Nuo pat mažens mus traukia gamta, jos grožis, paslaptys. Sparnuočių įvairovė, jų grakštūs siluetai, spalvingi apdarai, skambios giesmės, įdomus gyvenimo būdas patraukia daugelio mūsų dėmesį. Dauguma paukščių - labai naudingi žmogui. Tačiau šiais naujais technologijų laikais, sunkiai bepastebime gyvąją aplinką. Todėl svarbu nuo mažens skiepyti vaikams meilę gamtai, jos pažinimą ir supratimą, kodėl ją reikia saugoti.
Platformoje jūsų laukia specialistų parengti edukaciniai žaidimai, filmukai ir leidiniai, kurie jums suteiks kelias akimirkas ramybės vaikams mokantis pažinti gamtą. Taupykite laiką pasiruošimui pamokoms apie gamtą, pasisemkite idėjų jų paįvairinimui. Jūsų laukia pilnai paruošta metodinė medžiaga tarpdisciplininėms pamokoms apie gamtą ir gamtoje. Platformoje rasite užduočių, filmukų ir leidinių, kurie praturtins pamokas.
Kodėl reikia saugoti gamtą?
„Kodėl reikia saugoti gamtą, - klausia Kastytis. - Argi gamta negali pati apsiginti, juk ji tokia galinga.“ Jūratė atsidūsta - ir vėl reikia broliui aiškinti. Bet reikia. Ir ji pradeda: „Seniai seniai, kai žmonės dar buvo gamtos dalis ir sau maisto rasdavo gamtoje, jie teršė tiek nedaug, kad gamta to net nepajusdavo. Paskui ėmė žvejoti ir medžioti, auginti valgomus augalus, o tam reikėjo įrankių, kuriuos pradėjo gamintis iš akmenų, šakų ar gyvūnų kaulų. Jie dažnai lūždavo, įkrisdavo į vandenį ar šiaip likdavo žemėje, taip pavirsdami atliekomis. Pirmo-sios atliekos buvo gamtinės, organinės kilmės. Tokios kaip dabar mūsų daržo atliekos ar kompostas.“
„Ak, taip, - atsiduso Kastytis, - suprantu. Dabar jau pats žinau. Vėliau prasidėjo technikos amžius. Ir tada žmonės ėmė daryti įrankius iš metalo, vėliau išmoko gaminti stiklą, plastmasę ir kitas dar sudėtingesnes medžiagas.“
„Teisingai, broliuk. Tu juk žinai, kad dirbtiniu būdu pagamintos medžiagos skyla tik per labai ilgą laiką - dešimtis ir šimtus metų. Todėl gamta ir nebegali pati susidoroti. Be to, Žemėje labai daug gyventojų - beveik 6,8 milijardo, daugelis jų gyvena miestuose. Todėl ir vanduo, ir oras, ir dirvožemis palaipsniui vis labiau užteršiamas. Juk atliekos ilgai nesuyra: popierius - 2 metus, konservų dėžutės -90 metų, plastiko pakuotės - 200 metų, o stiklas - net 900 metų!“
Biologinės įvairovės nykimą lemia aktyvi žmogaus veikla: žemės naudojimo pokyčiai, statybos, miškų, vandenynų, upių, ežerų ir dirvožemio išteklių eikvojimas, tarša. Taip pat prie šio proceso prisideda ir klimato kaita.
Kaip padėti vaikams pažinti ir saugoti gamtą?
Mūsų tikslas - kad edukacijos, veiklos ir stovyklos būtų prieinamos visiems vaikams, nepriklausomai nuo jų šeimos ar ugdymo įstaigos finansinių galimybių. Dirbdami su mokiniais ir jų šeimomis pastebime, kad vis labiau didėja atotrūkis nuo natūralios aplinkos: mokiniams trūksta gamtos pažinimo, saugojimo ir puoselėjimo įgūdžių, tyrinėjimų natūralioje aplinkoje patirties.
Edukacinės programos ir veiklos
Nori tyrinėti ir pažinti gamtą? Išbandyk gamtos kalendorių. Jame - užduotėlė ar įdomus faktas apie gamtą kiekvienai dienai. 2025 m. Vilnius buvo Europos Žaliąja sostine ir ta proga išleidome 2025 m. ir 2026 m. gamtos kalendorius, adaptuotus šiam miestui. Nepaisant to, kitų miestų gyventojai taip pat gali jį naudoti.
„Paslaugos gamtai“ - tai nuo 2014 metų veikianti iniciatyva, vienijanti gamtą mylinčius žmones: ornitologus, biologus, edukatorius ir žygių vadovus. Mums svarbu ne tik perduoti žinias apie gamtą, bet ir padėti kiekvienam - tiek mažam, tiek dideliam - kurti ilgalaikį, pagarbų santykį su aplinka. Veiklos iniciatorė - biologė bei ornitologė Ingrida Lagunavičienė. Gamtos pažinimas ją lydi nuo mokyklos laikų, nuo pirmųjų paukščių žiedavimų iki šiandien organizuojamų edukacijų, mokymų ir renginių. Ingrida aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis ir savivaldybėmis.
Mokslas, kuris gyvena ne tik knygose. Edukacijas kuria ir veda praktikai - biologai, ornitologai, todėl patyriminės veiklos remiasi realia tyrimų, stebėjimų bei paukščių žiedavimo patirtimi, o ne tik teoriniais faktais. Ilgametė darbo su vaikais, jaunimu ir suaugusiaisiais patirtis leidžia net sudėtingas temas perteikti paprastai, aiškiai ir įtraukiančiai. Atsižvelgiame į amžių, grupės dydį ir poreikius.
Nuo 2014 metų bendradarbiaujame su ugdymo įstaigomis, savivaldybėmis ir bendruomenėmis visoje Lietuvoje, todėl mūsų veiklas jau išbandė šimtai dalyvių.
Veiklos gamtoje
Pažinkite gamtą per patirtį. Edukacinės programos, patyriminės veiklos bei stovyklos vaikams, šeimoms, organizacijoms.
Šeimoms
Laikas kartu, bet arčiau gamtos! Stovyklos vaikams ir jų tėvams, šventės, žygiai gamtoje.
Švietimo įstaigoms
Pamokos, kurios vyksta ne tik klasėje. Edukacinės programos darželiams ir mokykloms.
Verslui
Pakeiskite aplinką ir pamatykite savo komandą kitaip. Renginiai, patyriminės veiklos organizacijoms.
Stovyklos
Stovyklos vaikams, šeimoms ir suaugusiems - tai kokybiškos akimirkos gamtoje, kai mokomės ir leidžiame laiką kitaip nei įprastai. Lėtesniu, bet kartu ir gamtai bei kiekvienam mus supančiam gyvybės ženklui atidesniu tempu. Siūlome stovyklas skirtingoms auditorijoms, tačiau visas jas jungia viena: pažinimo džiaugsmas ir meilė gamtai.
Stovyklos klasėms
Stovyklos klasėms - galimybė teoriją iš vadovėlių patirti gyvai. Vaikai stebi gamtą, mokosi orientuotis, atlieka praktines užduotis ir sprendžia komandinius iššūkius. Programos apima paukščius, gyvūnų pėdsakus, augalus, ekologiją ir bendrą gamtos pažinimą - mokytojai gali rinktis temas pagal poreikius.
Savaitgalis gamtoje šeimoms
Organizuojamas taip, kad laiko ir įspūdžių užtektų visiems. Mažieji dalyvauja edukacijose, tyrinėja, stebi ir klausia, o suaugusieji gali leistis į ilgesnius žygius ar, jei tik norisi, gamtoje pabūti ramiau. Tai laikas kartu, bet ir erdvė kiekvienam.
Veiklos suaugusiems gamtoje
Tik suaugusiems skirtos stovyklos. Jas rekomenduojame ieškantiems netipinio poilsio: gamtos mylėtojams ar smalsiems žmonėms, norintiems sustoti, klausytis ir stebėti. Išsivešite ne tik gražių akimirkų, bet ir stipresnį bei sąmoningesnį santykį su mus supančia gamta!
Praktiniai pavyzdžiai iš ugdymo įstaigų
Vilniaus inžinerijos licėjaus mokiniai, mokinių tėveliai bei mokytojai vykdė visuomenės aplinkosauginį švietimo projektą ,,Sulaikykime žemę - jai žaluma reikalinga“. Įgyvendindami projekto veiklas siekėme, kad mokiniai pajaustų ir suvoktų gamtos vientisumą ir harmoniją, numatytų savo veiksmų padarinius gamtai bei jų grįžtamąjį poveikį; kad nevartotojiškas požiūris į gamtą, pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją taptų jų vertybine nuostata.
Mokiniai daug laiko praleido gamtoje, edukacinių pamokėlių, stebėjimų, tyrinėjimų metu geriau pažino Vilniaus apylinkes, kartu organizuojant renginius sustiprėjo tarpusavio ryšiai su Antakalnio bendruomenės nariais, glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto darbuotojais.
Projekto metu mažieji dalyvavo mokymuose įvairiose išvykose - mokymuose. Jo metu mokiniai sužinojo kaip augalai auga, žydi, apsisaugo, prisitaiko prie aplinkos, suprato, kad su augalais kaip ir su žmonėmis reikia bendrauti, atsakingai ir saugiai elgtis. Šiuos mokymus vedė LEU vyresnioji botanikė Teresė Jokšienė. LEU oranžerijos, kuriai vadovauja Teresė Jokšienė, augalų įvairovę retai kur pamatysi. Tai įvairiausi augalai iš Amerikos, Azijos ir Afrikos.
Ornitologas Gediminas Petkus vaizdžiai papasakojo mokiniams apie sparnuočius. Mokiniai nustebo sužinoję apie paukščių kilmę. Mokiniams buvo smalsu stebėti paukščius mokyklos kieme per specialią ornitologų filmavimo kamerą. Pradinukai suprato, koks svarbus, atsargus ir kantrus yra ornitologų darbas. Kiek daug triūso ir laiko sugaištama, kol aprašomas ir ištiriamas paukštis. Pastebėjome, kad vaikai, artimiau susipažinę su paukščiais, jų gyvenimo būdu, ypatybėmis, stengsis juos globoti ir saugoti.
Lietuvos entomologų draugijos (LED) prezidentas, Vilniaus universiteto dėstytojas dr. Andrius Petrašiūnas papasakojo apie LED visuomeninės organizacijos, vienijančios vabzdžiais ir jų apsauga besidominančius Lietuvos piliečius, veiklą. Pradinukai atidžiai klausėsi lektoriaus pasakojimo, grožėjosi gamtos vaizdais ekrane, o labiausiai mokinius sudomino vabzdžių gaudymo, tyrinėjimo įrankiai, pateiktos drugelių, įvairių vabzdžių kolekcijos.
Pasitelkęs į pagalbą savanorius, šių labirintų kūrėjas Vaidenis Čapskis papasakojo apie labirintų reikšmę ir jų poveikį žmogui. Tai buvimas ir pasikalbėjimas su savimi, gebėjimas atsakyti į daugelį kasdienių klausimų: kodėl gimėme šiame pasaulyje, kur skubame… Aiškumo labui pasiūlė žaisti žodžių asociacijų žaidimą. Po žaidimo mokiniams buvo pasiūlyta pasivaikščioti labirintu.
Septyni kilometrai nuo Vilniaus inžinerijos licėjaus ir atsiduriame nepaprastoje gryno oro, tylos ir ramybės saloje - Botanikos sode. Čia galima rasti natūralių gamtos kampelių, kur sėja vėjas, laisto lietus, o augina saulės šiluma. Mokiniai sode susipažino su daugeliu augalų, medžių. Pamatė šilkmedį, riešutmedį, gudobeles, kukmedžius, alyvas. Kelionė paliko daug malonių įspūdžių.
2015 m. spalio 7-ąją bei 14-ąją Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriuje vyko netradicinės pasaulio pažinimo pamokos, tema - „Smulkieji vandens gyventojai“. Mokiniai daug sužinojo apie vėžiagyvius, kurių aprašyta apie 50 000 rūšių. Jiems būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusi prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir gyvenimo būdo. Didžioji dauguma yra vandens gyvūnai, tačiau yra rūšių gyvenančių ir sausumoje. Vaikai suprato, kad vėžiagyvių kūną sudaro dvi pagrindinės dalys - galvakrūtinė ir pilvelis. Augdami vėžiagyviai kelis kartus nusineria. Mokiniai susipažino ir su kitais vėžiagyviais: kriliais, šoniplaukomis, vėdarėliais, dafnijomis. Sužinojo, kad pernelyg išvešėjus dumbliams, dafnijos bando praryti visą dumblių koloniją, taip neretai žūsta užspringusios. Nustebo sužinoję, kad ciklopai turi tik vieną akį, todėl pavadinti pagal senovės Graikijos mituose minimus vienaakius pabaisas - kiklopus. Mokiniai patys išsiaiškino, kad dumbliavabaliai minta dumbliais. Sužinojo, kad oro atsargas jie kaupia po šlaunų dangčiais, pilvelio gale arba po antsparniais, o pasipildydami atsargas, vabalai iškiša pilvelį virš vandens. Susipažino su keliomis dėlių rūšimis. Skaidrėse pamatė, kad medicininė dėlė naudojama gydymui. Pasirodo, jos ne tik gaudomos natūraliuose vandens telkiniuose, bet ir specialiai veisiamos. Pamokas mokiniai baigė apžiūrėdami gausią smulkiųjų vandens gyventojų kolekciją, įsikūrusią akvariumuose.
Mokiniai dvi savaites rinko medžiagą apie gyvūnus, pasakojo apie savo augintinius, jų priežiūrą, gyvenimo būdą. Į mokyklą atvyko gyvūnų globos organizacijos VšĮ „Lesė“ savanorės Rasa ir Agnė, kurios pristatė jau aštuonerius metus gyvuojančią organizaciją. Mokiniai sužinojo, kad šią organizaciją įkūrė savanoriai gyvūnų draugai, kurie ėmė rūpintis beglobiais gyvūnais ir aktyviai ieškoti jiems naujų namų. Dabar ,,Lesė“ yra viena didžiausių savanoriškų gyvūnų globos organizacijų Lietuvoje. Savanorės teigė, jog gyvūnams svarbiausia - žmonių meilė, taisyklinga priežiūra, atsakomybė už juos. Mokiniai, stebėdami filmuotą medžiagą, turėjo galimybę susipažinti su gyvūnais, gyvenančiais „Lesės“ globos organizacijoje. Išvydę tokius mielus gyvūnėlius, mokiniai sakė, kad jie taip pat norėtų savanoriauti. Tad mūsų mokykloje visą savaitę vyko akcija „Paremkime beglobius gyvūnus“ (organizavo pradinių klasių mokytojos). Jos metu mokiniai aukojo beglobiams gyvūnams ne tik skanėstus, bet ir žaislus, dubenėlius maistui, drabužėlius ir šiltus apklotus.
Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinukai apsilankė Antakalnio bendruomenės ir sodininkų surengtoje Derliaus šventėje, kuri vyko Sapiegų parke. Šventės metu mokiniai dalyvavo akcijoje „Dalinkis ir dalyvauk“, ragavo „Draugų uogienę“, moliūgų sriubą, pyragus, grožėjosi daržovių paroda. Nusifotografavo su moliūgu čempionu, kuris svėrė 100 kg! Klausėsi žolininkės Noros patarimų. Ji mokė susirinkusiuosius kaip auginti prieskoninius augalus, vaistažoles. Skautai pamokė mažesniuosius dalyvius kaip užsikurti laužą, vaišino vaistažolių arbata, mokė surišti vėjo, audėjos, draugystės ir kitus mazgus, aiškino jų atsiradimo istorijas. Kartu su skautais mokiniai žaidė daug smagių žaidimų, po kurių draugiškai ant laužo kepė duonelę. Derliaus šventė apvainikavo šių metų sezono darbų pabaigą Antakalniečių sode.
Viena bendradarbiavimo veiklų - kūrybinės dirbtuvės. Pradinukai su technologijų mokytoju Laurynu Dapkevičiumi nutarė savo mokyklos kieme apgyvendinti vabalėlius, įrengti jiems namelius - vabzdžių viešbučius. Vabzdžių viešbučiams gaminti mokiniai nešė įvairią gamtinę medžiagą: medžių kaladėles, senus kelmus, šakas, nendres, šiaudus, kankorėžius, lapus, žievę ir pan. Kuo įvairesnės šio statinio medžiagos, tuo daugiau vabzdžių rūšių bus galima privilioti juose apsigyventi, nes daugelis vabzdžių gyvena tik tam tikros rūšies medienoje.
Mandalų kūryba yra meninės saviraiškos priemonė - gyvas, džiaugsmingas ir gydantis kūrybos procesas, padedantis formomis bei spalvomis išreikšti sunkiai apčiuopiamas emocijas, jausmus, vidinius pergyvenimus. Mandaloje nėra vietos chaosui ir netvarkai. Mokinių mandalos buvo kuriamos naudojant žemės gėrybes.
Pavasariniai žalumynai, prieskoninės žolelės, paprasčiausi sužaliavę svogūnai, pamerktos lazdyno šakelės ar pirmieji žydintys augalai džiugina mūsų kūną, protą ir sielą. Vilniaus inžinerijos licėjaus pradinių klasių mokiniai, įkvėpti pavasarinės dvasios, įkūrė klasėse žaliąsias palanges. Mokiniai atsinešė įvairiausių gėlių, prieskoninių žolelių, daržovių sėkliukių ir vazonėliuose jas pasodino. Kiekvieną rytą atėję į mokyklą prieidavo prie palangės apžiūrėti savo vazonėlio - ar nedygsta? Kiek džiaugsmo emocijų pasipildavo pamačius iš po žemės besikalantį daigelį. Kruopščiai laistydami, purendami žemę, mokiniai augino savo augalėlius. Stebėjo, matavo ir lygino juos, džiaugėsi jų pirmaisiais sukrautais pumpurais, įvairiaspalviais žiedais. Smagiausia buvo, kad baigiantis mokslo metams, pomidoras pradėjo megzti vaisius. Manome, kad žaliųjų palangių kūrimas praplėtė bendravimo su žaliaisiais mūsų draugais malonumą, padėjo daugiau suprasti augalų gyvenimą, jų ilgą kelią nuo gležno daigelio iki žydėjimo.
„Kaip sako Selemonas Paltanavičius, tai tik ,,mums atrodo, kad gamta gali išsiversti be mūsų, kad kiekvienam gyviui ji suteikia namus, parūpina maisto, kiekvienam augalui sudaro palankias sąlygas augti, brandinti sėklas ir jas paskleisti. Iš tikrųjų taip buvo seniau, nes tokie santykiai galimi vien žmogaus nepažeistoje aplinkoje. Šiandien tokių vietų turime mažiau. O ta pagalba yra visai paprasta - tereikia daryti gerus darbus, todėl vykdant aplinkosauginį projektą ,,Sulaikykime žemę - jai žaluma reikalinga“ 3-4 klasių mokiniai rašė rašinius apie gamtą, jos taršą, elgesio kultūrą.
Viktorina „Sulaikykime Žemę - jai žaluma reikalinga“ - puiki galimybė penktokams pasitikrinti savo žinias ir išmanymą apie mus supančią aplinką bei pasijausti jos dalimi. Dažnai kalbame apie meilę gamtai, jos išsaugojimą, tačiau efektyviausias būdas tai daryti yra gamtos pažinimas. Visų komandų gamtininkai pademonstravo puikias žinias.
Vilniaus inžinerijos licėjus Bernardinų sode yra įrengęs edukacinę lysvę, kur mokiniai turi galimybę ne tik susipažinti su augalų įvairove, jų derinimo galimybėmis, botaninėmis savybėmis, bet ir projektuoti, prižiūrėti. Mokiniams patinka, kai pamoka persikelia į Bernardinų sodą, kur jie gali natūraliai gamtoje apžiūrėti augalus, išrauti ne vietoje išdygusią piktžolę, rudenį pakelti nukritusį lapą ar pateikti naują idėją. Žaliosios mokymosi aplinkos skatina mokytojus dažniau ugdymo turinį pritaikyti gamtoje ir ugdyti mokinių aplinkos tyrėjo kompetenciją.
Didelį pažinimo poveikį mokiniams suteikia įvairios ekskursijos į gamtą. Šiuo metu Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro (LMNŠC) Gamtinio ir ekologinio ugdymo skyriaus zoologinėje kolekcijoje yra 65 rūšių 171-as gyvūnas. Lydimi vadovės mokiniai užsuko į vivariumą, kur laikomi nelaisvėje sėkmingai veisiami gyvūnai: šinšilos, dekoratyviniai triušiai, jūrų kiaulytės ir gausybė kitų mažųjų graužikų. Mokiniai ne tik klausėsi įdomaus pasakojimo, bet galėjo paglostyti, palaikyti mažuosius gyvūnėlius. LMNŠC gamtininkų skyriuje gyvena sužeisti, pamesti ar pasiklydę gyvūnai. Mokiniai aplankė mokantį pamėgdžioti žmogaus garsus kranklį, vardu Krumką, rudąją lapę, meškėnus. Visus pradžiugino baltojo gandro šokis, kurį palydėjo mokinių plojimai. Mokiniai turėjo galimybę pamatyti ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus globojamus gyvūnus: jūrinį erelį, rudąjį peslį ir balinį vėžlį. Vadovė pakvietė ir į netradicinį ūkininko kiemą. Jame gyvena povai, auksiniai ir sidabriniai fazanai, dekoratyvinės vištos, įvairios antys ir žąsys, lamos, neįprastos ožkos. Vadovė paaiškino, kuo naudingi naminiai gyvūnai. Įspūdį paliko draugiškas asiliukas. Daug džiaugsmo mokiniams suteikė galimybė pamaitinti gyvūnus. Susidomėję klausėsi mažyčio stirniuko istorijos. Jie sužinojo, kad stirniuką žadama paleisti atgal į laisvę, todėl ribojamas bendravimas su žmonėmis. Gamtininkų skyriuje mokiniai pamatė ir egzotinių gyvūnų. Tai daugiausia namuose auginti savininkams nusibodę gyvūnai, turintys savo gyvenimo istorijas. Visus nustebino pilkoji papūga, vardu Ūbas. Paukštis gali maloniai pasisveikinti, pamėgdžioti įvairiausius garsus ir pakviesti „atsigerti kavos“. Vėliau rudeninio parko takais visi traukė į šiltnamį. Šiltnamio augalų kolekcija rinkta kelis dešimtmečius. Mokiniai pamatė daugiau kaip 360 atogrąžų ir paatogrąžių augalų. Jie grožėjosi kruopščiai surinktais bromelijinių šeimos augalų, begonijų, pep...
Vienas iš svarbiausių ikimokyklinėse įstaigose uždavinių - gamtosauginio-ekologinio ugdymo plėtotė. Tai aplinka. Vadinasi, būtina visiems suvokti gamtos ir žmogaus organią vienybę, o nelaikyti žmogaus pašaliniu gamtos stebėtoju ir jos pertvarkytoju. Šiandien ryšius, tarpusavio jų priklausomybę, numatantis savo veiksmsią padarinius gamtai, bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojo požiūris į gamtą, o pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją, taptų vertybine nuostata - turėti atsakomybę už gamtos, aplinkos išsaugojimą, savo gyvenimo būdu sieks santarvės su gamta.
Gamtosauginis-ekologinis ugdymas turi būti nuoseklus procesas, prasidedantis ankstyvojoje vaikystėje ir besitęsiantis visą gyvenimą. Vaikystėje išugdytos, įsiugdytos nuostatos gamtos atžvilgiu išliks visam gyvenimui. Tam, meilė gamtai ugdoma per pažinimą ir asmeninę patirtį. Tegu vaikai išmoksta gerbti, saugoti, tausoti tai, ką patys auga, tai, kas juos supa.
Viena iš svarbiausių ugdymo programų rekomenduoja įvairiapusę vaikų veiklą, supažindinant juos su gamta. Ugdymo programa (1993 m.) „Vienadienis“, (2003 m.) „Priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“ daug dėmesio skiria žmogaus ir gamtos santykiams, ekologinei kultūrai. Gerinti gamtosauginį-ekologinį ugdymą padeda metodiniai straipsniai, kuriuos rašo mokslininkai, pedagogai praktikai. Praktikams pedagogams labai padeda leidžiami žurnalai: „Lututė“, „Vaikystė“, „Nykštukas“, „Penki“ ir kt. Daugumoje straipsnių akcentuojama, kad gamtosauginis ugdymas turi vykti per praktinę vaikų veiklą ir ji yra „aktyvios meilės“ pagrindas gamtai. Žinoma, šis ugdymas turi vykti nuosekliai, atsižvelgiant į vaiko amžių. Pradedant nuo: natūralaus domėjimosi gamta, suteikiant malonius gyvenimus joje, sudarant sąlygas stebėti gamtos reiškinius, skatinant vaiko domėjimąsi ir rūpinimąsi visu tuo, kas gyva iki savo poelgių, veiksmų atsakingumo.
Darželyje „Žiogelis“ didelis dėmesys kreipiamas gamtosauginio-ekologinio vaikų ugdymui. Šie angeliai ir daug kur gamtą. Tačiau tenka pasakyti, kad jie taip pat mato užterštą upelio pakrantę, nulaužtą medelį, suvažinėtą ežiuką ir daug kitų žmogaus negerų poelgių prieš gamtą. Tačiau, yra baterijų surinkimo vietos, galime rūšiuoti buitines atliekas, dalyvauti ašakalių rinkimo akcijose, rinkti vaistažoles ir dalyvauti kitoje įvairiausioje veikloje.
Tikslas
Ugdyti ekologinės kultūros pradmenis, formuojant teisingą požiūrį į save, aplinką, gamtą, kad dabar ir ateityje, vaikai rūpinsis gamtos apsauga.
Aplinka
Lopšelio-darželio „Žiogelis“ aplinka išnaudojama visumininiam vaikų ugdymui. Taip, augti sveikiems. Supažindinti su neigiamu žmogaus poveikiu gamtai (šiaurės deginimas, medelių laužymas, ašakaliavimas, vandens teršimas ir t.t.). Projektų rašymas ir jų vykdymas.
Taisyklės ir kodeksas
Kiekviena grupė turi gamtosaugines taisykles, atsižvelgiant į jas susikūrėme lopšelio-darželio „Žiogelis“ gamtosauginį kodeksą.
„Mano pagrindinis uždavinys, išmokyti vaikus pirma pamąstyti, o tik tada daryti, pajusti, kad gamta yra mūsų, kaip mokslų dalis, kad mes ir ji esame betarpiai susiję, vieni nuo kitų priklausomi. Taigi ugdau požiūrį į augalus, kaip į gyvybės formą. Šiuo, atsakomybės. Gamtos kampelyje, auginame nemažai gėlių. Jas vaikai mielai ir su meile prižiūri: laisto, valo lapus, plauna padėkliukus, padeda persodinti. Dėl jų laistymo, gėrybių prasme, vyksta net konkurencija. Jie džiaugiasi pražydusiais gėlių žiedais, pastebi net naujai išaugusius lapus. Taip, būdami su gėle. Taip, prižiūrėdami gėles. Tikriausiai yra teisingas liaudies požiūris į gėles - jas reikia mylėti, pakalbinti, tada jos augs ir vešės. Laurynas myli gėles ir jos atsidėkoja žiedais. Laurynui laistant gėles jis pastebėjo, kad vienas, iš dviejų, amarilis pradeda auginti žiedą. - Ateikit pažiūrėti, jau ir aš, gėlė turi „vaikų“. Visi susirenkame ir pamatome, kad ir kitas amarilis pradeda auginti žiedą. Dabar abias gėles pradėjome dar atidžiau stebėti ir, mūsų, nuostabai, tas amarilis, kuris vėliau pradėjo auginti „vaikų“, pirmas pražydo. Šia, pradėjo auginti žiedą, pražydo penkiomis dienomis vėliau ir užaugino tik du žiedus ant vieno stiebo. Taigi, kad juos reikia globoti, mylėti, nelaužyti, neskinti žiedų. Kad ir aš, mažas globos epizodas suteikia galimybę siekti daug gamtosauginių uždavinių. Pavyzdžiui, neskinti be reikalo žiedų - jais galima daug ilgiau grožėtis, džiaugtis negu nuskintais ir numestais.
Grupę pradėjo lankyti vaikai, kurie nelankė darželio. Mūsų laiką, po krūmais, sužydo šibuoklės. Vaikai tuojau pat pastebėjo, Armanda net avelniai paglostė žiedelį. Bet kitą dieną, mūsų, naujokas beveik visas išskynė, jas skynė tol, kol kiti vaikai pastebėjo ir, žinoma, supyko. Taigi ir vėl buvo proga aiškintis, kodėl be reikalo nereikia skinti gėlių, suaugusiems kirsti medžių.
Tai rodo ir ašis pavyzdys. Vaikai dirbdami gamtos kampelyje, gėlyne ar savo darže pradeda suprasti, pajusti, pamatyti ko reikia augalui, kad jis augtų, žydėtų, augintų vaisius, daržoves, ašvarintų orą, džiugintų visus. Taip pamažu formuojasi ir vaiko gamtosauginis-ekologinis supratimas. Šia, kaip mums atrodė, laistėme normaliai. O tuo tarpu svogūnai ramiai sau mirko vandenyje ir pamažu augino laukus. Po keturių dienų pasirodė pupelės daigeliai toje dėžutėje, kurioje, kaip mes manėme, laistėme normaliai. Daigelius pirmasis ir vėl pastebėjo Laurynas. Praėjo penkta, aštunta ir net dešimta diena, bet pupelės daigai kitose dėžutėse nesimatė. Pakapstę žemes, kurias gausiai laistėme, suradome pupeles pajuodusias, supuvusias. Pakapstę sauskeles, kurios visai nelaistėme, suradome pupeles susitraukusias, kietas. Šiaip augo. Štai kokias išvadas padarė vaikai. „Šiandien, mieste, gėles augina?“ - „Paklausiu.“ - „Aš sakiau, nepilkime tiek daug vandens.“ - „Kaip čia, o aš, pupelės kodėl nesudygo..?“
Žinoma, vaikai nepamiršo aptarti ir svogūnų, kurie mūsų, džiaugsmui, išaugino gana nemažus laukus, kuriuos suvalgėme, kaip didžiausią skanėstą. Taip su vaikais išaiškinome vandens svarbą gyvybei - žmogui, augalams, gyvūnams. Aš, mūsų eksperimentas paskatino daugiau pakalbėti apie vandenį, jį stebėti tekantį iš krano, upėse: Anykštoje ir Šventojoje, tyvuliuojantį parko tvenkinyje, teko pažvelgti į ašulinio gilumą. Gamtosauginės prasmės aiškinomės, kur vanduo randamas, kad jis yra gamtos dalis, todėl jį turime tausoti, saugoti, tai yra neteršti.
Aptarėme, aiškinomės ir ekologines problemas: vandens taršą, kas labiausiai teršia, kodėl vandens be saiko negalima naudoti, kodėl jį reikia taupyti. Vaikai sužinojo, kas yra nuotekos. Kad jos, kur kur suteka į upes, ežerus. Vaikams aktualiausia, suprantama problema yra vandens teršimo problema. Jie žino, kad vandens teršti negalima, nes dauguma jau yra su tuo negražiu reiškiniu susidūrę. - Mano tėtis, kai vasarą maudėsi upėje, persipjovė koją į stiklą. Negalima mėtyti stiklo į upę. Šiandien, jau metė tokį didelį butelį, tokį, kuris nedūžta, bet jį vis tiek į vandenį mesti negalima. Gamtos teršimas ašakaliais, tai viena iš didžiausių ekologinių problemų. Stengiuosi, kad vaikai turėtų norą ašakalius numesti ten, kur jai priklauso būti. Tai pamažu pavyksta, nors tam reikia laiko ir visų pastangų. O geriausia vaikai supranta, pajunta kodėl nereikia ašakalioti, kokią žalą, tai daro gamtai, patys pakeldami numestą ašakalį. Ypatingai didelį poveikį daro dalyvavimas tvarkymo talkose.
Pastebėjau, kad pirmosios vaiko žinios, praktinė gamtosauginė veikla priklauso nuo auklėtojos gebėjimo sužadinti jų norą tyrinėti, klausinėti, veikti. Su entuziazmu. Galiu pasidžiaugti, kad visada vaikai įgyja pirmuosius globos, saugojimo, gerumo daigus gamtai. Kartais ir pati situacija pasikloja visiems ieškoti sprendimų. Štai, kad ir ašį pavasarį, papasakosiu, kaip mes gelbėjome vandens vabalą - dusią. Šią dusią, žinoma, aš paėmiau, nes žinojau, kad ji gyvena vandenyje ir jeigu jai niekas nepadės, ji nusiš. Laukiau vaikų. Kai atėjo keletas jų, vabalą paleidome į vandenį. Visi susidomėję stebėjome, kaip ji jame plaukiojo. Vaikai ją rodė ir tėveliams. Sprendėme, kaip jai pagelbėti. Vaikams sprendimo nepasakiau, stengiausi, kad kartu išaiškintume kaip galėtume padėti.
Pirmasis atsakymą surado Daumantas. - Jeigu dusią gyvena vandenyje, nuneškime ją į upę. Šiandien. Geriau, negu Rubikso ežeras, paleisti ją. Suradome dvi vietas - tvenkinys parke, upė Šventoji. Vaikai pasirinko upę. Susitarėme, kad dusią gelbėjimo operaciją vykdysime penktadienį, nes stiklainyje per išeigines negalime jos palikti. - Dar pabėgs ar valgyti labai norės. Šiandien krapnojo lietutis, bet tai mūsų nenugąsdino. Iškeliavome. Dusią nešė Laurynas labai atsargiai. Armanda vis klausinėjo, kaip ji matys vandenyje ar nieko neatsitiks blogo. Nereikėjo net keliauti prie Anykštos upės, vabalą paleidome į ašakastę griovį per Palūšės pelkę, nes jame buvo vandens. Kai paleidome dusią, vaikai spontaniškai, džiaugdamiesi pradėjo ploti. Bet įdomiausia, kad grįžtant į darželį, vaikai jau domėjosi aplinka: pastebėjo, kad ant kelio daug stiklo, tarp medžių ant žemės primėtyta plastikinių butelių, kitokių ašakalių. „Šiaip nešvaru, labai negražu ir kas taip negerai daro.“
Susitarėme, kad savo lopšelyje-darželyje „Žiogelis“ suorganizuosime ašakalių rinkimo akciją - „Link Anykštos upelio“. Taip pat, gerumo valandėlę - „Nedegink šiaurės, nekurk ne vietoje laužo“. Ji vyko poilsiavietėje prie Šventosios upės, kur yra įrengta laužavietė. Taip pat pasikvietėme Lino tėtį, kuris yra gaisrininkas. Šią šiaurę, kiek daug žalos ugnis padaro gamtai. Dalyvaudami akcijoje „Diena be automobilio“, „Įjunk elektrą“, „Atnešk baterijas“ ir kitose, vaikai įgyja naujos gamtosauginės patirties, daugiau bendrauja su tėveliais.
Vienas iš mėgstamiausių vaikų žaidimų, kuris skatina vaikus stebėti aplinką yra „Ką matai?“. Šiame žaidime pasirenkamas, tas, kuris pradeda žaidimą. Tada antrasis vaikas nusigręžia nuo draugo iš kairės ir tokį pat dialogą pradeda su savo kaimynu ir taip iki pabaigos. Šiame žaidime vaikai skatinami stebėti aplinką, greitai mąstyti.
Žaidimai: „Ką girdi?“, „Ką uodi?“ ir kt. Šiuos garsus palyginti su žmogaus sukeltu triukšmu, nuspręsti, kurie malonesni, ką daryti, kad sumažinti triukšmą. Čia, kai yra skriaudžiamas ir išsako tai žodžiais. Čia vaikai dažniausiai reiškia gailestį, norą, kad būtų neskriaudžiamas.
Didaktiniuose žaidimuose patvirtinamos žinios, nuostatos apie gamtosaugą. Tai žaidimai: „Galima - negalima“, „Padedu“, „Miške gyvena“, „Skinu - raunu“ ir k.t..
Vieną kartą žaidžiant žaidimą „Skinu - raunu“ išaiškėjo, kad reikia patirties. Vaikams sakiau pavadinimus vaisių, uogų, daržovių. Jie atsakinėjo, koks veiksmas daromas, kai nuimamas jų derlius. - Obuolys. - Skina. - Morka. - Rauna. - Apelsinas. Vaikai susimąsto ir tyli. - Perka. Vadinasi galima daryti išvadą, kiek daug vaikams reikia patirties, asmeninės veiklos. Šiuo, įgijusius negalima pamiršti ir literatūros, liaudies išminties, mįslių, patarlių, priežodžių, posakių, juokavimų, erzinimų. Apie reikšmę galima kalbėti labai daug. Žinoma, kad tėvų pavyzdys vaikui turi didelės įtakos, todėl ir juos skatiname, kad jie kuo aktyviau dalyvautų mūsų veikloje. Mūsų grupės, ugdomojoje veikloje, numatyta užrašyti gamtos stebėjimus, veiklą ir kt.. Taigi mes pildome „Gamtos patruliai dienoraštį“ nuo 2007 m.
Baigti filosofo J. Filomou mintimi: „Kilnus žmogus yra ne tas, kuris neskriaudžia, bet tas, kuris gali skriausti, bet to nedaro.“
Žinantis atsakomybę už ją. Žinau, kad apie aštuoniolika procentų ašis siektinas rezultatas yra pasiekiamas. Tai jiems padeda bendrai išgyventi įspūdžiai, įgyti įgūdžiai, turininga ugdomoji veikla. Siekiame, kad pažintis su gamtos pasauliu vaikams teiktų džiaugsmą. Supažindinkime mažuosius su gamtosaugos taisyklėmis taip, kad kiekvieną dieną atrastų ką nors naujo, kad kiekvienas žingsnis būtų tarsi kelionė į gerumą gamtai, į stebuklingą grožį, kad kiekvienas pažinimo žingsnis taurintų širdį ir grūdintų valią, nes nepaprastai sunku atsispirti pagundai, kad ir numesti saldainio popieriuką, prisilaužyti karklo šakelis.
Spustelėkite, jei norite keisti ruošinį.
Šis trumpas poeto eilėraštukas labai vaizdžiai pasako apie šiandienos realybę: teršiamus vandenis, miasus, pakeles, daužomus butelius, deginamą šiaurę, kertamus miškus, vangiai, neteisingai rūšiuojamas buitines, pavojingas atliekas, besaikį gamtos resursų naudojimą. Taigi vienas iš svarbiausiųjų ikimokyklinėse įstaigose uždavinių - gamtosauginio-ekologinio ugdymo plėtotė.
Tai aplinka. Vadinasi, būtina visiems suvokti gamtos ir žmogaus organią vienybę, o nelaikyti žmogaus pašaliniu gamtos stebėtoju ir jos pertvarkytoju. Šiandien ryšius, tarpusavio jų priklausomybę, numatantis savo veiksmsią padarinius gamtai, bei jų grįžtamąjį poveikį, kad nevartotojo požiūris į gamtą, o pagarba gyvybei ir atsakomybė už ją, taptų vertybine nuostata - turėti atsakomybę už gamtos, aplinkos išsaugojimą, savo gyvenimo būdu sieks santarvės su gamta.
tags: #gamtos #saugojimas #vaikams
