Ikimokyklinis amžius yra ypatingas vaiko gyvenimo tarpsnis, kurio metu vyksta intensyvus smegenų vystymasis. Tai lemia vaiko fizinę, kognityvinę, emocinę ir socialinę raidą, taip pat ateities mokymosi sėkmę. Programa siekia atliepti 5-6 metų vaikų interesus, puoselėti jų gerovę ir tenkinti individualius poreikius bei galimybes.
Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse, siekiant užtikrinti jų pusiausvyrą ir dermę. Išskiriamos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi trimis lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio, kurie skirti formuojamajam vertinimui.
Gamtamokslinio ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje
Maži vaikai yra prigimti smalsūs ir nuolat kelia klausimus apie juos supantį pasaulį. Tyrimai rodo, kad iki 7 metų amžiaus susiformavęs požiūris į gamtos mokslų ugdymą dažnai išlieka visą gyvenimą. Todėl svarbu išnaudoti šį smalsumą ir kuo anksčiau skatinti vaikų entuziazmą moksliniams atradimams.
Gamtamokslinis ugdymas stiprina vaikų smalsumą, leidžia jiems formuluoti teisingus klausimus, ugdo kalbą, turtina sąvokų ir mokslinių terminų žodyną. Eksperimentuodami vaikai lavina akių ir rankų koordinaciją, gerėja stebėjimo įgūdžiai. Jie įgyja žinių apie kasdien naudojamas medžiagas ir jų savybes.
Tyrinėjimai ir eksperimentai
Vaikai nuo pat pirmųjų dienų tyrinėja juos supantį pasaulį. Ikimokykliniame amžiuje jie ypač smalsūs, noriai tyrinėja, eksperimentuoja su aplinkos daiktais. Norint suvokti dalyko esmę, vaikai turi veikti patys - atrasti ir pažinti.
Tyrinėjimų ir eksperimentavimo dėka vaikai lavina pojūčius (regėjimą, lytėjimą, klausą), gerėja akių-rankų koordinacija, ilgiau išlaikomas dėmesys, ugdomas sumanumas, lavinama reakcija, kaupiama patirtis, stiprinamas kritinis mąstymas, mokomasi spręsti problemas ir geriau suvokti juos supantį pasaulį.
STEAM veiklos
Vykdant projektą „Aš STEAM kūrėjas“, vaikai aktyviai įsitraukė į sniego ir ledo tyrinėjimą, eksperimentavo su spalvomis ir atspalviais. Jie susipažino su augalų auginimo ypatumais, atliko eksperimentą „Popieriaus gaminimas“. Taip pat patyrė džiaugsmą tyrinėdami muilo burbulus.
Pasitelkiant padidinimo stiklą, tyrinėti batų atspaudų raštai, atliktas eksperimentas „Bakteriukai“ parodė, kad mikrobai bijo muilo. Vaikai augino, laistė ir prižiūrėjo daržoves, tyrinėjo jas, skaičiavo, matavo, valgė.
Ugdymas lauke
Ugdymas lauke atitinka vaikų prigimtinį smalsumą. Vaikai ne tik tampa laimingesni, bet ir pagerėja jų ugdymosi pasiekimai. Lauko aplinka tampa didelė tyrinėjimo ir eksperimentavimo laboratorija, kurioje įrengtas žaliasis labirintas, daržas, vandens baseinėlis.
Vaikai turi galimybę stebėti ir dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose: sodinti, laistyti, prižiūrėti, nuimti derlių.
Fizinis aktyvumas ir jo svarba
Fizinis aktyvumas ir judėjimas yra vienas svarbiausių vaiko poreikių. Jis skatina greitumo, vikrumo, koordinacijos, pusiausvyros, ištvermės lavinimąsi. Smegenų sritys, kontroliuojančios rankų ir akių koordinaciją, dėmesio sutelkimą ir koncentraciją, ikimokykliniame amžiuje vystosi ypač sparčiai. Fizinė veikla tiesiogiai veikia smegenų veiklą.
Nevaržomai judėdami ir eksperimentuodami vaikai išbando savo kūno judėjimo galimybes, lavina pagrindines fizines ypatybes. Jie mokosi saugiai keisti kūno padėtis, judėti erdvėje, įgyja drąsos ir pasitikėjimo savimi.
Nuostabūs „pasidaryk pats“ moksliniai eksperimentai ir veikla vaikams
Informacijos rinkimas ir pateikimas
Gamtamokslinę informaciją vaikai renka įvairiais būdais: stebi, tyrinėja, skaito, klausinėja, naudoja įvairias priemones (lupą, termometrą, mikroskopą, fotokamerą). Jie pristato surinktą informaciją kitiems, savaip samprotauja apie pastebėtas aplinkos objektų savybes, palygina juos.
Stebėdami, tyrinėdami literatūros šaltinius ir klausydamiesi pasakojimų, vaikai skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių. Domėdamiesi smulkiąja tautosaka, negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą. Dalyvauja skaitomų gamtinių siužetų aptarimuose, apibūdina save kaip gamtos dalį, žmogaus poreikius ir jo daromą poveikį gamtai.
Gamtinių išteklių nauda ir atsargumas
Vaikai pastebi gamtinių išteklių (Saulė, vėjas, vanduo, dirvožemis), gyvūnų, augalų, grybų naudą žmonėms: maistui, gydymui, drabužiams. Jie aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei, kaip elgtis pavojingose situacijose.
Žaisdami ir tyrinėdami artimiausią aplinką, vaikai supranta, kas yra gamtos ištekliai. Jie lygina gamtos ir žmogaus sukurtus daiktus, domisi, iš kokių medžiagų pagaminti buityje naudojami daiktai.
Vaiko ir mokytojo bendras veikimas
Mokytojas drauge su vaiku atspindi vaiko veikimo patirtis, apmąsto vaikų emocijas, veiklas ir jų rezultatus, numato tolesnį veikimą. Šeimos ir mokyklos partnerystė užtikrina ugdymo(si) tęstinumą ir dermę.
Programoje derinamos ugdymo(si) kontekstų kūrimo, spontaniško vaikų ugdymosi skatinimo, vaikų ir mokytojų kūrybinėmis sąveikomis grindžiamo bei organizuoto ugdymo pedagoginės strategijos. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus, pritaiko ugdymo(si) kontekstą jų plėtotei.
Programos siekis - sudaryti sąlygas kiekvienam vaikui žaisti, patirti ir ugdytis, nepriklausomai nuo amžiaus, socialinių, kultūrinių, lingvistinių, sveikatos skirtumų. Tai sukuria prielaidas aktyviam, savarankiškam, sėkmingam kiekvieno vaiko ugdymuisi.
tags: #gamtamokslinio #tyrinejimo #priemones #ikimokykliniame #amziuje
