Nėštumas yra ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, kai kūnas patiria daugybę pokyčių. Vienas iš nemalonių simptomų, su kuriais gali susidurti būsimos mamos, yra viduriavimas. Nors daugelis nėščiųjų gali išsigąsti šio simptomo, svarbu žinoti, kad jis ne visada kelia grėsmę. Vis dėlto tam tikrais atvejais viduriavimas gali būti signalas, kad su organizmu vyksta kažkas rimtesnio.
Nėštumo metu virškinimo sutrikimai gali atsirasti dėl natūralių fiziologinių priežasčių, tačiau kartais tai gali signalizuoti apie infekciją ar kitas būkles, reikalaujančias medikų dėmesio. Būsimoms mamoms šis simptomas gali sukelti daug nerimo, baimės dėl vaisiaus sveikatos ir nežinomybės, kaip saugiai gydytis.
Priežastys, kodėl nėštumo metu sutrinka virškinimas
Pagrindinė priežastis, kodėl nėštumo metu sutrinka virškinimas, yra hormonų pusiausvyros pasikeitimas. Hormonai, ypač progesteronas ir estrogenas, nėštumo metu smarkiai kinta. Daugelis moterų žino, kad hormonas progesteronas atpalaiduoja lygiuosius raumenis, kas dažnai sukelia vidurių užkietėjimą, nes maistas žarnynu juda lėčiau. Be to, vėlesniuose nėštumo etapuose organizmas pradeda gaminti daugiau prostaglandinų. Tai yra į hormonus panašios medžiagos, kurios skatina gimdos susitraukimus (uošvauja gimdymui), tačiau jos taip pat veikia ir virškinamąjį traktą, sukeldamos stipresnę peristaltiką ir viduriavimą.
Daugelis nėščiųjų keičia savo mitybos įpročius, siekdamos maitintis sveikiau arba dėl naujų skonio pojūčių. Padidėjęs vaisių, daržovių bei skaidulų vartojimas gali skatinti greitesnį virškinimą, o tai kai kada gali sukelti viduriavimą. Nėštumo metu itin svarbu tinkamai pasirinkti maistą, kad būtų užtikrintas normalus virškinimo procesas.
Pregnozės metu vartojami vitaminai bei mineralai kartais turi šalutinį poveikį. Nėščiosioms skirti maisto papildai yra būtini vaisiaus vystymuisi, tačiau jie ne visada draugauja su būsimos mamos žarnynu. Dažniausiai geležies preparatai sukelia vidurių užkietėjimą, tačiau kai kurios geležies formos ar didelės magnio dozės gali veikti kaip laisvinamieji.
Nėštumo metu imuninė sistema šiek tiek susilpnėja, todėl moterys gali būti jautresnės infekcijoms. Nėštumo metu imuninė sistema natūraliai šiek tiek nusilpsta, kad organizmas neatmestų vaisiaus. Tai reiškia, kad moteris tampa imlesnė virusinėms ir bakterinėms infekcijoms. Bakterinės ar virusinės infekcijos - viena dažniausių viduriavimo priežasčių. Tačiau kur kas pavojingesnis yra apsinuodijimas maistu. Bakterijos, tokios kaip Salmonella, E. coli ar Listeria, gali sukelti stiprų viduriavimą. Ypač pavojinga yra listeriozė, kuria galima užsikrėsti valgant nepasterizuotus sūrius ar netinkamai apdorotą mėsą.
Nėštumas - ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis. Stresas gali tiesiogiai paveikti virškinimo sistemos veiklą.
Gastroenterito apibrėžimas ir simptomai
Gastroenteritas yra nespecifinis, įvairių infekcinių mikroorganizmų sukeltas skrandžio ir plonųjų žarnų uždegimas. Tai būklė, kai sudirgsta ir uždegimas apima skrandį bei žarnyną. Pagrindiniai simptomai apima vėmimą bei viduriavimą.
Pagrindiniai gastroenterito požymiai dažniausiai pasireiškia netikėtai. Gali atsirasti pykinimas, pilvo spazmai, viduriavimas ir vėmimas. Dažnai reikia skubiai ir pakartotinai bėgti į tualetą. Taip pat pasitaiko pilvo skausmas, sumažėjęs apetitas, šaltkrėtis, karščiavimas, nuovargis, kūno skausmai. Viduriavimas gali būti vandeningas arba kraujingas. Karščiavimas, kuris gali būti su šaltkrėčiu. Skausmas - visame pilve dėl dažno žarnų susitraukinėjimo ar dėl tenezmų (dažnas skausmingas noras tuštintis).
Dėl stipraus vėmimo ir viduriavimo, organizmas greitai netenka skysčių, todėl svarbu stebėti požymius, rodančius dehidrataciją: sausą burną, odą, didelį troškulį, galvos svaigimą. Dehidracija pasireiškia silpnumu, kraujospūdžio kritimu, sumažėjusiu odos turgoru, išdžiūvusiomis burnomis, gali sukelti komą. Svarbu vartoti vaistai (pvz. Apžiūrint matomas vandens netekimo laipsnis (pagal gleivinių sausumą, odos turgoro sumažėjimą, arterinio kraujospūdžio kritimą, periferinę kraujotaką, sąmonės būklę, svorio kritimą ir šlapimo sumažėjimą).
Gastroenterito priežastys ir rizikos veiksniai
Gastroenteritą paprastai sukelia infekciniai veiksniai. Jie sukelia viduriavimą prilipdami prie ar įsiterpę į plonųjų žarnų gleivinę, išskirdami enterotoksinus ir citotoksinus. Šie mechanizmai sukelia padidėjusį skysčių išskyrimą ir sumažėjusį jų sugražinimą atgal. Todėl ištinka dehidratacija (vandens netekimas) ir elektrolitų (natrio, kalio, chloro, kalcio, magnio) netekimas. Ebterotoksinai ( ešerichijos, choleros sukėlėjai) nepažeidžia pačios gleivinės, tačiau sukelia padidėjusį vandens išskyrimą. Citotoksinai pažeidžia gleivinės ląsteles (šigelės, klostridijos), todėl sumažėja galimybės reabsorbuoti vandenį, maisto medžiagas, išmatose būna kraujo.
Infekcijos pasireiškimas priklauso nuo žarnos gleivinės apsigynimo. Esant sumažėjusiam žarnų judrumui, jose apsigyvena patogeniniai (kurie sukelia ligą) mikroorganizmai. Taigi sukėlėjai gali būti virusai 50 - 70% (rota, norwalk, calicivirusai), bakterijos 20% (šigelės, salmonelės), parazitai (giardija, amebos), apsinuodijus maisto toksinais (S.aureus, B.cereus). Apsinuodijimas vėžiagyviais ar kitais jūros gyvūnais. Vaistų sukeltas viduriavimas (antibiotikai, laisvinantys, kolchicinas, chinidinas). Pseudomembraninį kolitą sukelia klostridijos. Kitos priežastys: krono liga, išeminis kolitas, AIDS, radioterapija, trumpos žarnos sindromas.
Virusinis gastroenteritas yra labiausiai paplitęs tipas. Tai gali sukelti daugybė skirtingų virusų, įskaitant norovirusai bei rotavirusai. Kai kurie žmonės virusinį gastroenteritą vadina „skrandžio gripu“. Tačiau šis pavadinimas nėra mediciniškai teisingas. Jį sukelia ne gripas virusai.
Norovirusas pasižymi itin greitu plitimu. Paprastai pirmieji simptomai atsiranda po 12-48 val. nuo užsikrėtimo, liga trunka 1-3 dienas, bet užkrėsti kitus galite ir dar kelias savaites pasijutus geriau.
Rotavirusu užsikrečia įvairaus amžiaus žmonės, bet sunkiausi simptomai pasireiškia vaikams. Simptomai prasideda po 1-3 dienų ir trunka 5-7 dienas. Vaikai ypač jautriai reaguoja į skysčių netekimą. Rotavirusui būdingi trys simptomai: viduriavimas, vėmimas, karščiavimas. Norovirusinei infekcijai būdingas vėmimas.
Gastroenteritas nėštumo metu: rizika ir poveikis vaisiui
Nors vienkartinis ar trumpalaikis viduriavimas dažniausiai nėra pavojingas, reikėtų stebėti būklę. Trumpalaikis viduriavimas dažniausiai nepaveikia kūdikio. Pavojus atsiranda tik tada, jei organizmas smarkiai netenka skysčių ir maistinių medžiagų. Pats viduriavimas, kaip procesas, kūdikiui nekenkia, nes jis yra saugiai apsaugotas gimdoje. Didžiausią grėsmę kelia pasekmės - mamos organizmo dehidratacija ir maistinių medžiagų trūkumas, jei būklė užsitęsia.
Nėštumo metu gastroenteritas taip pat pasitaiko gana dažnai. Apie 30 % nėščiųjų šią ligą patiria bent kartą, o be gydymo skysčių netekimas gali paskatinti priešlaikinį gimdymą. Jei laukiatės ir negalite išlaikyti skysčių, verta pasitarti su gydytoju. Trečiajame nėštumo trimestre, ypač likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo termino, viduriavimas yra visiškai natūralus reiškinys. Jei esate 37-oje ar vėlesnėje savaitėje ir pajutote laisvesnius vidurius be kitų ligos simptomų (karščiavimo ar skausmo), tai gali reikšti, kad netrukus susitiksite su savo mažyliu.
Kaip sužinoti, ar sergate skrandžio liga ar apsinuodijote maistu: išsamus vadovas
Kaip gydyti gastroenteritą nėštumo metu?
Vienas svarbiausių dalykų - neleisti organizmui dehidratuoti. Viduriuojant netenkama daug skysčių ir elektrolitų, todėl reikėtų gerti bent 8-10 stiklinių vandens per dieną. Jei negalite sulaikyti jokių skysčių (išvemiate net vandenį), būtina vykti į ligoninę, kur skysčių balansą atstatys lašinėmis infuzijomis.
Kol trunka viduriavimas, rekomenduojama rinktis lengvai virškinamą maistą. Naudinga laikytis vadinamosios „BRAT“ dietos (bananai, ryžiai, obuolių tyrė, skrebučiai). Rinkdamiesi gėrimus venkite kofeino, gazuotų ir labai saldžių gėrimų, nes jie gali dirginti virškinimo traktą. Anksti pradėti valgyti angliavandenių turintį maistą (džiūvėsėliai, košės, duona, ryžiai, bulvės), vėliau pradėti vartoti liesą mėsą.
Emocinis balansas yra svarbus. Ramybė, trumpi pasivaikščiojimai ar kvėpavimo pratimai padeda sureguliuoti žarnyno veiklą.
Nors kai kurie priešviduriavimo vaistai yra laisvai prieinami, nėščiosioms jų vartoti savarankiškai nerekomenduojama. Ne visus vaistus galima vartoti nėštumo metu, todėl prieš imantis bet kokių medikamentų būtina pasitarti su gydytoju. Nerekomenduojama vartoti jokių nereceptinių vaistų nuo viduriavimo (pvz., loperamido) nepasitarus su gydytoju. Kai kurie vaistai gali būti nesaugūs tam tikrais nėštumo tarpsniais. Jei viduriavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas arba būklė blogėja, svarbu laiku kreiptis į medikus. Kai kuriais atvejais priežastis gali būti infekcija, kuri reikalauja gydymo antibiotikais.
Pirmiausiai atstatomas netektas skysčių kiekis (žr. Apsinuodijimas maistu), kalio turinčiais tirpalais. Kitas svarbus momentas yra maitinimasis. Viduriavimą slopinantys vaistai (okreotidas, bismuto subsalicilatas), tačiau vengti esant bakterinei kilmei, nes taip skatinams infekcijos išplitimas.
ESPGHAN/ESPID (Europos vaikų infekcinių ligų draugija) rekomenduoja kartu su geriamuoju rehidraciniu tirpalu (GRT) skirti diosmektitą, racekadotrilį ar probiotikus su moksliškai įrodytų efektyvumu (L.rhamnosus GG, S.boulardii).
Ligos prevencija
Siekiant išvengti nemalonių virškinimo sutrikimų nėštumo metu, ypatingą dėmesį reikėtų skirti higienai ir maisto saugai. Nėščiosios imuninė sistema yra jautresnė, todėl tai, kas anksčiau nesukeldavo problemų, dabar gali tapti ligos priežastimi. Taip pat svarbu atidžiai rinktis maistą. Venkite nepasterizuotų pieno produktų, žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies (sušių), mėsos bei kiaušinių. Vaisius ir daržoves būtina plauti itin kruopščiai, net jei jie yra iš nuosavo sodo. Valgant kavinėse ar restoranuose, rinkitės patikimas vietas ir venkite patiekalų, kurie greitai genda (pvz., mišrainių su majonezu), ypač šiltuoju metų laiku.
Geriausia apsaugos priemonė - kruopščiai ir dažnai plauti rankas, ypač grįžus iš lauko, pasinaudojus tualetu ar prieš valgant. Taip pat svarbu tinkamai nuplauti žalias daržoves ir vaisius, nevartoti neapdorotos mėsos ar žuvies, o ligos metu - negaminti kitiems maisto.
Gastroenteritas yra būsena, kai sudirgsta ir uždegimas apima skrandį bei žarnyną. Dažniausia priežastis - organizmo reakcija į virusinę ar bakterinę infekciją. Tačiau ligą gali sukelti ir grybeliai, parazitai, cheminės medžiagos ar net tam tikri vaistai.
Dažniausi simptomai: Pykinimas, pilvo spazmai, viduriavimas, vėmimas, karščiavimas, silpnumas.
Priežastys: Virusai (norovirusas, rotavirusas), bakterijos (salmonelės, E. coli), parazitai, apsinuodijimas maistu, vaistai.
Gydymas: Svarbiausia - atstatyti skysčių ir elektrolitų balansą, lengvai virškinamas maistas, poilsis.
tags: #gausus #viduriavimas #nestumo #metu
