Vaiko gerovė yra svarbiausias prioritetas, todėl tėvų, gyvenančių skyrium, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas ir jos laikymasis yra itin svarbus. Ši tvarka padeda užtikrinti stabilumą vaiko gyvenime, jo teisę į ryšį su abiem tėvais ir apsaugoti nuo galimų konfliktų tarp tėvų.
Vaiko teisių ir teisėtų interesų apsauga yra prioritetinė visose teisinėse situacijose, susijusiose su šeimos santykiais. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus išlieka nepakitusi net ir nutraukus santuoką. Teismas, spręsdamas su vaiku susijusius klausimus, turi užtikrinti vaiko teisių ir jų stabilumą.
Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo principai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) suformulavo pagrindinius principus, kurių turi laikytis teismai, nustatydami bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką ir kontroliuodami jos vykdymą:
- Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, abu tėvai sprendžia tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas.
- Jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas, kuris yra aktyvus, siekdamas apsaugoti vaikų teises ir teisėtus interesus.
- Atskiri gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku yra asmens teisės į pagarbą šeimos gyvenimui dalis, todėl valstybės institucijos privalo užtikrinti, kad ši teisė nebūtų ribojama be pakankamo pagrindo ir būtų ginama nuo galimų pažeidimų.
- Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą, atsižvelgiant į vaiko poreikius, amžių ir norus.
- Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio, ją galima įgyvendinti, kai kitas tėvas nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus.
- Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas - užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, todėl svarbi yra vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga.
- Vaiko kompetencija priimti sprendimą atsisakyti bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) didėja su amžiumi ir branda.
LAT išskyrė šiuos skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku pagrindinius principus:
- Bendravimo tvarka turi užtikrinti geriausius vaiko interesus.
- Bendravimo tvarka turi užtikrinti saugaus, tiesioginio ir pastovaus ryšio su atskirai gyvenančiu tėvu (motina) nuolatinį palaikymą.
- Tais atvejais, kai tėvas (motina) nebendrauja ar trukdo bendrauti kitam tėvui (motinai) su vaiku, teismas gali taikyti sankcijas.
- Jei tiesioginis tėvo (motinos) ir vaiko bendravimas neatitinka geriausių vaiko interesų, turi būti užtikrintas netiesioginis bendravimas.
- Teismas, nustatydamas bendravimo tvarką, turi vertinti vaiko interesus ilgesnėje laiko perspektyvoje.
- Teismas turi įvertinti, ar nustatoma tvarka galės būti realiai įgyvendinta, ir nustatyti priemones, tokioms priežastims, kaip vaiko priešiškumas, pašalinti ar sumažinti.
- Teismas turi siekti išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp vaiko nuomonės ir norų svarbos vertinimo bei vaiko prigimtinio intereso užmegzti glaudesnį ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina).
Siekiama pasiekti tėvo (motinos) bei vaiko interesų pusiausvyrą, užtikrinti tiek vaiko teises, tiek ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) teisę bendrauti su vaiku.
Bendravimo tvarkos pakeitimas
Sprendžiant dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo pagal CK 3.175 straipsnio 3 dalį, nėra vertinamas ankstesnio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir keitimo teisinis reglamentavimas nesudaro pagrindo teigti, kad nustatyta tvarka negali būti keičiama, jei ji neatitinka vaiko interesų dėl sunkiai įgyvendinamų aplinkybių, vaiko amžiaus, ar dėl nuolat kylančių konfliktinių situacijų tarp tėvų.
Tokiais atvejais tėvai bendru sutarimu gali keisti teismo nustatytą tvarką, o esant nesutarimui - kreiptis į teismą. Svarbiausia vadovautis vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais. Jeigu teismo nustatyta tvarka neatitinka vaiko interesų (pvz., pernelyg dažnas vykstimas į kitą miestą, sutrikdantis vaiko režimą), tai gali būti pagrindas ją keisti.
Pasikeitusia aplinkybe laikytinas vaiko neigiamas požiūris į nustatytą tvarką, jo savijauta, sutrikdytas dienos ar ugdymo režimas. Tačiau vien tai, kad tvarka yra nepatogi tėvams, nėra pagrindas ją keisti, nebent tai neigiamai veikia patį vaiką.
Bendravimo tvarkos nustatymo praktika
Teismų praktikoje egzistuoja įvairios bendravimo su vaiku tvarkos formos. Dažniausiai nustatoma tvarka, kai vaikas su skyrium gyvenančiu tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį, vieną ar dvi darbo dienas per savaitę, taip pat dalijamasi atostogų ir švenčių laiku.
Taip pat įmanoma nustatyti ir lygesnę laiko, praleidžiamo su kiekvienu iš tėvų, pasidalijimo tvarką, pavyzdžiui, "50:50 procentų laiko" modelį, kai vaikas kas antrą savaitę praleidžia su vienu, o kitą savaitę - su kitu tėvu. Tokia tvarka gali būti nustatoma, jei ji geriausiai atitinka vaiko interesus, atsižvelgiant į tėvų gyvenamąją vietą, atstumus iki ugdymo įstaigų ir vaiko režimą.
Nustatant bendravimo tvarką, teismas vertina vaiko poreikius ilgesnėje perspektyvoje, siekia užtikrinti saugų ryšį su abiem tėvais ir išvengti neigiamų pasekmių vaiko ateičiai. Tėvai, siekdami tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią ir užtikrinti vaiko teises, turi stengtis ieškoti sutarimo ir geriausio būdo vaikui bendrauti su atskirai gyvenančiu tėvu (motina).
Nors tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, bendravimo tvarkos nustatymas visų pirma priklauso nuo vaiko interesų. Tėvų tarpusavio konfliktai ir nesutarimai gali turėti neigiamos įtakos vaikui ir jo bendravimui su abiem tėvais. Todėl svarbu, kad tėvai dėtų visas pastangas, jog vaikas jaustų abiejų tėvų globą ir rūpestį.
Bendravimo su užsienyje gyvenančiu vaiku tvarka | Teisinėkonsultacija.lt
Bendravimo tvarka neturėtų būti naudojama kontroliuoti kitą sutuoktinį, o jos vykdymas turi būti grindžiamas abipuse pagarba ir vaiko gerove.
