Galvos skausmas po gimdymo yra gana dažnas reiškinys, kuris gali sukelti diskomfortą ir nerimą jaunoms mamoms. Nors šis simptomas nėra neįprastas, svarbu suprasti jo priežastis, simptomus ir galimus gydymo bei prevencijos būdus.
Pagrindinės galvos skausmo po gimdymo priežastys
Migrena yra lėtinis genetiškai apspręstas neurologinis susirgimas, pasireiškiantis priepuoliais, kurių pagrindinis simptomas yra galvos skausmas, lydimas migreninių reiškinių, ir stiprėjantis įprastinio fizinio aktyvumo metu. Negydytas arba blogai gydomas migreninis galvos skausmas paprastai būna ilgas, gali tęstis iki 3 parų. Jo intensyvumas apibūdinamas kaip stiprus, labai stiprus ar net nepakeliamas, dažniausiai skauda kuri nors galvos pusė, ypač dažnai skauda kaktą, smilkinius, akiduobes. Migrenai diagnozuoti yra būtini migreniniai skausmą lydintys reiškiniai: jautrumas garsui, šviesai ir/arba pykinimas, vėmimas. Priepuolio metu neretai vargina jautrumas kvapams, svaigulys. Išskirtinė migreninio skausmo savybė - stiprėjimas atliekant įprastą fizinę veiklą, tokią kaip lipant laiptais, pasilenkus, nešant pirkinius.
Nėštumo metu organizme vyksta daug pokyčių, kurie gali turėti įtakos galvos skausmų atsiradimui. Hormoniniai pokyčiai, ypač estrogeno ir progesterono svyravimai, gali paveikti kraujagysles ir nervų sistemą, sukeldami galvos skausmus. Padidėjęs kraujospūdis, dehidratacija, stresas, nuovargis ir mitybos trūkumai taip pat gali prisidėti prie galvos skausmų atsiradimo. Kofeino vartojimo ribojimas ar staigus jo atsisakymas taip pat gali sukelti galvos skausmą. Sinusų uždegimas (sinusitas) nėštumo metu gali pasireikšti dažniau ir sukelti galvos skausmą.
Migrenos pasikeitimas pagimdžius - sunkiai prognozuojamas iš anksto, nes jos sunkumą ir dažnį veikia ne tik vidiniai moters hormonų pokyčiai, bet ir su naujagimiu, kūdikiu susiję veiksniai, tokie kaip blogas miegas, jo stoka, mitybos režimo sutrikimas, sustabdytas prieš tai buvęs reguliarus fizinis aktyvumas, baimė gerti vaistų nuo skausmo žindant ir pan. Būtent su nauju šeimos nariu susiję veiksniai laikomi pačiais svarbiausiais, keičiančiais migrenos sunkumą ir dažnį. Šiuo periodu ypatingai yra svarbi šeimos narių pagalba.
Apie trečdalis sergančiųjų prieš galvos skausmą ar jo piko metu patiria migrenos aurą. Dažniausia yra tipinė aura, kuri pasireiškia regos, rečiau papildomai ir jutimo, kalbos sutrikimais. Iki dviejų trečdalių pacientų nurodo, kad kelios valandos ar net 1-2 dienos prieš galvos skausmo priepuolį jaučia, kad jis įvyks. Šiuo periodu išsakomi neskausminiai nusiskundimai yra vadinami migrenos priepuolio prodromu. Dažniausiai nurodomi prodromo požymiai yra nuovargis, žiovulys, dirglumas, negalėjimas susikaupti, kuris dar yra vadinamas smegenų rūku, miego sutrikimas, veido patinimas, padažnėjęs šlapinimasis, noras valgyti specifinį, dažniausiai saldų maistą, kaklo, pakaušio sukaustymas, diskomfortas.
Migrenos sunkumą nusako ne tik paties priepuolio stiprumas ir trukmė, bet ir priepuolių dažnis. Tipinio dažnio migreną patiria apie 60 % pacientų, kuriuos priepuoliai ištinka 1-2 kartus per mėnesį ar rečiau. Migrena vadinama dažna, jei priepuoliai kartojasi bent kartą per savaitę. Tokį priepuolių dažnumą nurodo apie 30 % sergančiųjų. Jei pacientas patiria galvos skausmo dienų 15 ir daugiau per mėnesį ilgiau nei 3 mėnesius - yra diagnozuojama lėtinė migrena. Nors šia sunkiausia migrenos forma serga tik apie 10 % pacientų, bet tai yra didžiausią ligos naštą patiriantys ligoniai.
Migrena diagnozuojama tik pagal žodinį priepuolio apibūdinimą. Migrena yra vienas iš dažniausių neurologinių susirgimų, Lietuvoje bent vieną migrenos priepuolį per vienerius metus patiria 18,8 % suaugusiųjų. Kaip nurodo apibrėžimas, migrena yra genetiškai apspręstas susirgimas. Šiuo metu identifikuota virš 120 genomo vietų, kurios gali būti susijusios su migrena, jos tipu, o gal net ir dažniu, polinkiu į vaistų nuo skausmo pervartojimu. Pacientas gali būti pirmasis ir vienintelis sergantysis giminėje, bet žymiai dažniau yra nurodoma, kad migrena serga pirmos (tėvai, broliai, seserys, vaikai) ir antros eilės paciento giminaičiai.
Kadangi genų apspręstą migrenos išraišką lemia daug vidinių veiksnių, iš kurių bene pats svarbiausias yra lytiniai hormonai, jau nuo seno yra pastebėta, kad migrena apskritai net 3 kartus dažniau serga vaisingo amžiaus moterys, o skirtingi moters gyvenimo etapai, kurie skiriasi hormoniniu aktyvumu, gali skirtis migrenos sunkumu. Kadangi nėštumo metu išnyksta cikliniai estrogenų koncentracijos svyravimai, net 80 % nėščiųjų nurodo žymų migrenos pagerėjimą ar net visišką priepuolių išnykimą nėštumo metu. Tačiau šis teiginys reikalauja kelių patikslinimų. Pirmiausia, daliai nėščiųjų akivaizdus migrenos pagerėjimas gali įvykti ne nuo nėštumo pradžios, bet nuo 12 sav., tai siejama su pilnai pradėjusia funkcionuoti placenta. Antra, padidėjusi ir stabili estrogenų koncentracija teigiamai veikia migreną be auros, bet migrena su aura gali nepakisti, ir net priešingai - nėštumo metu gali įvykti pirmasis migrenos su aura priepuolis. Likusioms nėščiosioms migrena išlieka nepakitusi ir tik nedidelei daliai migrena blogėja. Šioms nėščiosioms reikalinga patikslinti, ar nėra susirgimų, kurie migreną pablogino ir kuriuos būtina tinkamai gydyti.
Simptomai, kuriuos verta stebėti
Kai galvos skausmas pasireiškia po gimdymo, svarbu atkreipti dėmesį į simptomus ir stebėti, ar yra kitų susijusių požymių. Galvos skausmas, kurio nereikėtų ignoruoti, gali apimti:
- Staigus ir stiprus galvos skausmas, kuris nesiliauja ir nepraeina su įprastais vaistais.
- Galvos skausmas, lydimas regos sutrikimų (pavyzdžiui, mirgėjimo akyse, dėmių matymas, neryškus matymas).
- Patinimas (pvz., rankų, veido, kojų) ir galvos skausmas.
- Galvos skausmas kartu su pykinimu, vėmimu, karščiavimu ar staigiu svorio padidėjimu.
- Galvos skausmas, lydimas stipraus skausmo pilvo srityje.
Jei pastebėsite kokį nors iš šių požymių, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti rimtesnės būklės, pavyzdžiui, preeklampsijos, požymiai.
Gydymas ir palengvinimas
Nėščiosioms dažnai kyla klausimas, ar galima vaistais gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu? Atsakymas - taip, galima, ir net reikia. Deja, sunkiam migrenos priepuoliui nutraukti nėra tyrimais patvirtintų veiksmingų nemedikamentinių priemonių. Žinoma, yra rekomenduojama ramybė, poilsis, miegas, gali padėti lokalus šaltis, lengvas masažas ar pan. Tačiau šių priemonių veiksmingumas yra ribotas. Jas rekomenduojama išbandyti, bet jei skausmas nemažėja per valandą - reikalingi vaistai. Pavėluotas vaistų vartojimas dažniausiai būna mažai veiksmingas, skausmas tampa ilgas, labai stiprus, lydimas pykinimo ir vėmimo.
Viso nėštumo metu skausmui malšinti yra tinkamas paracetamolis 500 mg 2 tab. Viso nėštumo metu saugūs yra triptanų klasės vaistai, iš kurių daugiausiai duomenų turima apie sumatriptaną 50-100 mg bei rizatriptaną 10 mg. Jei migrenos priepuoliai nėštumo metu vargina dažnai, pvz. kartą per savaitę ir dažniau, o priepuolius dažninančios nėštumo būklės yra paneigtos, yra rekomenduojamas migrenos priepuolius retinantis gydymas. Priešingai rekomendacijai migrenos priepuolį gydyti vaistais, priepuoliams retinti nėštumo metu beveik visada rekomenduojamos tik nemedikamentinės priemonės, net galvos skausmą retinančių papildų vartojimas yra skiriamas trumpesniais periodais ir mažesnėmis dozėmis. Retinantys priepuolius vaistai, kitaip vadinama medikamentinė migrenos prevencija ar profilaktika, skiriama neurologo išimtiniais atvejais.
Prieš keletą metų buvo sudarytas įsimenantis ir prasmingas akronimas SEEDS (liet. sėklos), nurodantis pagrindines nemedikamentinio migrenos valdymo kryptis: S (angl. Sleep) - miegas, E (angl. Excercise) - fizinis aktyvumas, E (angl. Eat) - mityba, D (angl. Diary) - migrenos dienynas, S (Stress) - emocinės įtampos valdymas. Migreną retina reguliarus, t.y. bent 3 kartus per savaitę fizinis aktyvumas. Nors iš pirmo žvilgsnio tokios rekomendacijos skamba labai apibendrintai ir paprastai, bet ilgalaikis jų laikymasis duoda tikrai gerų rezultatų.
Galvos skausmas nėštumo metu gali būti valdomas nesunkiai, tačiau svarbu žinoti, kokios priemonės yra saugios ir veiksmingos. Rekomenduojama laikytis poilsio ir miego režimo, vengti streso ir nuovargio. Hidracija yra labai svarbi - gerkite pakankamai vandens (bent 8 stiklines per dieną). Šalti arba šilti kompresai ant kaktos ar sprando gali palengvinti galvos skausmą. Paracetamolis yra vienas iš saugiausių vaistų nėštumo metu ir gali būti naudojamas, jei galvos skausmas yra stiprus. Prieš vartojant bet kokius kitus vaistus, būtina pasitarti su gydytoju. Atsipalaidavimo, meditacijos ir kvėpavimo pratimai gali padėti sumažinti stresą ir nuraminti nervų sistemą, taip sumažinant galvos skausmus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų galvos skausmai nėštumo metu nėra pavojingi, kai kuriais atvejais jie gali būti rimtesnės būklės, pvz., preeklampsijos, požymis. Preeklampsija yra rimta medicininė būklė, kuri išsivysto nėštumo metu, dažniausiai po 20-osios savaitės, ir pasireiškia aukštu kraujospūdžiu bei organų funkcijos sutrikimais, dažniausiai kepenų ar inkstų. Ši būklė gali paveikti tiek motiną, tiek vaisių, sukeldama komplikacijas, tokias kaip priešlaikinis gimdymas, placentos atšoka ar net gyvybei pavojingos būklės, tokios kaip eklampsija (traukuliai). Tikslios preeklampsijos priežastys nėra visiškai išaiškintos, tačiau manoma, kad ją sukelia placentos vystymosi ar kraujotakos sutrikimai, lemiantys sisteminį uždegimą ir kraujagyslių disfunkciją.
Preeklampsija gali išsivystyti be akivaizdžių simptomų, todėl reguliarūs prenataliniai patikrinimai yra būtini. Kai simptomai pasireiškia, jie gali būti įvairūs ir signalizuoti sunkėjančią būklę. Sunkios preeklampsijos ar eklampsijos požymiai, reikalaujantys skubios pagalbos, apima traukulius, stiprų galvos skausmą, sąmonės sutrikimą ar vaisiaus judesių sumažėjimą. Preeklampsija diagnozuojama remiantis klinikiniais požymiais, kraujo ir šlapimo tyrimais bei vaisiaus būklės vertinimu.
Jei pastebite preeklampsijos požymius, tokius kaip aukštas kraujospūdis, stiprus galvos skausmas, regos sutrikimai ar staigus tinimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją akušerį-ginekologą ar skubios pagalbos skyrių, kad būtų atlikti reikiami tyrimai ir paskirtas tinkamas gydymas. Venkite savarankiško gydymo, maisto papildų ar alternatyvių metodų naudojimo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga tiek jums, tiek vaisiui.
Galvos skausmas žindymo metu
„Kaip gydyti migrenos priepuolį nėštumo metu?“ straipsnio dalyje nurodyti vaistai priepuoliui valdyti gali būti vartojami ir žindant. Žindymo pauzė 2-8 val. pavartojus triptanų yra rekomenduojama tik žindant neišnešiotus naujagimius. Informacija apie vaistų tinkamumą yra nuolat atnaujinama pagal stebėjimo duomenis, ją galima pasitikrinti specializuotuose interneto puslapiuose, pvz. LactMed.
