualius gyventojų poreikius atliepiantį paslaugų modelį.
VšĮ „Socialinė sinergija“ - 2024 m. įsteigta viešoji įstaiga, teikianti akredituotas socialines paslaugas visoje Lietuvoje. Įstaiga teikia pagalbos į namus, dienos socialinės globos asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugas. UAB „Angelai sargai“ - socialines paslaugas teikianti įmonė, padedanti senyvo amžiaus ir negalią turintiems suaugusiems jų pačių namuose. Organizacija, teikianti dienos socialinės globos asmens namuose paslaugas, skirtas asmenims, kuriems reikalinga kasdienė pagalba. Įstaigoje dirba patyrę socialiniai darbuotojai, slaugytojų padėjėjai ir individualios priežiūros specialistai, teikiantys individualiai pritaikytą pagalbą buityje, asmens higienoje, kasdienėje savitvarkoje, emocinę paramą ir palydėjimą. Įstaigos misija - pasitelkiant patirtį ir žinias kurti efektyvius, kliento poreikius atitinkančius sprendimus, užtikrinant aiškų bendravimą ir aukštą paslaugų kokybę. Įstaigos misija - padėti pagalbos reikalingiems žmonėms gyventi pilnavertį ir kokybišką gyvenimą, o jų artimiesiems suteikti galimybę pailsėti ir mėgautis bendravimu su savo artimuoju. Atvykęs darbuotojas teikia kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugas, asmens priežiūrą dienos metu, maitinimo organizavimą, pagalbą buityje ir namų ruošoje, asmens higienos paslaugas.
