Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, kurie gali sukelti įvairius negalavimus. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini ir praeina po gimdymo. Apie 70 proc. nėščiųjų susiduria su įvairiais nemaloniais pojūčiais, tačiau tinkamai pasirūpinus savimi, galima ženkliai palengvinti šiuos iššūkius.
Pykinimas ir vėmimas
Pykinimas kamuoja beveik 90 proc. nėščiųjų, o vėmimas pasireiškia apie 60 proc. šių moterų. Šis diskomfortas dažniausiai pasireiškia 4-12 nėštumo savaitėmis dėl organizme vykstančių hormonų pokyčių. Taip pat, gali pradėti erzinti kvapai, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Apie 14-16 nėštumo savaitę pykinimas paprastai sumažėja, tačiau nėštumo pabaigoje jis gali vėl pasireikšti dėl augančios gimdos spaudimo į skrandį.
Patarimai:
- Esant jautrumui kvapams, svarbu reguliariai vėdinti patalpas, o maisto gaminimą, jei įmanoma, patikėti partneriui.
- Geriau valgyti nedidelėmis porcijomis, bet dažnai ir lėtai (kas 2-3 valandas).
- Venkite aštrių kvapų, riebaus maisto, stiprios arbatos ar kavos.
- Svarbu gerti pakankamai skysčių (1,5-2,8 litro per parą).
- Namie ir rankinėje visada turėkite užkandžių (džiūvėsiai, javainiai, jogurtas, vaisiai, daržovės ar riešutai).
- Pavalgius nesilankstyti, neskubėti gulti (valgyti likus 2 valandoms iki miego).
- Dažniau gulėti ant dešiniojo šono.
- Stengtis nekilnoti sunkių daiktų.
- Rytais prieš keliantis iš lovos suvalgyti kokį nors sausą užkandį ir keltis lėtai, be staigių judesių.
- Daugiau laiko praleisti gryname ore ir išsivėdinti kambarį prieš miegą.
- Būklei palengvinti galima gerti imbiero arbatą, valgyti imbiero sausainius, pastiles, desertus arba šviežią imbierą.
Atkreipti dėmesį: Jeigu krenta svoris, vemiama išgėrus skysčių, vemiama 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Nugaros skausmas
Nugaros skausmą nėštumo metu patiria apie 50-80 proc. moterų, dažniausiai tarp penkto ir septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl augančio pilvo atsiranda netaisyklinga laikysena: moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl yra apkraunama apatinė stuburo dalis.
Patarimai:
- Nekilnokite sunkių daiktų.
- Avėkite patogią avalynę su žema pakulne.
- Sėdint paremkite nugarą pagalve.
- Esant skausmui, nugarą ir strėnas galima šildyti ar masažuoti.
- Svarbus reguliarus fizinis aktyvumas: mankštos, aerobika vandenyje, joga.
- Nugaros skausmui sumažinti gali būti efektyvūs Kėgelio pratimai, masažai, akupunktūra.
Kojų tinimas ir sunkumas
Nėštumo metu auganti gimda gali spausti venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti hemorojus. Tinsta beveik visos nėščiosios, dažniausiai pėdos, blauzdos, o kartais net pilvas, veidas ir rankos. Tai nutinka, nes nėštumo metu organizmas dėl hormonų pokyčių kaupia skysčius, o didėjanti gimda spaudžia kraujagysles dubens srityje, sulėtindama kraujo tekėjimą iš kojų.
Patarimai:
- Judėjimas: pasivaikščiojimai, plaukimas, mankšta gerina kraujo cirkuliaciją kojose.
- Avalynė turi būti patogi.
- Atsigulus palaikykite kojas pakeltas aukščiau.
- Venkite ankštų kelnių ir kitų veržiančių rūbų.
- Stenkitės nesėdėti užsikėlus koją ant kojos.
- Prieš einant miegoti pasidarykite kojoms vonelę, pamasažuokite kojas (pėdas, blauzdas ir šlaunis) per visą ilgį.
- Mityba: valgykite daugiau vaisių, daržovių (ypač agurkų), gerkite arbatas, vietoje gazuotų gėrimų rinkitės vandenį, venkite sūraus maisto.
- Venkite ilgalaikės sėdimos ar stovimos kūno padėties, dažnai ją keiskite, pagulėkite ant kairiojo šono pakėlus kojūgalį.
Hemorojaus profilaktika
Hemorojaus atsiradimą skatina dažnas vidurių užkietėjimas, pastovus stanginimasis tuštinantis, sėdimas darbas. Nėštumo metu auganti gimda užspaudžia venines kraujagysles, todėl dėl padidėjusio veninio spaudimo gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos.
Patarimai:
- Vaistažolių (ramunėlių ar medetkų) vonios po tuštinimosi.
- Dieta turi būti tokia, kad kuo mažiau kietėtų viduriai (pakankamai vandens, sėklos, sėlenos, košės, kiviai, slyvos ir kt.).
- Norint tuštintis nekentėti, po tuštinimosi apsiplauti vandeniu arba naudoti drėgnas vaikiškas servetėles.
- Vengti kieto ar kvepiančio tualetinio popieriaus.
- Dieną pagulėti, kad gimda mažiau spaustų mažąjį dubenį.
- Vengti kietų kėdžių.
Dantenų jautrumas ir kraujavimas
Dantenų jautrumas ir paburkimas, dėl ko jos dažniau kraujuoja, yra dažnas nėštumo metu pasireiškiantis reiškinys, kurį sukelia hormonų pokyčiai.
Patarimai:
- Burnos higiena vis tiek reikia rūpintis ir valyti dantis švelniu šepetėliu bei naudoti dantų pastas, kurios skirtos kraujuojančioms dantenoms.
- Mokytis taisyklingų dantų valymo judesių, vengti maisto, kuriame yra cukraus.
- Kamuojant vėmimui nevalyti dantų iškart po vėmimo, o praskalauti burną vandeniu.
Odų pokyčiai
Maždaug 12-tą nėštumo savaitę labiausiai keičiasi oda dėl hormonų perteklių. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines. Taip pat, apie 90 proc. nėščiųjų pastebi pigmentacijos pokyčius: gali tamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės oda, atsirasti „nėštumo kaukė“ (rudų dėmių ant veido). Nėštumo metu oda tampa jautresnė šaltį, karštį, kosmetiką ir įvairių medžiagų kontaktą.
Patarimai:
- Spuogų nespaudyti ir nekrapštyti, o dezinfekuoti.
- Odos priežiūra: po prausimosi netrinti rankšluosčiu odos, o sausinti paspaudžiant jį prie odos.
- Visada po vandens procedūrų pasitepti odą kremu, emulsija ar pieneliu.
Kojų mėšlungis
Mėšlungis yra nevalingas, netikėtas ir skausmingas raumenų spazmas, dažniausiai sutraukiantis blauzdą, šlaunį ir pėdą. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų kiekis, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio atsargos.
Patarimai:
- Užklupus kojų mėšlungiui, stengtis atpalaiduoti ir ištempti sutrauktą raumenį: suimti kojos pirštus ir patraukti aukštyn.
- Galima pabandyti staigiai atsistoti ir pažingsniuoti.
- Skaudamą vietą galima pagnaibyti, pamasažuoti.
- Nakties metu nepatingėti atsikelti ir truputį pasivaikščioti.
- Dirbant sėdimą darbą daryti lengvo fizinio aktyvumo pertraukas.
Paruošiamieji sąrėmiai
Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, nes ji ima ruoštis gimdymui. Tai būna paruošiamieji sąrėmiai, kurie trunka apie 30 sekundžių ir užeina kelis kartus per dieną, dažniau vakarais ar naktį. Dažniausiai tokie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi.
Patarimai:
- Pajutus pirmuosius spazmus, nepanikuoti, o įvertinti kokie jie: kiek laiko trunka, kokie laiko tarpai tarp jų.
- Būklę palengvinti gali dušas, masažas, lengva mankšta, miegas, tam tikra patogi padėtis.
Šlapinimosi sutrikimai
Nėščiosioms pakinta šlapimo takų anatomija: šlapimtakiai išsiplečia ir jų raumenys atsipalaiduoja, inkstai didėja, šlapimo pūslės tonusas susilpnėja. Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis.
Patarimai:
- Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai).
Vidurių užkietėjimas
Apie 40 proc. nėščiųjų turi vidurių užkietėjimą. Vidurių užkietėjimą pirmoje nėštumo pusėje lemia hormoniniai pokyčiai, o antrojoje - gimdos spaudimas į storąją žarną.
Patarimai:
- Dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų turinčio maisto (rupių miltų duona, kviečių sėlenos ir kruopos, grikiai, avižos, ankštinės kultūros, riešutai, vaisiai (slyvos, razinos, figos, avokadai, datulės), daržovės (burokai, morkos), uogos, linų sėmenys).
- Gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus).
- Mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto (kopūstai, obuoliai, vynuogės) ir daržovių, kuriose daug eterinių aliejų (ridikėliai, svogūnai, česnakai).
- Vidurius laisvina vaisiai, žalios daržovės, slyvos, uogos, abrikosai, figos, datulės.
Strijos
Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, yra odos patempimai, kurie gali būti ryškiai rausvos, rausvai-melsvos, vėliau pablyškusios ar net permatomos spalvos. Manoma, kad strijų atsiradimas yra paveldimas, tačiau pagrindinė priežastis yra hormoninė organizmo veikla ir svorio pokyčiai nėštumo metu.
Patarimai:
- Strijų profilaktikai ar jų kiekiui sumažinti galima naudoti specialius kremus, aliejus, masažą.
- Priemones naudoti po prausimosi (1-2 k. per parą) įtrinant gnaibomaisiais judesiais tose vietose, kuriose yra strijų.
Krūtų pokyčiai
Krūtys brinksta ir tampa jautrios, nes hormonai keičia krūtų audinį ir ruošia kūdikio maitinimui. Krūtinė gali padidėti keliais dydžiais.
Patarimai:
- Svarbu patogi liemenėlė, kuri nespaustų krūtinės.
- Rinkitės natūralaus audinio liemenėles, kurios leistų odai kvėpuoti ir būtų be lankelių.
Nuovargis
Dažnai nuovargis pasireiškia kaip vienas pirmųjų nėštumo požymių.
Patarimai:
- Pamėginkite eiti anksčiau miegoti.
- Jeigu pavyksta, numigti dienos metu.
Nuotaikų kaita
Nuotaikų kaita yra besikeičiančių hormonų įtaka, stipriau pasireiškianti toms, kurios turėjo išreikštą PMS.
Patarimai:
- Stenkitės nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau.
- Jeigu jaučiate, kad nesuvaldysite savo emocijų, išeikite pasivaikščioti arba į kitą kambarį ir giliai pakvėpuokite, galite atsidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Akušerijos / ginekologijos išgyvenimo patarimai pirmąjį trimestrą: nuovargis, pykinimas, kraujavimas ir dar daugiau!
Nėštumo metu padidėja kūno plaukuotumas, plaukai tampa storesni ir tamsesni bei ima dygti neįprastose vietose (ant veido), gali greičiau augti nagai. Nėštumo pabaigoje suintensyvėja kvėpavimas, gali varginti dusulys.
