Moters gyvenimas sukasi tam tikru ciklu, o menstruacijos yra moters reprodukcinio gyvenimo veidrodis. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. Jonas Ališauskas pastebi, kad toli gražu ne visos moterys žino, kas yra menstruacijų norma. Mėnesinės nėra liga. Tai natūrali moters endokrininių liaukų veiklos išraiška, rodanti, kad organizme vyksta fiziologiniai procesai. Jei moteris nėra nėščia, o menstruacijos išnyksta, reikėtų susirūpinti ir ieškoti ligos.

Kiekvienos moters organizmas skiriasi, todėl griežto standarto, kokios turi būti menstruacijos, nėra. Paprastai mėnesinės apibrėžiamos trimis kriterijais - ciklo intervalu, trukme ir kraujavimo gausa. Norma laikoma, jei mėnesinių ciklas, skaičiuojant nuo pirmos dienos, trunka 28 d. +/- 7 d., taigi nuo 21 iki 35 d., kraujuojama 5-8 dienas, vieno ciklo metu moteris netenka iki 80 ml kraujo. „Svarbu, kad moteris stebėtų, kaip keičiasi ciklas. Jei mėnesinės smarkiai pagausėja, ciklas trumpėja, atsiranda ligi tol nebuvęs skausmas, tepimai, kraujavimai vidury ciklo, reikėtų būtinai pasikonsultuoti su ginekologu“, - sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Dažna mergina išsigąsta pajutusi, kad per mėnesines teka ne tik kraujas, bet ir pasirodo „audinio gabalėlių“, kurie kartais būna pilni kraujo, tarsi tamsaus kraujo krešuliai, o kartais šviesesni, tvirtesnės konsistencijos. Gydytojas J. Ališauskas paaiškino, kad menstruacinis turinys - tai ne tik kraujas, o tie „audinio gabalėliai“ yra atsiskyręs funkcinis gleivinės sluoksnis. Tai normalu, nes gimdos gleivinė po tam tikro laiko turi atsinaujinti. Mėnesinių kraujas nėra šviesus kaip arterinis, jame neturėtų būti sukrešėjusio kraujo.

Tamsiai rudos (šokolado) spalvos išskyros prieš ar po mėnesinių moterims taip pat kelia nerimą, nes dažniausiai tai yra vienas gimdos endometriozės simptomų. Anot gydytojo, rudos išskyros ne visais atvejais rodo endometriozę. Moteris turi stebėti, ar išskyrų nedaugėja. Jeigu vieną mėnesį jos pasirodė vieną dieną, o po pusmečio rudų tepliojimų atsiranda 3 dienos iki mėnesinių, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, sako akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas. Pora kraujo lašelių ovuliacijos metu (apie ciklo vidurį) taip pat gali būti laikoma norma, bet, siekiant atmesti ginekologines patologijas, patariama atlikti vidinių lytinių organų echoskopinį tyrimą.

Labai gerai, jei moteris rašo menstruacijų kalendorių. Tam galima naudoti net telefono programėlę. Kalendoriuje galima fiksuoti visus mėnesinių požymius - tepliojimus, skausmus, neciklinius kraujavimus. Kasmetės ginekologo konsultacijos metu tokia informacija yra labai vertinga.

Kadangi mėnesinės - ne liga, o šiais laikais yra įvairių higienos priemonių, ciklas netrukdo moteriai gyventi visaverčio gyvenimo. Gydytojai rekomenduoja pirmosiomis gausesnių mėnesinių dienomis naudoti įklotus ir leisti natūraliai šalintis menstruaciniam turiniui. Tamponai tinka paskutinėmis ciklo dienomis, kai mėnesinės būna nebe tokios gausios. Mėnesinių metu nerekomenduojama lankytis karštose pirtyse, baseinuose, maudytis vandens telkiniuose. Lytiniai santykiai nėra draudžiami, bet reikia turėti omeny, kad, esant atviram gimdos kakleliui, infekcijos patekimo rizika yra didesnė. Tai yra daugiau estetikos ir poros susitarimo klausimas - jei vienam iš partnerių tai nepriimtina, reikėtų palūkėti.

„Moters ciklas gali būti reguliarus, bet mėnesinės - labai gausios. Tai laikoma nebe mėnesinėmis, o nenormaliu kraujavimu iš gimdos. Patologija taip pat laikoma, jei moters ciklas yra sutrikęs, mėnesinės nereguliarios, kraujuoja ciklo viduryje. Nenormalų kraujavimą gali lemti struktūriniai pokyčiai gimdoje arba funkciniai organizmo sutrikimai“, - aiškino Medicinos diagnostikos ir gydymo centro ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Struktūriniai pokyčiai gimdoje - tai gimdos polipai, endometriozė, miomos ir gimdos gleivinės onkologinės ligos. Jeigu gimdoje auga miomos, kraujuoja labai gausiai su krešuliais, moteriai vystosi mažakraujystė. Polipai ir endometriozė pasireiškia tepimais prieš ir po mėnesinių, šiek tiek gausesnėmis mėnesinėmis, o sergant gimdos gleivinės onkologine liga, atsiranda negausių neciklinių kraujavimų.

Funkcinius sutrikimus dažniausiai lemia hormoniniai endokrininiai moters organizmo pokyčiai. Funkciniams sutrikimams priskiriami kraujo krešėjimo, kiaušidžių funkcijos sutrikimai, biocheminiai gimdos gleivinės pokyčiai, įvairių vaistų poveikis.

Jei sutrinka kiaušidžių funkcija, moteriai nebevyksta ovuliacija, kuri kartu su progesteronu ruošia gimdos gleivinę tiek apvaisinimui, tiek mėnesinėms. „Menstruacijos yra be galo sudėtingas procesas, jame dalyvauja visa organų grandinė, pradedant smegenimis, endokrininėmis liaukomis ir baigiant gimda. Stresas, dideli krūviai, stiprios emocijos turi nepaprastai didelės įtakos moters endokrininei sistemai, todėl gali sutrikti ciklas. Per sesijas padaugėja pacienčių studenčių, mėnesinės taip pat gali sutrikti po intensyvių kelionių, ypač keičiant klimato juostas. Ateina moterys, kurioms ciklas sutrinka netgi po svarbių susirinkimų darbe“, - sakė akušeris-ginekologas med. dr. doc. J. Ališauskas.

Kitas dažnai pasitaikantis atvejis, kai sutrinka ar visai išnyksta mėnesinės, - dietos. Gamtoje taip jau sutvarkyta - jei dietų alinamas moters organizmas negali subrandinti vaisiaus, ši funkcija tarsi užblokuojama, mėnesinės dingsta. Panašūs sutrikimai galimi ir jeigu moteris labai greitai priauga svorio.

Mėnesinių ciklas yra natūrali moters organizmo dalis, tačiau kai kraujavimas tampa per gausus, jis gali ne tik varginti, bet ir sukelti rimtesnių sveikatos sutrikimų - anemiją, nuovargį, silpnumą, emocinį diskomfortą. Daug moterų į tai numoja ranka, manydamos, kad „stiprios mėnesinės“ yra normalu, tačiau yra daugybė būdų, kaip šį simptomą sumažinti - tiek natūralių, tiek medicininių.

Įprastai moters organizmas per menstruacijas netenka apie 30-80 ml kraujo per visą ciklo laikotarpį. Tai atitinka maždaug 3-6 šaukštus, bet praktiškai šį kiekį dažniausiai vertiname pagal higienos priemonių naudojimą. Signalai, kad kraujavimas gali būti per gausus: reikia keisti tamponą ar paketą kas valandą ar dažniau, menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas, kraujyje atsiranda didelių krešulių (didesnių nei 2-3 cm), atsiranda silpnumas, dusulys, galvos svaigimas menstruacijų metu, gydytojas diagnozavo anemiją (mažakraujystę). Ši būklė mediciniškai vadinama menoragija. Ji gali būti susijusi su hormoniniais sutrikimais, miomomis, endometrioze, kraujo krešėjimo problemomis ar net tam tikrais vaistais. Todėl itin svarbu neignoruoti stipraus kraujavimo, net jei jis jau daugelį metų kartojasi.

Natūralūs būdai sumažinti kraujavimą mėnesinių metu

Jeigu menstruacijos vargina gausiu kraujavimu, tačiau nėra lydimos stipraus skausmo ar patologinių diagnozių, pirmiausia galima išbandyti natūralius, organizmą tausojančius būdus. Nors jie ne visada visiškai sustabdo kraujavimą, dažnai padeda sumažinti jo intensyvumą ir pagerinti savijautą.

Mitybos pokyčiai ir geležies palaikymas

Subalansuota mityba yra pirmas žingsnis ne tik siekiant sumažinti kraujavimą, bet ir kompensuoti kraujo netekimą. Rekomenduojama: vengti perdirbto maisto, cukraus pertekliaus ir rafinuotų produktų, kurie skatina uždegiminius procesus; vartoti geležies turinčių produktų: jautiena, kepenys, burokėliai, žalieji lapiniai augalai; įtraukti vitamino C, kuris padeda geriau pasisavinti geležį - citrusai, paprika, uogos. Mažakraujystė (anemija), kuri dažnai lydi stiprų kraujavimą, dar labiau silpnina organizmą, todėl mitybos pokyčiai svarbūs tiek profilaktikai, tiek atstatymui.

Augaliniai papildai: dilgėlės, aviečių lapai, kraujažolė

Kai kurie žoliniai preparatai turi sutraukiantį, kraujavimą mažinantį poveikį ir yra naudojami šimtmečius moterų sveikatos palaikymui. Dilgėlių ekstraktas ar arbata - stiprina kraujagysles, mažina kraujavimą ir aprūpina organizmą geležimi. Aviečių lapų arbata - reguliuoja gimdos raumenų susitraukimus ir turi tonizuojantį poveikį. Kraujažolė - liaudies medicinoje žinoma kaip viena veiksmingiausių žolelių kraujavimui stabdyti. Prieš vartojant bet kurį papildą ar arbatą ilgą laiką, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar vaistininku - ypač jei vartojami kiti vaistai.

Šilumos ir fizinio aktyvumo įtaka

Nors atrodo paradoksalu, tačiau lengvas fizinis aktyvumas, kaip vaikščiojimas ar tempimo pratimai, gali padėti pagerinti kraujotaką ir sumažinti kraujavimo intensyvumą. Taip pat naudinga: šiltas kompresas ar šildyklė ant pilvo - mažina spazmus, tačiau per didelė šiluma gali suintensyvinti kraujavimą, todėl svarbu nepadauginti. Vengti ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo vienoje padėtyje, nes tai blogina kraujo nutekėjimą iš dubens srities.

Poilsis, streso mažinimas ir hormonų balansas

Nuolatinis stresas veikia hormonų veiklą, o hormonų disbalansas - viena dažniausių menoragijos priežasčių. Todėl: svarbu išsimiegoti bent 7-8 val. per parą; rekomenduojama mažinti kortizolio lygį (streso hormoną) - tai galima pasiekti kvėpavimo pratimais, joga, meditacija ar net tiesiog laiku sau. Verta stebėti mėnesinių ciklą su programėlėmis, kad pavyktų greičiau pastebėti nereguliarumus.

Medicininės priemonės ir vaistai nuo gausaus kraujavimo

Jeigu natūralios priemonės nepadeda arba kraujavimas stipriai veikia gyvenimo kokybę, gydytojai gali rekomenduoti medikamentinį gydymą. Kai kurie vaistai veikia tiesiogiai mažindami gimdos gleivinės storį ar sutraukdami kraujagysles, kiti - reguliuodami hormoninę sistemą. Šios priemonės plačiai naudojamos klinikinėje praktikoje ir yra laikomos saugiomis, jei vartojamos tinkamai.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas)

Ibuprofenas ir kiti NVNU (pvz., naproksenas) gali sumažinti kraujavimo kiekį iki 20-40 %, ypač jei vartojami pačią pirmą kraujavimo dieną. Veikia slopindami prostaglandinų gamybą, kurie skatina stipresnius gimdos susitraukimus ir kraujavimą. Taip pat mažina skausmą, kuris dažnai lydi mėnesines. Vartojimas: 200-400 mg kas 6-8 val., bet ne ilgiau nei kelias dienas iš eilės. Tinka moterims, kurios neturi skrandžio opų ar virškinimo problemų.

Hormoninė kontracepcija (tabletės, spiralės)

Hormonai - vienas efektyviausių ilgalaikių sprendimų mažinant stiprų kraujavimą. Geriamieji kontraceptikai reguliuoja ciklą, plonina gimdos gleivinę, todėl kraujuojama mažiau. Hormoninės spiralės (pvz., „Mirena“) - itin veiksmingos moterims, kurios ne tik nori kontracepcijos, bet ir kenčia nuo menoragijos; gali beveik visiškai sustabdyti mėnesines. Progestinai (pvz., noretisteronas) skiriami trumpam laikotarpiui sunkių epizodų metu. Šios priemonės netinka visoms - ypač jei yra kraujagyslių ligų, padidėjęs spaudimas ar kiti hormoniniai kontraindikatoriai.

Traneksamo rūgštis (pvz., „Cyklokapron“)

Tai vaistas, stabdantis kraujo irimo (fibrinolizės) procesus, todėl mažėja kraujavimo intensyvumas. Dažniausiai skiriamas trumpam laikotarpiui - pirmoms 3-4 mėnesinių dienoms. Galima vartoti tik esant stipriam kraujavimui, nes tai rimtas medikamentas. Dažniausias šalutinis poveikis - pykinimas, rečiau - kraujo krešulių rizika (ypač jei yra polinkis). Būtina pasitarti su gydytoju, ypač jei anksčiau buvo trombozės ar širdies-kraujagyslių problemų.

Geležies papildai ir anemijos prevencija

Jeigu kraujuojama stipriai ir dažnai, organizmą veikia ne tik pats kraujavimas, bet ir jo pasekmės - mažėjantis hemoglobinas, silpnumas, dusulys. Rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą ir įsitikinti, ar nėra geležies stokos anemijos. Geležies preparatai padeda atkurti kraują ir energiją, bet patys kraujavimo nemažina - jie reikalingi kaip papildomas palaikymas. Geležis gali būti vartojama kapsulėmis, skystu pavidalu ar net leidžiama į veną (sunkiais atvejais).

Kada būtina medicininė apžiūra?

Nors daugelis moterų mėnesinių metu patiria įvairų kraujavimo intensyvumą, yra aiškūs atvejai, kada reikia nedelsti ir kreiptis į gydytoją. Gausus kraujavimas nėra tik diskomfortas - jis gali būti rimtesnių sveikatos sutrikimų simptomas, kuriuos būtina išsiaiškinti kuo anksčiau.

Gausus kraujavimas su krešuliais

Jei pastebite didelius kraujo krešulius (didesnius nei 2-3 cm), tai gali rodyti: gimdos gleivinės hiperplaziją, polipus, miomas arba tiesiog per gausų gleivinės atsisluoksniavimą. Nors vienkartinis reiškinys nebūtinai pavojingas, jei tai kartojasi kiekvieną mėnesį - būtina atlikti ultragarsinį tyrimą.

Keičiate higienos priemonę kas valandą ar dažniau

Tai vienas pagrindinių kriterijų, naudojamų medicinoje vertinant menoragiją (gausų kraujavimą). Jei paketus ar tamponus tenka keisti kas valandą ar net dažniau, naktį prabundate dėl kraujavimo, reikia dviejų apsaugos priemonių vienu metu - tai laikoma per dideliu kraujo netekimu, kuris gali turėti ilgalaikių pasekmių organizmui.

Jaučiate silpnumą, svaigulį ar dusulį

Jeigu menstruacijų metu jaučiate nuolatinį galvos svaigimą, širdies plakimą ar dusulį net ir ramybės būsenoje, vis dažniau tenka gulėti dėl išsekimo - tai gali būti mažakraujystės požymiai, kurie rodo, kad organizmas nebesusitvarko su prarasto kraujo kiekiu.

Kitos priežastys kreiptis

Mėnesinės trunka ilgiau nei 7 dienas; kraujavimas prasideda tarp ciklų, po lytinių santykių ar po menopauzės; staiga pakinta kraujavimo pobūdis, nors anksčiau viskas buvo stabilu. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti echoskopiją, hormoninius tyrimus, o kai kuriais atvejais - gimdos gleivinės biopsiją, kad būtų atmestos rimtesnės priežastys.

Menstruacijų kraujavimo mažinimas gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę - tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau bet koks įsikišimas į natūralius organizmo procesus turi būti apgalvotas. Žemiau pateikiame aiškų privalumų ir trūkumų palyginimą, kuris padės geriau įvertinti, ar ir kaip verta imtis veiksmų.

Privalumai

• Pagerėja gyvenimo kokybė - mažiau diskomforto, skausmo ir nuovargio
• Sumažėja anemijos ir geležies trūkumo rizika
• Lengviau planuoti kasdienę veiklą, keliones, fizinį aktyvumą
• Gali būti ženklas, kad pavyko stabilizuoti hormoninį foną

Trūkumai

• Gali būti slepiami rimtesni sveikatos sutrikimai, jei gydoma tik simptomai
• Hormoninės priemonės netinka visoms - yra kontraindikacijų
• Gali pasireikšti šalutinis poveikis nuo vaistų (galvos skausmas, pykinimas, nuotaikų svyravimai)
• Reikia reguliarios stebėsenos, ypač vartojant stipresnius vaistus

Ginekologai vis dažniau pabrėžia, kad gausios mėnesinės - tai ne tik diskomfortas, bet ir medicininė problema, kurią būtina įvertinti ir, jei reikia, gydyti. Ilgalaikis stiprus kraujavimas gali sukelti ne tik fizinį išsekimą, bet ir hormoninį disbalansą bei psichologinį nuovargį.

Gydytoja akušerė-ginekologė dr. Daiva M. teigia: „Jei moteris per menstruacijas keičia paketą ar tamponą kas valandą, jaučiasi išsekusi, o kraujavimas trunka ilgiau nei savaitę - tai nėra normalu. Tokiais atvejais būtina atlikti išsamią apžiūrą. Kartais pakanka mitybos ir gyvenimo būdo pokyčių, bet dažnai prireikia hormoninio gydymo ar specifinių vaistų, kad būtų užkirstas kelias anemijai ir lėtiniam nuovargiui.“ Gydytojai taip pat pabrėžia, kad menstruacijų kraujavimo kontrolė nereiškia „mėnesinių sustabdymo“. Tai reiškia, kad kiekviena moteris turi teisę į komfortą ir sveiką ciklą, o stiprus kraujavimas nėra nei būtinas, nei pageidautinas.

Dar vienas svarbus aspektas - profilaktika. Specialistai rekomenduoja bent kartą per metus atlikti ginekologinę apžiūrą, echoskopiją, kraujo tyrimus (ypač hemoglobino, feritino, skydliaukės). Tai padeda ne tik spręsti esamas problemas, bet ir užkirsti kelią rimtesnėms ligoms, kurios gali prasidėti nuo, atrodytų, „įprastų“ gausių mėnesinių.

Nors medicininės rekomendacijos yra labai svarbios, dažnai moterys viena kitai perduoda vertingiausius patarimus - ką realiai bandė, kas padėjo ir kas nepasiteisino. Štai kelios tikros patirtys, atskleidžiančios, kaip skirtingos priemonės paveikė jų ciklą.

• Agnė, 37 m.: „Man kraujavimas būdavo toks stiprus, kad bijodavau išeiti iš namų. Gydytoja pasiūlė hormoninę spiralę. Pirmos kelios savaitės buvo keistos, bet vėliau kraujavimas sumažėjo iki minimumo. Dabar jau antrus metus mėnesinės beveik nepastebimos.“
• Kristina, 29 m.: „Gėriau dilgėlių arbatą ir papildžiau mitybą geležimi bei vitaminu C. Po kelių mėnesių pajutau, kad kraujavimas nebe toks intensyvus, o ir nuovargis dingo. Nors man tai nebuvo greitas sprendimas, bet labai natūralus ir be šalutinio poveikio.“
• Jurgita, 33 m.: „Naudojau ibuprofeną pirmomis dienomis - padėjo ne tik nuo skausmo, bet ir labai sumažino kraujavimą. Gydytoja patvirtino, kad tai veikia prostaglandinus, todėl tai tapo mano kasmėnesine taktika.“
• Monika, 42 m.: „Kai pradėjo skaudėti galvą nuo nuolatinio kraujo netekimo, padariau tyrimus - paaiškėjo anemija. Gėriau „Ferro-Folgamma“ ir keičiau mitybą. Kartu su kontraceptinėmis tabletėmis tai buvo vienintelis dalykas, kuris man tikrai padėjo.“

Šios istorijos rodo, kad nėra vieno universalaus sprendimo - vienoms padeda natūralūs metodai, kitoms būtina gydytojo pagalba.

`

tags: #gausios #menstruacijos #naturalus #budai

• Saugumas vaikams ir policininkai
• Kaip išsirinkti kepurytę kūdikiui
• Nauda ir receptai kūdikiams
• Kaip išsirinkti vasarinį miegmaišį?
• N. Suleman: Octomom ir jos vaikų istorija