Mėnesinių ciklas - tai svarbi moters sveikatos dalis, rodanti hormonų pusiausvyrą, vaisingumą ir bendrą organizmo būklę. Ciklo trukmė gali svyruoti, o kiekvienai moteriai svarbu žinoti, jog mėnesinių ciklas skaičiuojamas nuo pirmos mėnesinių dienos. Normalus subrendusios moters mėnesinių ciklas kartojasi kas 22-35 dienas, o vidutinė trukmė - 28 dienos. Tačiau kartais gali pasitaikyti ir dviguba ovuliacija, kai per vieną mėnesinių ciklą įvyksta ne viena, o dvi ovuliacijos. Nors tai nėra labai dažnas reiškinys, suprasti jo mechanizmą ir galimas pasekmes yra svarbu.

Kas yra ovuliacija?

Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta. Ovuliacija - tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Ovuliacija yra centrinis moters ciklo įvykis, kai kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsiskiria kiaušinėlis, kuris yra pasiruošęs apvaisinimui.

Jei mėnesinių ciklas trunka 28 dienas - ovuliacija dažniausiai įvyksta apie 14 ciklo dieną (skaičiuojant nuo pirmos mėnesinių dienos). Tačiau ne visų moterų ciklai tokie reguliarūs. Net reguliarus ciklas gali turėti 1-2 dienų svyravimus kas mėnesį. Kiaušidėse pradeda bręsti keletas folikulų, tačiau vienas iš jų tampa dominuojančiu. Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką - smegenys išskiria staigų LH kiekį (vadinamą LH šuoliu). Likęs folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui.

Ovuliacija pasižymi išaugusių hormonų folikulino (LH) ir liuteinizuojančio hormono (FSH) lygiu, kurį paskatina pasiektas estrogeno pikas. Ovuliacija įvyksta maždaug ciklo viduryje, apie 14 dienų (normos ribos 12-16 dienų) iki ateinančių mėnesinių, paprastai tai įvyksta apie 28 moters ciklo dieną. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos (kurią reguliuoja hipofizė) maksimumas. Folikulas galiausiai plyšta - dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų.

Kas lemia dvigubą ovuliaciją?

Nors paprastai per mėnesinių ciklą subręsta ir išsiveržia tik vienas kiaušinėlis, kartais gali įvykti ir dviguba ovuliacija. Tai gali nutikti dviem pagrindiniais būdais:

• Dviejų folikulų brendimas: Kartais per pirmąją ciklo fazę (folikulinę fazę) kiaušidėse pradeda bręsti du ar daugiau folikulų. Jei hormonų svyravimai yra tinkami, abu folikulai gali subręsti ir netrukus po pirmos ovuliacijos įvykti antra.
• Vėlesnė ovuliacija: Antrasis scenarijus - tai, kad vienas folikulas ovuliuoja įprastu laiku, o kitas subręsta ir ovuliuoja vėliau, dažnai per kelias dienas po pirmosios ovuliacijos. Tai gali nutikti, jei antrojo folikulo brendimas vėluoja arba jei organizmas reaguoja į hormoninius pokyčius.

Dvigubą ovuliaciją gali lemti genetiniai veiksniai, tam tikri medikamentai (pvz., vaisingumo gydymo metu vartojami stimuliatoriai) arba tiesiog natūralūs hormonų svyravimai moters organizme. Nors dviguba ovuliacija nėra laikoma sveikatos sutrikimu, ji gali turėti įtakos vaisingumui ir nėštumo tikimybei.

Kada dviguba ovuliacija yra svarbi?

Suprasti, kada įvyksta ovuliacija, yra svarbu tiek planuojant nėštumą, tiek jo vengiant. Jei moteris planuoja pastoti, žinojimas apie galimą dvigubą ovuliaciją gali padidinti vaisingumo langą. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų. Jei įvyksta dviguba ovuliacija, gali būti du vaisingumo periodai, todėl svarbu žinoti apie galimybę pastoti per platesnį laiko tarpą.

Taip pat svarbu atskirti dvigubą ovuliaciją nuo kitų kraujavimo tipų, kurie gali pasitaikyti per mėnesinių ciklą. Kartais gali pasitaikyti kraujavimo epizodų, kurie iš tiesų nėra mėnesinės ir nereiškia naujo ciklo pradžios. Skiriami trys nemenstruacinio fiziologinio kraujavimo tipai: kraujavimas tarp mėnesinių (iki ovuliacijos dėl estrogenų pakilimo), ovuliacinis kraujavimas (dėl staiga pasikeitusios hormonų koncentracijos) ir implantacinis kraujavimas (embrionui implantavimosi metu). Pirmųjų dviejų tipų kraujavimai tarsi tik įsiterpia į ciklą ir kartais vadinami "netikrosiomis mėnesinėmis".

Kaip nustatyti dvigubą ovuliaciją?

Nustatyti dvigubą ovuliaciją gali būti sudėtinga, nes jos simptomai gali būti panašūs į įprastą ovuliaciją arba kitus ciklo reiškinius. Tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti:

• Bazalinės kūno temperatūros (BKT) matavimas: BKT pakyla po ovuliacijos. Jei pastebimas du atskiri BKT pakilimai cikle, tai gali rodyti dvigubą ovuliaciją.
• Ovuliacijos testai: Šie testai aptinka LH hormono šuolį, kuris skatina ovuliaciją. Jei testas parodo du atskirus LH šuolius per trumpą laiko tarpą, tai gali reikšti dvigubą ovuliaciją.
• Makšties išskyrų stebėjimas: Prieš ovuliaciją makšties išskyros tampa skaidresnės, tąsesnės ir primena kiaušinio baltymą. Jei pastebimi du tokie periodai cikle, tai gali būti ženklas.
• Gimdos kaklelio stebėjimas: Gimdos kaklelis ovuliacijos metu pakyla, tampa minkštas ir atviras. Jei pastebimi du tokie pakitimai, tai gali rodyti dvigubą ovuliaciją.

Svarbu suprasti, kad ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys. Išmokti ją suprasti - reiškia geriau pažinti save.

Ciklo sinchronizavimas ir dviguba ovuliacija

Ciklo sinchronizavimas - tai mitybos, fizinio aktyvumo, miego ir kitų gyvenimo būdo dedamųjų koregavimas atsižvelgiant į kiekvieną menstruacinio ciklo fazę. Šis metodas, nors ir kol kas trūksta mokslinių tyrimų apie jo naudą, gali padėti palaikyti gerą sveikatą ir savijautą. Nors ciklo sinchronizavimas tiesiogiai nesukelia dvigubos ovuliacijos, supratimas apie ciklo fazes ir hormonų svyravimus gali padėti geriau atpažinti šį reiškinį.

Pavyzdžiui, liuteininėje fazėje hormonai progesteronas ir estrogenas gali daryti įtaką apetitui ir nuotaikai. Jei moteris pastebi reikšmingus svyravimus ar sutrikimus, tai gali būti ženklas, kad verta atkreipti dėmesį į savo ciklą ir, esant reikalui, pasikonsultuoti su gydytoju.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dviguba ovuliacija dažniausiai nėra priežastis nerimauti, yra keletas situacijų, kai verta pasikonsultuoti su gydytoju akušeriu-ginekologu:

• Jei bandant pastoti nepavyksta ilgą laiką (6-12 mėn. reguliaraus lytinio gyvenimo metu).
• Jei pastebimi reikšmingi mėnesinių ciklo sutrikimai (labai trumpi, ilgi ar nereguliarūs ciklai).
• Jei kraujavimas mėnesinių metu yra labai gausus (80 ml ir daugiau) arba trunka per ilgai.
• Jei pastebimi kiti nerimą keliantys simptomai, tokie kaip kūno svorio pokyčiai, išskyros iš krūtų spenelių, plaukuotumo pokyčiai.
• Jei įtariate, kad vartojate medikamentus, galinčius stimuliuoti ovuliaciją, ir norite tai aptarti.

Gydytojas gali atlikti reikiamus tyrimus, įvertinti hormonų lygį ir padėti suprasti individualią situaciją. Ginekologai apie paskutinių mėnesinių pirmą dieną, nes tai padeda tiksliai apskaičiuoti nėštumo didį ir gimdymo terminą, spręsti apie hormoninius pokyčius ir vertinti ultragarsinį tyrimą.

Apibendrinimas

Dviguba ovuliacija yra įmanomas reiškinys, kai per vieną mėnesinių ciklą įvyksta dvi ovuliacijos. Nors tai nėra dažnas atvejis, suprasti jo mechanizmą, kaip jį nustatyti ir kada kreiptis į specialistą yra svarbu kiekvienai moteriai, siekiančiai geriau pažinti savo kūną ir reprodukcinę sveikatą.

tags: #dvi #ovuliacijos #vieno #ciklo #metu

• Patarimai tėvams dėl vaiko isterijų prieš miegą
• Alimentų pareigos
• Kaip išsirinkti karnavalinį kostiumą vaikui?
• Obuolių skynimas
• Vaikiško vežimėlio pasirinkimas