Karščiavimas yra natūrali organizmo reakcija į infekcijas ar uždegiminius procesus, kurios metu pakyla kūno temperatūra. Nors tai gali kelti nerimą tėvams, svarbu suprasti, kad karščiavimas yra gynybos mechanizmas, padedantis organizmui kovoti su ligų sukėlėjais. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip tinkamai prižiūrėti karščiuojantį vaiką, kada kreiptis į gydytoją ir kokios priemonės yra efektyviausios.
Kas yra karščiavimas ir kodėl jis kyla?
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežasties. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Tai viena iš pagrindinių organizmo apsauginių reakcijų kovoje su infekcija. Padidėjusi temperatūra visų pirma rodo, kad organizmas pats bando kovoti su infekcija, todėl ši reakcija yra būtina ir naudinga, o mažinant net menkiausią temperatūrą, vaikui padaroma meškos paslauga, kadangi organizmui nepaliekama galimybės pačiam kovoti su ligos sukėlėju. Karščiavimas yra kūno sukeltas ir kontroliuojamas kūno temperatūros padidėjimas. Temperatūra pakyla, nes imuninė sistema reaguoja į organizme esančius ligas sukeliančius virusus ar bakterijas ir pradeda kovoti su sukėlėju. Normali vaiko kūno temperatūra yra 36-37 laipsniai. Paprastai karščiavimas yra ligos požymis - vaikas gali būti užsikrėtęs bakterija arba virusu. Tačiau mažylis gali karščiuoti ir dėl kitų priežasčių.
Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 °C, o bendra vaiko būklė yra gera. Kūdikiai karščiuoja dėl įvairių priežasčių, kartais tai susijęs su perkaitimu, stipriu verksmu, ausies uždegimu, angina, peršalimu, skiepais, virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Kūdikio karščiavimą gali sukelti įvairios priežasties: kartais jis atsiranda dėl perkaitimo, neseniai atliktos vakcinacijos, uždegimo, virusinių ir bakterinių infekcijų. Karščiavimas taip pat gali būti reakcija į skiepus. Tačiau reikia atminti, kad vaikų kūno temperatūra dažnai būna šiek tiek aukštesnė nei suaugusiųjų. Todėl neverta nerimauti, jeigu kūdikio kūno temperatūra yra 37 laipsniai. Pavojinga, jeigu jo temperatūra pakyla aukščiau nei 38 laipsniai arba yra per žema.
Karščiavimas yra tik ligos simptomas, tad reikia ieškoti ligos, o ne bijoti karščiavimo. Sergančiam karščiavimas yra organizmo pagalbininkas. Daugumai virusų ir bakterijų palankiausia daugintis temperatūra yra apie 37°C. Tad temperatūrai pakilus iki 38°C ar daugiau, sąlygos bakterijoms daugintis tampa mažiau palankios. Jei naujagimiui ar kelių mėnesių amžiaus kūdikiui temperatūra pakilo nežymiai (iki 37,5°C), patikrinkite, ar jam ne per karšta, ar jis nėra per daug prirengtas ar per šiltai apklostytas.
Karščiavimas yra ženklas, kad organizmas kovoja su ligos sukėlėju. Sukarščiavus mažam vaikui gali išsigąsti tėvai. Svarbu atsiminti, kad vaikas gautų pakankamai skysčių ir pailsėtų. Jeigu temperatūra nekrinta, atsižvelgdami į vaiko svorį, duokite jam paracetamolio. Karščiuojant kakta yra karšta. Gali atsirasti šaltkrėtis arba karščio pojūtis.
Kaip matuoti temperatūrą kūdikiui?
Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros. Vaistinėse galima įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos, čiulptukų su termometrais, elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų. Temperatūrą patogu pamatuoti bekontakčiu termometru. Infraraudonųjų spindulių termometras yra labai parankus, nes temperatūra pamatuojama greitai, tiksliai ir higieniškai. Bekontakčiu termometru „Kidsmed“ temperatūra yra matuojama tarp smilkinio ir antakio, maždaug 1-2 cm atstumu nuo odos. Matuojant temperatūrą reikia įsitikinti, kad tarp termometro ir odos nėra plaukų, o smilkinys neprakaituotas. Taip pat reikia stebėti, kad smilkinys negulėtų ant pagalvės, nes tai gali iškraipyti matavimo rezultatus. Bekontakčiu termometru nereikėtų matuoti temperatūros iš karto atėjus iš lauko, nes temperatūra gali būti arba aukštesnė ar žemesnė. Temperatūrą reikėtų matuoti bent pusvalandį prieš vartojant karščiavimą mažinančius vaistus.
Kada kūdikio karščiavimas turėtų kelti nerimą?
Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C. Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kada karščiavimas vaikui tampa pavojingas? Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Karščiavimo metu svarbu gerti daug skysčių. Jeigu vaiką krečia šaltis, įvyniokite jį į antklodę. Nedarykite to, jeigu jis yra įkaitęs. Ką daryti karščiavimo traukulių atveju? Karščiavimo traukuliai atsiranda pirmosiomis ligos dienoms, esant aukštai temperatūrai. Karščiavimo traukuliams yra būdingi nevalingi trūkčiojimai, kurių negalima tramdyti. Svarbu stebėti vaiko būklę ir, jeigu jis sunkiai toleruoja padidėjusią temperatūrą, būna vangus, skundžiasi stipriais raumenų ir sąnarių skausmais, negeria skysčių arba būklei blogėjant, be abejo, reikia malšinti ir žemesnę, nei 38,5 °C temperatūrą.
Amžius: Kūdikis yra jaunesnis nei 3 mėnesiai ir jo temperatūra (tiesiojoje žarnoje) yra 38,0 °C ar aukštesnė. Odos pokyčiai: Pastebite bėrimą, kuris paspaudus stikline neišbąla (hemoraginis bėrimas). Tai gali būti meningokokinės infekcijos požymis. Pagrindinis karščiavimo mažinimo tikslas - pagerinti vaiko savijautą, o ne pasiekti idealią 36,6 °C temperatūrą. Jei vaikas turi 38,5 °C, bet žaidžia, vaistų duoti nebūtina. Dažniausia tėvų klaida - netinkamas vaistų dozavimas. Paracetamolis: 10-15 mg vienam kilogramui kūno svorio. Ibuprofenas: 5-10 mg vienam kilogramui kūno svorio. Svarbu neužmiršti užsirašyti, kada ir kokį vaistą davėte, kad neviršytumėte paros dozės. Jei galūnės (rankos ir kojos) šiltos, galima taikyti fizines vėsinimo priemones. Vaiką galima nurengti, palikti tik su apatiniais drabužiais. Taip pat padeda drungno (ne šalto!) vandens kompresai ant kaktos, kirkšnių, pažastų srityse. Svarbu: niekada netrinkite vaiko degtine ar spiritu. Karščiuojant organizmas netenka daug skysčių. Dehidratacija yra didžiausias pavojus karščiuojant. Siūlykite vaikui gerti dažnai, bet po nedaug. Tinka vanduo, arbatos, elektrolitų tirpalai.
Kaip sumažinti karščiavimą?
Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 °C. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.) Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo: Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 °C, nerekomenduojama duoti vaistų. Kaip sumažinti karščiavimą kūdikiui? Galima naudoti vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo. Taip pat galima naudoti vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui. Drėgna paklodė - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę. Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C. Tačiau gali būti, kad vaikas labai blogai jaučiasi su temperatūra, kuri yra 38°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas, gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C. Šlapias rankšluostis ant kaktos ir kitų vietų: karščiuojančiam vaikui tinka blauzdų kompresai su drungname vandenyje išmirkytu rankšluosčiu. Jeigu temperatūra sunkiai krenta, vaiką reiktų išvystyti, nurengti, galima trinti su frotiniu rankšluosčiu, kad prasiplėstų kapiliarai ir padidėtų šilumos atidavimas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra tik pagalbinės, jokiais būdais nepakeičia temperatūrą mažinančių vaistų. Vėsinantys kompresai, odos trynimas tinka tik tuo atveju, jeigu vaiko būklė stabili, oda šilta, nėra kraujotakos sutrikimo požymių, kaip pavyzdžiui: šaltos galūnės ar pasikeitusi odos spalva: nuo blyškios iki melsvos.
Ramybė ir skysčiai - svarbiausi pagalbininkai
1. Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama ramybė, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta. Ūmaus karščiavimo metu vaikui reikalingas ramybės režimas namuose. Kai karščiavimas atslūgsta, vaiko organizmui reikia laiko atsistatyti. Net jei temperatūros nebėra, imuninė sistema kurį laiką išlieka jautresnė. Todėl nereikėtų skubėti grįžti į darželį ar mokyklą tą pačią dieną, kai termometras parodė normalius skaičius.
2. Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga, jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Pavyzdžiui 12 kg sveriantis vaikas kasdien turėtų išgerti 1100 ml, o 13 kg - 1150 ml ir t.t įvairių skysčių per dieną - žinoma siekiant tobulumo būtų idealu, jei pagrindinis vaiko išgeriamas skystis būtų vanduo. Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo. Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Tai reiškia, jei vaikas sveria 12 kg ir karščiuoja 38°C. Jis turėtų išgerti papildomai 120 ml skysčių (10 ml x 12 kg lygu 120 ml), jei karščiuoja 39°C turėtų išgerti 240 ml (10 ml x 12 kg x 2 (nes temperatūra pakilo 2 laipsnius nuo 37°C) lygu 240 ml), jei vaikas karščiuoja 40°C, tai papildomai reikia išgerti 360 ml (10 ml x 12 kg x 3 (nes temperatūra pakilo 3 laipsniais virš 37°C)). Taigi, reziumuojant, jei 12 kg sveriantis vaikas karščiuoja per dieną 3 kartus ir jo temperatūra pakyla iki 39 °C, jis turėtų išgerti 1100 ml įvairių skysčių kaip ir kasdien būdamas sveikas plius kiekvienam temperatūros pakilimui iki 39°C reikia pridėti po 240 ml (240 ml x3 lygu 720 ml ). Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Kaip dar padėti vaikui, kai jį kamuoja padidėjusi temperatūra? Be abejo, svarbiausia daug gerti skysčių. Šiuo atveju puikiai tinka vanduo, liepžiedžių, čiobrelių, aviečių, juodųjų serbentų lapų arbatos arba labai skiestos sultys, šaldytų vaisių sulčių šerbetas. Skysčiai neturi būti karšti. Žindomiems vaikams reikia dažniau siūlyti krūtį. Karščiuojančiam vaikui nereikia duoti valgyti sunkiai virškinamo maisto, nevartoti aštrių, daug prieskonių turinčių produktų. Svarbu leisti vaikui pailsėti, išsimiegoti, kadangi miegas taip pat gydo, tačiau tėvai turi būti atidūs ir stebėti vaiko būklę net ir nakties metu. Tėvams reikia stengtis išlikti ramiems ir neperduoti streso vaikui.
Kaip rūpintis savo vaiku, turinčiu karščiavimą
„Geras“ ir „Blogas“ karščiavimas: kaip atskirti?
Kaip jau minėjau straipsnio pradžioje karščiavimas gali būti geras ir blogas. „Gerojo“ arba virusų sukelto karščiavimo atveju vaiko bendra savijauta yra gera, temperatūra labai aukštai nepakyla, o skyrus vaistus nuo karščiavimo ji greitai nukreNta ir vaikas tada jaučiasi gerai. „Blogojo“ karščiavimo atveju temperatūra yra labai aukšta, jai kylant vaiką kamuoja šaltkrėtis (vaikas labai dreba), jo pėdos ir plaštakos labai šaltos, jos gali net pamėlynuoti, oda pasidaro marmurinė. Temperatūra, davus antipiretikų, krenta labai sunkiai ir nenukrenta iki normalios, vos tik jai sumažėjus ji staiga, po 2-3 valandų, ar net greičiau vėl pakyla. Pats pagrindinis bruožas šios „blogosios“ temperatūros yra tas, kad vaikas net jai nukritus iki normalios jaučiasi labai blogai - jis nori gulėti, atsisako valgyti, gerti, nenori žaisti, bendrauti, vaikas vangus ar atvirkščiai labai sudirgęs, gulinėja, verkšlena, miegodamas dejuoja, stena. Pakankamas skysčių skyrimas, ramybė šiam vaikui nepadeda jo būklė tik blogėja. Už šį „blogą“ karščiavimą paprastai būna atsakingos ligą sukėlusios bakterijos.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius. Kartais netgi tėvai pajuokauja, kad kai buvo temperatūra, buvo labai blogai, o jai nukritus - vaikas namus griauna. Tai vienas dažniausių karščiavimo atvejų ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
Vaikas elgiasi įprastai, jeigu vaikas nori žaisti, leiskite, tačiau stebėkite, kad fizinis krūvis nebūtų per didelis. Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai. Vaikas turėtų gerti daug ir dažnai įvairių skysčių - vandens, sulčių, arbatos ir pan. Ant mažylio kaktos galite uždėti vėsiu vandeniu sudrėkintą rankšluostį. Verta išbandyti visus ankstesniame punkte rekomenduotus gydymo būdus, tačiau esant vidutinei temperatūrai, vaikui reikėtų duoti karščiavimą mažinančių ir skausmą malšinančių vaistų, pavyzdžiui, paracetamolio. Paracetamolis turi būti dozuojamas taip, kaip yra nurodyta vaisto informacinį lapelyje; įprasta norma yra 10-15 mg vienam kūno svoriui. Paracetamolio poveikis trunka 4-6 valandas, vaistą galima gerti 3-4 kartus per dieną.
Vaistai nuo karščiavimo netinka bendrajai savijautai gerinti ar skysčių vartojimui skatinti. Šiuo atveju vaikui būtinai reikia duoti karščiavimą mažinančių vaistų. Jeigu vaikas labai karščiuoja ir jį stipriai krečia šaltis, netrinkite jo vandeniu ir degtine, nes poveikis gali būti priešingas. Šiltai apklokite mažylį antklode, kad pagerėtų kraujotaka, galūnes galima švelniai patrinti.
Dažniausios tėvų klaidos ir mitai
Labai dažnai tėvai naudoja šildomuosius kompresus, kaitina kojas vaikams. Šitos priemonės tinka tik esant neaukštai temperatūrai, tačiau esant labai aukštam karščiavimui, tai gali provokuoti dar didesnį temperatūros šuolį. Neretai žmonės bijo atidarytų langų, jeigu namuose yra sergantis, tačiau iš tikrųjų reikia kiek įmanoma dažniau vėdinti ligonio patalpas, kadangi sausas ir užsistovėjęs oras yra puiki terpė infekcijai plisti. Aišku, neturi būti skersvėjų. Geriausia, jeigu kambario temperatūra būna apie 18-20oC šilumos. Vėsesnis oras taip pat padeda kovoje su padidėjusia kūno temperatūra. Vėdinti galima tik tuo metu, kai ligonis yra kitame kambaryje.
Vienas didžiausių mitų: aukšta temperatūra yra blogai. Net jei pakilusios temperatūros priežastis yra liga, neskubėkite jos mažinti vaistais. Infekcijos sukeltas karščiavimas retai pakyla virš 41-42 °C, o smegenų pažeidimai galimi tik esant ekstremaliai aukštai temperatūrai (virš 42 °C), kuri dažniausiai atsiranda dėl šilumos smūgio (pvz., palikus vaiką automobilyje), o ne dėl ligos. Vaistai laikomi veiksmingais, jei temperatūra nukrenta bent 0,5-1 laipsniu ir vaikas pasijunta geriau. Nereikia tikėtis, kad 39,5 °C staiga taps 36,6 °C. Jokiu būdu. Senas metodas prirengti ir apklojoti karščiuojantį vaiką yra pavojingas. Tai sutrikdo šilumos atidavimą į aplinką ir gali sukelti perkaitimą. Vaiką reikia rengti lengvai, natūralaus pluošto drabužiais, o kambario temperatūra turėtų būti apie 18-20 °C.
Gydytojai nuolat primena nepiknaudžiauti vaistais nuo karščiavimo. Kodėl tai pavojinga? Vaistai nėra saldainiai ar vitaminai. Kiekvienas vaistas turi būti naudojamas griežtai pagal paskirtį, tik tada, kai to tikrai reikia ir tik leistinomis dozėmis. Per dažnai vartojami vaistai arba jų viršytas kiekis, gali būti komplikacijų priežastimi, pagrinde: inkstų ir kepenų pakenkimas - nuo lengvo iki labai sunkaus. Dažnai tėvai neteisingai apskaičiuoja vaistų dozes. Vaikams vaistai dozuojami ne pagal amžių, bet pagal kūno masę: paracetamolio po 10-15 miligramų kilogramui, ibuprofeno 5-10 miligramų kilogramui. Nepatartina vienu metu maišyti skirtingų vaistų. Reikia duoti tinkamą vieno vaisto doze, o kito, tik tuo atveju, jeigu išlieka atkaklus karščiavimas praėjus virš valandos nuo antipiretikų suvartojimo.
Teksto pradžioje rašoma: "jį šiltai apkloti: nereikėtų šiltai aprengti arba apkloti karščiuojančio vaiko, nes tuomet kūno temperatūra gali dar labiau pakilti, kūnas negalės atiduoti šilumos per odą (prakaituoti) ir neatvės. Šiltai aprengti ar apkloti vaiką reikia tik šaltkrėčio metu, nes tuo metu organizmas gamina šilumą kovai su infekciją." Toliau tekste rašoma: "Jeigu vaikui šalta, apsivilkite jį šiltesniais drabužiais arba įvyniokite į antklodę. Tačiau jeigu mažyliui karšta, nevyniokite jo į storą antklodę, nes tai neleidžia nukristi temperatūrai."
Teksto pradžioje rašoma: "tepti spiritu: tepti spiritu, nesvarbu kokios koncentracijos, nepatartina, kadangi alkoholis gali rezorbuotis per odą." Toliau tekste rašoma: "Svarbu: niekada netrinkite vaiko degtine ar spiritu."
Teksto pradžioje rašoma: "šlapias rankšluostis ant kaktos ir kitų vietų: karščiuojančiam vaikui tinka blauzdų kompresai su drungname vandenyje išmirkytu rankšluosčiu. Jeigu temperatūra sunkiai krenta, vaiką reiktų išvystyti, nurengti, galima trinti su frotiniu rankšluosčiu, kad prasiplėstų kapiliarai ir padidėtų šilumos atidavimas." Toliau tekste rašoma: "Taip pat padeda drungno (ne šalto!) vandens kompresai ant kaktos, kirkšnių, pažastų srityse."
Dažna vaikų karščiavimo priežastis yra peršalimo ligos, ausų uždegimas (otitas), kvėpavimo takų infekcijos, virusinis gastroenteritai (roto, noro, kiti virusai), šlapimo takų infekcija. Temperatūra gali pakilti dygstant dantukams ar po skiepų.
Jeigu vaikas tik sukarščiavo, bet jaučiasi gerai, yra aktyvus, valgo, pakankamai daug geria, temperatūra krenta lengvai, skubėti pirmomis valandomis į polikliniką ar ligoninę dažniausiai neverta. Tokiam vaikui reikia siūlyti skysčius, stebėti bendrą jo būklę, stebėti dėl galimų bėrimų ir būti pasiruošusiems, besikeičiant būklei pasirodyti gydytojo apžiūrai. Tuo tarpu, jeigu vaikas vangus, gulinėjantis, ligos pradžia buvo labai ūmi, dažniausiai galima nurodyti valandą, jeigu vaikas dūsta, keičiasi jo odos spalva ar yra kitų rimtų simptomų, į gydymo įstaigą reikia kreiptis nedelsiant.
