Garliava - vietovė, kurios istorija glaudžiai susijusi su jos steigimo aplinkybėmis ir vėlesniu vystymusi. XVIII amžiaus pabaigoje šios žemės centras buvo Jonučiai, esantys 3 km nuo dabartinės Garliavos. Garliava išaugo iš gatvinio kaimo, pradėjusio kurtis XIX amžiaus pradžioje prie naujai nutiesto kelio grafo Juozo Godlevskio žemėje.
Per Garliavą ėjo svarbus pašto kelias „Kaunas - Marijampolė - Varšuva“. 1809 m. grafas Juozas Godlevskis Garliavoje pastatė bažnyčią ir vietovę pavadino savo vardu - GODLEWO. Lietuviai ją ėmė vadinti Garliava. Taigi, 1809 metai yra svarbūs Garliavos Švč. Trejybės bažnyčios bei naujai įkurtos vietovės - Garliavos - įkūrimo metai.
Be bažnyčios, grafas J. Godlevskis pastatė maldos namus evangelikams liuteronams, o žydams - sinagogą. Garliavos Švč. Trejybės bažnyčia yra klasicistinio stiliaus statinys, pasižymintis stačiakampiu planu, plonu stogu ir dviem bokštais, su dviem zakristijomis. 1823 m. bažnyčią konsekravo Seinų vyskupas Čiževskis.
1826 m. buvo įkurta Garliavos parapija, o Jonučiuose liko parapijos kapinės. Garliavos kunigai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilimo įvykiuose: klebonas K. Vaišnora buvo kalintas, o už politinę neištikimybę vikarai J. Bartusevičius ir M. Radziukynas ištremti į Sibirą.
XX amžiaus pradžioje Garliavoje veikė Gyvojo rožančiaus brolija. 1905 m. buvo įkurta parapijos biblioteka, kurią 1907 m. perėmė „Žiburio“ draugijos skyrius. 1912-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, taip pat įsteigęs biblioteką, arbatinę, kepyklą ir rengęs viešus vaidinimus.
Per Pirmąjį pasaulinį karą, vykstant mūšiams prie Garliavos, buvo susprogdinti bažnyčios bokštai, suskilo sienos, sudegė visi klebonijos pastatai. Iki 1923 m. bažnyčia buvo suremontuota, o 1935 m., pagal architekto Stasio Kudoko projektą, atstatyti ir bokštai. Bažnyčioje buvo įrengti elektriniai vargonai - vieni pirmųjų Lietuvoje. 1924 m. Garliavoje įkurtas Lietuvių katalikių moterų draugijos skyrius.
Garliava nuo seno žinoma kaip pamaldžių, patriotiškai nusiteikusių žmonių kraštas. Čia kūrėsi grįžę iš Sibiro tremtiniai ir pokario rezistencijoje dalyvavę įvairių Lietuvos vietovių kovotojai bei jų ryšininkai. Aktyviausiai sovietinės okupacijos metais priešinosi Garliavos bažnyčia (klebonas kun. T. Dumbliauskas, kunigai V. Stakėnas ir V. Prajara). Čia buvo platinama „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“. Visoje Lietuvoje garsėjo vienuolės vargonininkės sesers Inocentos Zuzanos Miliūtės vadovaujamas bažnyčios choras.
Lietuvių kankinių atminimui slapta kryžius statė P. Petraitis, V. Švirinas, P. Blaževičius ir kt. Už antisovietinę veiklą buvo įkalinta Jadvyga Bieliauskienė. Garliavietis Saulius Kelpša sovietinės okupacijos metais slapta iškėlė lietuvišką Trispalvę.
Nuo 1981 m. Garliava - jau miestelis, išsiplėtęs abiejose kelio pusėse. 1812 m. vasarą pro Garliavą pravažiavo ir senuose valsčiaus valdybos namuose buvo apsistojęs Napoleonas, kurio armijos štabas buvo netoli Garliavos. 1827 m. Garliavoje buvo 12 namų ir 160 gyventojų, o 1890 m. - jau 94 namai ir 1125 gyventojai. 1898 m. Garliavos parapiją sudarė 41 kaimas ir 33 dvarai bei palivarkai. Parapijos teritorijoje gyveno 11912 katalikų, 2218 žydų ir 71 liuteronas.
1863 m. sukilimo atgarsiai buvo jaučiami ir Garliavoje. 1863 m. vasario 1 d. kunigas Motiejus Radziukynas bažnyčioje perskaitė sukilimo manifestą.
Tautinis lietuvių atgimimas gana anksti išjudino Garliavą ir jos apylinkes. Garliaviškis vaistininkas Kazys Aglinskas (1851-1924), mokytojai J. Andziulaitis, K. Sakalauskas - Vanagėlis, J. Mačys - Kėkštas ir kiti knygnešiai buvo sudarę lietuviškos spaudos mylėtojų ir platintojų draugiją, skleidė lietuvišką žodį. Pas K. Aglinską dažnai lankydavosi ir Jonas Basanavičius.
1905 m. revoliuciniai įvykiai Rusijoje ir Lietuvoje paskatino ir garliaviečius bei apylinkės gyventojus lietuvius pasipriešinti caro valdžiai. 1905 m. liepos mėn. miestelio valdyboje buvo sunaikinti valdiški raštai rusų kalba, skelbimai ir iškaba. Dar 1905 m. kovo 3 d. 1000 garliaviečių peticiją carui: reikalavo sąžinės, žodžio, spaudos, susivienijimų ir tikėjimo laisvės, leisti lietuviams užimti Lietuvoje valdiškos tarnybos, siekė, kad teismuose ir mokyklose būtų vartojama lietuvių kalba ir kt.
1918 m. vasario 16 d. paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, 1918-1923 m. nemažai garliaviečių savanoriškai įstojo į Lietuvos kariuomenę. Žuvusiųjų savanorių atminimas įamžintas prie bažnyčios pastatytame paminkle.
1950 m. Garliava - valsčiaus centras. 1923 m. Garliavoje buvo 116 sodybų ir 936 gyventojai, kurių 65% sudarė žydai, 30% - lietuviai, 10% - kitų tautybių. Garliavoje buvo išgrįsta akmenimis centrinė Vytauto gatvė, pastatyta daug valdiškų ir privačių namų, valsčiaus būstinė (dab. Vytauto gatvės Nr. 68). 1939 m. Garliavoje gyveno apie 1300 gyventojų. Miestelyje buvo valsčiaus savivaldybė, sveikatos punktas, paštas, vaistinė, 2 pradinės mokyklos, smulkaus kredito bankas, du garo malūnai, vilnų karšykla - verpykla, aliejaus spaustuvė, odų apdirbimo dirbtuvė. Beveik kas antrame name centrinėje Vytauto gatvėje buvo arba parduotuvė, arba restoranas - arbatinė. 1932 m. Garliavos valsčiuje gyveno 10354 gyventojai. Bendras valsčiaus žemės plotas - 15198 ha. Veikė Juozapo, moterų katalikių, angelaičių ir kt. draugijos.
Nuo 1950 m. birželio 20 d. iki 1955 m. liepos 1 d. Garliava - Panemunės rajono centras.
Okupacijų metais Garliava ir jos gyventojai labai nukentėjo. Vokiečių okupantai 1941 m. rugpjūčio 28 d. Rinkūnuose, netoli Jiesios, sušaudė Garliavos gyventojus - žydus. Sovietinės okupacijos metais 1941 m. birželio 14 d. ir 1948-1949 m. šimtai garliaviečių buvo ištremti į Sibirą. Pirmieji tremtiniai (1941 m.) buvo šeimos.
Pokario metais Garliavos apylinkėse vyko aktyvi rezistencinė kova. Čia veikė Tauro apygardos Birutės rinktinė (vadas Juozas Lukša). Žymesni partizanų susirėmimai su stribais ir enkavedistais vyko 1945 m. kovo 5 d. ties Jurginiškių kaimu, o 1946 m. pabaigoje - ties Juodgiriu, kur enkavedistai ir stribai užpuolė partizano Žvangučio keliolikos vyrų būrį. Nukovę 23 užpuolikus, partizanai pasitraukė, tačiau žuvo Žvangutis ir 6 kovotojai. Žuvusiųjų partizanų kūnai buvo vežami į Garliavos „stribyno“ kiemą atpažinimui ir patyčioms. Dabar šioje vietoje 1998 m. spalio 29 d. Lietuvos tremtinių sąjungos Garliavos skyriaus iniciatyva pastatytas koplytstulpis lietuvių tautos kančiai atminti. Skulptorius - A. Teresius.
Atskleista slapta CŽV pažyma apie Lietuvos partizanus
1951 m. rugsėjo 4 d. mokyklai buvo suteiktas J. Lukšos vardas (dabar - J. Lukšos III vidurinė gimnazija). Pabartypyje, netoli Garliavos, žuvo partizanas, vadas Juozas Lukša. Jam atminti 1989 m. viena Garliavos gatvių pavadinta J. Lukšos vardu.
Atgimimo laikotarpiu (1988-1990 m.) Garliavos gyventojai aktyviai įsijungė į atgimimo judėjimą. Dar 1988 m. vasarą Garliavoje įsikūrė pirmoji Sąjūdžio grupė, labai aktyviai vadovaujama Ričardo Gudaičio. Sąjūdžio veikloje aktyviai dalyvavo A. Drulia, V. Andriuškevičius, Mindaugas Babonas ir jo sūnus Mindaugas, V. Žindžius, K. Mickevičius, P. Petraitis, St. Taškus, A. Varanauskas, E. Dzidolikienė, J. Žemaitienė, O. Kondrotienė ir kt. Sąjūdžio veiklą rėmė klebonas monsinjoras Andrius Gustaitis.
Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija
Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija (kodas 303383037) buvo įkurta 2014-09-01. Pagrindinė įmonės veikla yra mokyklos, bendrojo lavinimo. Naujausiais „Sodros“ duomenimis, įmonės darbuotojų skaičius yra 139. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama. Šiuo metu Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija įsikūrusi adresu Vasario 16-osios g. 8, Garliava.
Augant gyventojų skaičiui, viena vidurinė mokykla Garliavoje negalėjo sutalpinti visų mokinių, todėl buvo nutarta greta pagrindinės Vytauto gatvės, tuo metu tuščiame žemės plote, pastatyti naują, to meto reikalavimus atitinkančią mokyklą. 1974 m. rugsėjo 1 d. švietimo ministras Antanas Rimkus ir Kauno rajono švietimo skyriaus vedėjas K. Švedas įteikė direktoriui Jonui Akavickui naujos Garliavos 2-osios vidurinės mokyklos raktus. Į rugsėjo pirmosios šventę susirinko 1108 mokiniai.
Mokyklos pavadinimų kaita:
- Nuo 1974 m. - Garliavos 2-oji vidurinė mokykla
- Nuo ~2000 m. - Garliavos Jonučių vidurinė mokykla
- Nuo 2014 m. - Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija
Direktoriai:
- Jonas Akavickas - dirbo 1974-1990 m.
- Vidmantas Vitkauskas - dirbo 1990-1991 m.
- Giedrė Dauguvietytė - dirbo 1991-1998 m.
- Aloyzas Pakolkis - dirbo 1998-2013 m.
- Nuo 2014 m.
- Nuo 2020 m.
2014 m. rugsėjo 1 d. Garliavos Jonučių vidurinė mokykla (įst. kodas 191074794) reformuota, jos vietoje įteisintos dvi mokyklos - Kauno r. Garliavos Jonučių progimnazija (įst. kodas 303383037) ir Kauno r. Garliavos Jonučių gimnazija.
Seniūnijos perspektyvos:
Būdama netoli Kauno, prie „Via Baltica“ automagistralės ir tarpvalstybinio geležinkelio magistralės, Garliava, gyventojų skaičiumi viršijanti ne vieną Lietuvos savivaldybės centrą, turi dideles perspektyvas. Vykstant šalies administracinei teritorinei reformai, Garliava turi geras galimybes tapti savivaldybės centru. Gyventojų poreikiams būtina įkurti dar vieną mokyklą, pakloti vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, išasfaltuoti gatves. Tam teks pasitelkti ir nevalstybinių bei užsienio fondų lėšas. Ugdant miesto bendruomenę, vystant jaunimo sugebėjimus, perspektyvoje bus siekiama kultūros veiklai teikti lavinimo, integracijos į informacinę visuomenę prioritetą, skatinti modernių technologijų diegimą versle, paslaugų ir vartojimo sferose.
