Jungtinių Tautų Saugumo Taryba (JTST; angl. United Nations Security Council, UNSC) - nuolat veikiantis vienas iš šešių svarbiausių Jungtinių Tautų padalinių. Saugumo Taryba yra atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą. Veikloje remiasi Jungtinių Tautų chartija. Pirmasis Saugumo Tarybos susirinkimas įvyko 1946 m. sausio 17 d. Church House, Londone. Nuo to laiko Saugumo Taryba, nors kelis kartus keitė posėdžių vietas, tačiau dirba be pertraukų. Šiuo metu nuolatinė Saugumo Tarybos rezidavimo vieta yra Jungtinių Tautų būstinė Niujorke. Saugumo Tarybos nariai visuomet privalo būti Jungtinių Tautų būstinėje tam, kad Saugumo Taryba galėtų susirinkti bet kuriuo laiku, siekiant skubiai reaguoti į krizines situacijas.
1945 m. spalio 24 d. Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai - Kinija, JAV, Prancūzija, TSRS ir Jungtinė Karalystė ratifikavo Jungtinių Tautų chartiją, kuria buvo įkurta Jungtinių Tautų Saugumo Taryba. Visos šios šalys tapo nuolatinėmis Saugumo Tarybos narėmis ir tik jos įgijo unikalią galimybę taikyti veto teisę priimant Saugumo Tarybos sprendimus.
Saugumo Tarybos veiklos pradžioje, jos veikloje taip pat dalyvavo ir šešios nenuolatinės narės, kurios buvo renkamos dvejų metų laikotarpiui, taikant geografinį rinkimų principą. Pirmosios šešios nenuolatinės Saugumo Tarybos narės buvo: Australija, Brazilija, Egiptas, Meksika, Nyderlandai ir Lenkija. 1965 m. Saugumo Tarybos nenuolatinių narių skaičius buvo padidintas iki dešimties.
Kinijos Respublika buvo viena Jungtinių Tautų steigiančiųjų valstybių ir viena iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių iki 1971 m., kai spalio 25 d. vykusiu Generalinės Asamblėjos balsavimu, joje buvo pakeista Kinijos Liaudies Respublika. Generalinės Asamblėjos priimta rezoliucija 2758, pripažinta, kad Kinijos Liaudies Respublika yra vienintelė teisėta Kinijos atstovybė Jungtinėse Tautose. Kinijos Respublika buvo taip pat pašalinta iš Jungtinių Tautų organizacijos.
1991 m. Penkios valstybės - Kinija, JAV, Prancūzija, Rusija ir Jungtinė Karalystė - yra nuolatinės Tarybos narės. Jos nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos turi galingiausias ginkluotąsias pajėgas pasaulyje, kartu skiria karinėms reikmėms apie 60 procentų visų pasaulio karinių išlaidų. Jos taip pat visos yra 1968 m. pasirašiusios Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį ir yra oficialiai laikomos Branduolinio ginklo valstybėmis.
Dešimt nenuolatinių Saugumo Tarybos narių yra kasmet Generalinės Asamblėjos po penkias valstybes renkami dvejų metų kadencijai taikant geografinį-regioninį principą: penkias valstybes renka Afrikos ir Azijos šalys, po dvi - Lotynų Amerikos ir Vakarų Europos šalys, vieną - Rytų Europos valstybės.
Daugiausia kartų - po 20 - į Saugumo Tarybos nenuolatinius narius buvo išrinktos Japonija ir Brazilija, Argentina - 17 kartų, Indija, Kolumbija ir Pakistanas - po 14 kartų. 2013 m. spalio 17 d. Generalinė Asamblėja į Saugumo Tarybos nenuolatines nares nuo 2014 m. sausio 1 d. išrinko Čadą, Čilę, Lietuvą, Saudo Arabiją ir Nigeriją. Lietuva tapo pirmąja Baltijos valstybe, išrinkta į Saugumo Tarybą. Po rinkimų Saudo Arabijai atsisakius narystės Saugumo Taryboje, 2013 m. gruodžio 6 d. Generalinė Asamblėja į jos vietą išrinko Jordaniją. Atsisakymą dalyvauti Saugumo Tarybos veikloje Saudo Arabija motyvavo esą Saugumo Taryba neefektyviai bando spręsti Izraelio-Palestinos konfliktą ir baigti Sirijos pilietinį karą.
Be tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo, Saugumo Taryba gali nagrinėti kiekvieną kilusį ginčą ar susidariusią konfliktinę situaciją; rekomenduoti būdus, kaip ginčus reikia sureguliuoti, ir nurodyti sąlygas, kaip įveikti konfliktines situacijas; kurti ginkluotės kontrolės planus; paraginti Jungtinių Tautų nares imtis ekonominių priemonių ar kitokių sankcijų, išskyrus jėgos panaudojimą, agresijai sustabdyti; esant būtinybei, imtis karinių veiksmų bei vykdyti Jungtinių Tautų globos funkcijas.
Saugumo Tarybos sprendimų priėmimas
Svarbiausi Saugumo Tarybos sprendimai priimami, kai už juos balsuoja ne mažiau nei 9 iš 15 narių ir nė viena iš Saugumo Tarybos nuolatinių narių nepasinaudoja tik joms priklausančia veto teise priimant rezoliucijų projektus. Nuolatinei Saugumo Tarybos narei balsavimo metu susilaikius arba balsavime nedalyvavus, laikoma, kad ji nebalsavo prieš. Veto teisė nėra taikoma priimant Saugumo Tarybos procedūrinius sprendimus. Saugumo Tarybos priimti sprendimai įforminami rezoliucija. Vadovaujantis Jungtinių Tautų Chartijos nuostatomis, Saugumo Tarybos sprendimai yra privalomi visoms Jungtinių Tautų narėms.
| Šalis | Veto panaudojimų skaičius |
|---|---|
| Kinijos Respublika/Kinija | 6 |
| Prancūzija | 18 |
| Jungtinė Karalystė | 32 |
| JAV | 82 |
| TSRS/Rusija | 124 |
Nuo Saugumo Tarybos veiklos pradžios iki 2008 m. Kinijos Respublika/Kinija yra pasinaudojusi veto teise 6 kartus, Prancūzija - 18, Jungtinė Karalystė - 32, JAV - 82, o TSRS/Rusija - net 124 kartus. Iki 1965 m. daugiausia kartų veto teise balsavimų metu pasinaudojo TSRS, o nuo 1966 m. daugiausia kartų veto skelbė JAV, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija. Kinijos Respublika veto teise pasinaudojo tik vieną kartą 1955 m.
Pastaruoju metu yra diskutuojama apie narystės Saugumo Taryboje reformą siekiant, kad narystės kriterijai labiau atitiktų šiandienines pasaulio politines ir ekonomines realijas. Tarp teikiamų siūlymų - papildyti Saugumo Tarybą naujais nuolatiniais nariais. Potencialiais nuolatiniais Saugumo Tarybos nariais įvardijama Japonija, Vokietija, Indija, Brazilija, taip pat kelios kitos Azijos, Afrikos valstybės, Europos Sąjunga.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja
Generalinė Asamblėja (angl. General Assembly), Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (angl. United Nations General Assembly), Jungtinių Tautų pagrindinė institucija. Veikia nuo Jungtinių Tautų įkūrimo 1945 10 24 (pirmoji Generalinės Asamblėjos sesija įvyko 1946 01 10 Londone; dalyvavo 51 valstybės atstovai). Sudaro visų Jungtinių Tautų valstybių narių (2025 buvo 193 valstybės) atstovai (ne daugiau kaip po 5 atstovus iš kiekvienos valstybės).
Generalinėje Asamblėjoje valstybės suskirstytos į 5 grupes: Afrikos, Azijos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros baseino, Rytų ir Vidurio Europos, Vakarų Europos ir kitų valstybių (Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir Okeanijos valstybių).
Pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Generalinė Asamblėja turi įgaliojimus nagrinėti valstybių narių bendradarbiavimo pagrindinius principus, palaikyti taiką ir saugumą, t. p. spręsti klausimus, susijusius su tarptautiniu taikos palaikymu ir saugumo užtikrinimu, ir teikti tais klausimais pasiūlymus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai bei valstybėms narėms ir kitoms valstybėms. Generalinė Asamblėja rengia rekomendacijas, skatinančias tarptautinį politinį bendradarbiavimą, remiančias tarptautinės teisės plėtojimą, sudarančias prielaidas glaudesniam tarptautiniam bendradarbiavimui ekonomikos, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatos apsaugos srityse, t. p. padedančias realizuoti žmogaus teises ir laisves.
Saugumo Tarybai dėl nuomonių skirtumo nesiimant priemonių galimos agresijos grėsmei sumažinti, Generalinė Asamblėja yra įgaliota nedelsiant apsvarstyti padėtį, kad galėtų pasiūlyti valstybėms narėms imtis bendrų priemonių, ir net priimti sprendimą dėl karinės jėgos panaudojimo, jeigu įvykdytas agresijos aktas.
Pagrindinė darbo forma - sesijos (vyksta Niujorke). Dauguma Generalinės Asamblėjos darbotvarkėje numatytų klausimų svarstoma pagrindiniuose komitetuose, po to kartu su rekomendacijomis perduodama balsuoti plenariniuose posėdžiuose. Generalinės Asamblėjos sprendimai juridiškai neprivalomi Jungtinių Tautų valstybėms narėms (yra rekomendacinio pobūdžio), bet yra svarbūs tarptautinei bendrijai. Generalinės Asamblėjos sprendimai priimami paprasta dalyvaujančių ir balsuojančių posėdyje valstybių narių balsų dauguma, sprendimai svarbiausiais klausimais - 2/3 narių balsų dauguma.
tags: #generalines #asamblejos #globos #tarnyba
