Šiandieninėje visuomenėje, kurioje sparčiai vyksta pokyčiai, jauni žmonės susiduria su daugybe iššūkių. Nuo akademinių sunkumų iki socialinio prisitaikymo, jiems tenka įveikti stresą, nesėkmes, socialinį spaudimą ir situacijas, kurios gali sukelti emocinę įtampą. Šiame kontekste ypač svarbi tampa psichologinė pagalba ir švietimas. Vienas iš specialistų, aktyviai dirbančių šioje srityje, yra psichologas Evaldas Karmaza. Šis straipsnis skirtas apžvelgti Evaldo Karmazos veiklą, jo požiūrį į vaikų ir paauglių problemas bei siūlomus sprendimo būdus.
Evaldas Karmaza - Žinomas Lietuvos Psichologas ir Lektorius
Evaldas Karmaza - žinomas Lietuvos psichologas, pedagoginės psichologijos magistras, ilgametis lektorius, turintis daugiau nei 15 metų darbo patirties su vaikais ir paaugliais. Jis konsultuoja tėvus bei institucijas, sprendžiant paauglių elgesio problemas. E. Karmaza yra Lietuvos psichologų sąjungos narys bei Europos psichodramos instituto narys. Per savo karjerą jis vedė daugybę paskaitų tėvams ir pedagogams visoje Lietuvoje, dalindamasis įžvalgomis apie vaikų auklėjimą, paauglių bendravimą ir mokymosi motyvaciją. Mokytojams psichologas pažįstamas kaip įkvepiantis lektorius, gebantis mokslo žinias paversti praktiškais patarimais kasdienei situacijai.
Psichologas Evaldas Karmaza, turintis ilgametę patirtį dirbant su vaikais ir paaugliais, konsultuojantis tėvus, pedagogus, policiją bei prokuratūrą, dalinasi įžvalgomis apie vaikų ir paauglių auklėjimą, ribų nustatymą, pasitikėjimo ugdymą bei melo priežastis. Jo paskaitos sulaukia didelio susidomėjimo, o patarimai padeda tėvams ir pedagogams geriau suprasti vaikų elgesį ir rasti efektyvius auklėjimo būdus.
Paskaitos ir Seminarai Mokykloms: Ugdant Mokinius ir Mokytojus
Evaldas Karmaza aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos mokyklomis, vesdamas paskaitas ir seminarus mokiniams, mokytojams ir tėvams. Šių susitikimų metu nagrinėjamos įvairios temos, susijusios su mokinių psichologine gerove, mokymosi motyvacija, savikontrole, saviverte ir patyčių prevencija.
Temos, Nagrinėjamos Su Mokiniais
Šilalės rajono ugdymo įstaigose E. Karmaza su mokiniais diskutavo šiomis temomis:
- „Savikontrolės stebuklas: kaip valdyti savo jausmus ir veiksmus“. Seminaro metu buvo nagrinėjama savikontrolė, apimanti visą smulkesnių įgūdžių ir vidinių normų spektrą. Buvo minimas zefyro testas, kurio rezultatai parodė, kad vaikai, kurie išlaikė šį testą, vėliau rodė geresnius pasiekimus įvairiose gyvenimo srityse.
- „Savivertės ir pasitikėjimo savimi ugdymas - sąmoningos ateities kūrimas“. Paskaitos metu buvo akcentuojama, kad vaikų savivertės ir pasitikėjimo savimi ugdymas yra labai svarbus jų bendram vystymuisi ir gerovei. Kai vaikai turi sveiką savivertės ir pasitikėjimo savimi jausmą, jie dažniau užmezga pozityvius santykius, priima geresnius sprendimus ir atkakliau sprendžia iššūkius.
- „Įveikti sunkumus: psichologinio atsparumo meistriškumo pamoka“. Psichologinio atsparumo ugdymas padeda mokiniams sėkmingiau įveikti iššūkius ir adaptuotis prie sudėtingų situacijų.
- „Motyvacijos iššūkiai: kaip atrasti aistrą mokytis?“. Motyvacija yra vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių sėkmingą mokymąsi. E. Karmaza padeda mokiniams atrasti vidinę motyvaciją ir susidomėjimą mokslu.
- „Magiškasis kelias į norų ir poreikių šalį: suprask ir pasirink!“. Ši tema padeda mokiniams atskirti norus nuo poreikių ir priimti sąmoningus sprendimus. Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijoje E. Karmaza ketvirtokams vedė pamokas šia tema, kurių metu mokiniai bandė suvokti, ar noras yra tik noras, ar ir poreikis.
- „Nuo patyčių link saugumo. Klasėje, kurioje norisi būti“. Patyčios yra opi problema mokyklose, todėl labai svarbu kurti saugią ir draugišką aplinką, kurioje kiekvienas mokinys jaustųsi gerai.
Spalio 14 d. progimnazijoje E. Karmaza vedė pamoką 6-8 klasių mokiniams tema „Blaivus ir kietas“. Jos tikslas - padėti mokiniams suprasti alkoholio vartojimo rizikas, išmokti atsispirti socialiniam spaudimui, aptarti sveikus ir įdomius laisvalaikio leidimo būdus be alkoholio bei pagalbą draugui, kuris galimai turi problemų su alkoholiu.
Seminarai Mokytojams
Lapkričio 21 d. progimnazijos mokytojai dalyvavo E. Karmazos paskaitoje „Ugdymo įstaigos mikroklimatas“. Lektorius pasidalino asmenine ir sukaupta patirtimi, apžvelgė galimas problemines situacijas darbo kolektyvuose, atskleidė, dėl kokių susidariusių bendravimo ypatumų verta sunerimti. Jis teigė, kad organizacijos komunikacijos kultūrą galime ne tik spręsti, bet ir auginti.
Kauno 1-osios muzikos mokyklos mokytojai po seminaro vieningai pripažino, kad Evaldo Karmazos įžvalgos - ir įkvepiančios, ir praktiškai pritaikomos. Daugelis teigė iš seminaro išsinešę ne tik naujų idėjų, bet ir paskatinimą permąstyti savo bendravimo su mokiniais stilių. Seminaro pabaigoje psichologas atsakė į mokytojų klausimus, kartu aptarė įvairias situacijas, su kuriomis susiduria muzikos mokyklų mokytojai kasdien.
Paskaitos Tėvams
Lapkričio 21 d. progimnazijoje E. Karmaza skaitė paskaitą tėvams tema „Ribos ir taisyklės šeimoje ir gyvenime“. Po darbų susirinkę mokinių tėveliai aktyviai įsitraukė į paskaitą. Psichologas atsakė į pateiktus klausimus: „Ar galima vaikus motyvuoti piniginiu atlygiu“, „Ar tokia motyvacija pasiteisina?“.
Evaldo Karmazos Įžvalgos Apie Vaikų ir Paauglių Elgesį
Psichologas Evaldas Karmaza, turintis ilgametę patirtį dirbant su vaikais ir paaugliais, konsultuojantis tėvus, pedagogus, policiją bei prokuratūrą, dalinasi įžvalgomis apie vaikų ir paauglių auklėjimą, ribų nustatymą, pasitikėjimo ugdymą bei melo priežastis.
Trys Pagrindiniai Tėvų Iššūkiai Bendravimui Su Paaugliais
Konferencijoje „Atsakinga tėvystė“ E. Karmaza išskyrė tris pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria tėvai augindami paauglius:
- Agresyvus vaiko elgesys ir pyktis, nukreiptas į aplinkinius.
- Paauglio susikurta tylos siena ir visiškas „atsijungimas“ nuo tėvų. E. Karmaza teigia, kad vaikai labai greitai atranda savo tėvų Achilo kulną, o vienas iš jų - mokėjimas įveikti savo tėvus tylėjimu.
- Melas. Psichologo teigimu, su šia yda tėvai dorotis pradeda jau per vėlai, kuomet tai tampa jau gerokai įsišaknijusia problema ir kai tėvai galiausiai pamato, kad jie tiesiog jau nebegali pasiekti savo vaiko arba - jau visiškai juo nepasitiki. Gerokai užleidus šią problemą, ją ir pašalinti darosi nepaprastai sunku.
Kaip Elgtis, Kai Vaikas Meluoja?
Evaldas Karmaza teigia, kad svarbu ne tiek išsiaiškinti tiesą, kiek suprasti priežastis, dėl kurių paauglys meluoja. Dažnai vaikai meluoja nenorėdami suerzinti tėvų, bandydami juos apsaugoti ar jaudindamiesi, kad galėjo juos nuuvilti. Psichologas pataria atkreipti dėmesį į tai, kokį vaiką mato tėvai ir koks jis yra iš tiesų.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad kai kurie tėvai, bandydami išgauti tiesą, tampa tarsi ikiteisminio tardymo pareigūnais. Jis mini vadinamąją kryžminę apklausą, kai tėvai pasiskirsto „gerojo“ ir „blogojo“ tardytojo vaidmenimis. Tačiau E. Karmaza perspėja, kad šioje vietoje slypi slidi riba, kurią peržengus galima pakenkti santykiams su vaiku.
E. Karmaza teigia, kad tam tikra prasme, meluojančius paauglius aš galėčiau šiek tiek pateisinti, nes jie tiesiog išmoko tai, ką mes jau mokame. Ironiška, tačiau mes patys juos nuo pat vaikystės ir išmokėme meluoti. Juk melas mūsų visuomenėje iš tiesų nėra jau taip blogai vertinamas dalykas, mes ir patys savo vaikams meluojame jau nuo pat jų mažų dienų. Prisiminkime kad ir pasaką apie Kalėdų senelį arba situaciją, kuomet mama, tarkime, susitaria su dukra šito tėčiui geriau nesakyti. Būtent dėl to nevertėtų namuose skubėti įsirengti tardymo izoliatoriaus, nes taip tik dar labiau pakenksime savo santykiams su vaiku. Galbūt būtų daug svarbiau sužinoti ne pačią tiesą, bet pastebėjus, kad paauglys meluoja, mums daug svarbiau būtų išsiaiškint, kodėl jis tos tiesos nesako?
Daugelis suaugusiųjų turėtų suprasti tai atsakę į paprasčiausią klausimą: kiek jūsų pačių tėvai žino apie jūsų gyvenimą? Matyt tikrai ne viską. Ta baimė nuvilti savo tėvus tarp vaikų yra nepaprastai dažna. Tai pastebi ir pedagogai, su kuriais bendrauju. Patikėkite, jie puikiai mato, kad kartais vaikas iš tiesų negali tiek, kiek jo tėvai norėtų, kad jis galėtų. Daugelis tėvų savo vaiką vertina aklai tik pagal savo poreikius, nematydami to, koks jis yra iš tiesų. O kai abu šie vaizdai pradeda radikaliai skirtis - tarp to, kokį vaiką mato tėvai ir to, koks jis yra iš tiesų - tuomet ir atsiranda melas iš paauglio lūpų.
Mums, tėvams, tikrai nebūtina viską žinoti apie savo vaikus tam, kad jie užaugtų. Gyventi jie turi išmokti patys. Yra dalis tiesos, kurios vaikai savo tėvams galbūt ir gali nesakyti, tačiau vaikai visada turi žinoti, kad jeigu nutiks kažkas blogo, jie galės kreiptis į savo tėvus.
Auklėjimo Stiliai Pagal E. Karmazą
E. Karmaza išskiria keturis pagrindinius auklėjimo stilius:
- Autoritarinis auklėjimo stilius.
- Nuolaidus auklėjimo stilius.
- Nusišalinęs auklėjimo stilius.
- Autoritetinis auklėjimo stilius.
Psichologo nuomone, būtent autoritetinis auklėjimo stilius yra pats geriausias. Kitas svarbus tokio auklėjimo aspektas - reakcija ne į klaidą, bet į jos netaisymą. Taip pat svarbu laikytis „Nes“ taisyklės ir duoti vaikui žinoti, kad jis bet kada gali jums pasakyti tai, kas jam kelia nerimą. Net jeigu jis to negali pasakyti žodžiais, pasiūlykite jam tai tiesiog užrašyti.
Tėvai - Ne Draugai, O Palydovai
E. Karmaza pabrėžia, kad tėvai neturėtų stengtis būti geriausiais draugais savo vaikams. Apskritai draugystė tarp paauglių dažnai reiškia, kad jei jau tu esi mano draugas, tai aš tau galiu pasakyti viską, bet jeigu tai sužinos kažkas kitas, tuomet viskas - tu man nebe draugas. Nė vienas nesame tobuli tėvai ir tokie niekad nebūsime, bet svarbu tai pripažinti ne tik sau, bet ir savo vaikui.
E. Karmaza pabrėžia: mes neturime paaugliams būti nei policininkai, nei draugai, nei pramogų organizatoriai, nei aptarnaujantis personalas. Vieną dieną jie išeis. Jūs esate į gyvenimą palydintys asmenys.
Pasitikėjimo Svarba
Lektorius sako, kad pasitikėjimas yra galėjimas kalbėti apie viską, galėjimas parodyti tikrą, t. y. netobulą, savo veidą, galėjimas be baimės pasakyti: „Taip, suklydau“. Pasitikėjimas kuriamas nuo mažens. Kas yra pasitikėjimas mažam vaikui? Tai atsiliepimas į jo verksmą. Paaugusiam - tai jo supratimas. Suaugusiam žmogui pasitikėjimo dovana yra kito žmogaus ausys. Iš žmogaus, kuriuo pasitiki, jis nenori nieko daugiau, tik būti išklausytas. Su paaugliais panašiai. Pasitikėjimas yra galėjimas kalbėti apie viską, galėjimas parodyti tikrą, t. y. netobulą, savo veidą, galėjimas be baimės pasakyti: „Taip, suklydau.“ Ir jeigu jis tai pasakė - padėkokite už atvirumą: „Ačiū, kad man tai pasakei.
Nebijokite pasakyti: „Aš bandau būti gera mama, bet man ne visada išeina.“ Būna, kai dėl tam tikrų aplinkybių vaikai praranda pasitikėjimą suaugusiaisiais. Koks sunkus tas uždavinys - atkurti pasitikėjimą, geriausiai žino įtėviai, globėjai, kurie augina kitų žmonių biologinius vaikus.
Kaip Skatinti Vaiko Savarankiškumą?
E. Karmaza pabrėžia, kad svarbu skatinti vaiko savarankiškumą. „Ką gali pats - padaryk pats.“ Jūs nesate aptarnaujantis personalas. Nemoka? Sakote vaikui: pirmą kartą aš tau padėsiu tai padaryti - pavyzdžiui, pasikloti lovą. Antrą kartą tu tai jau darysi pats - aš būsiu šalia, žiūrėsiu. Čia svarbu nepersistengti dėl darbo kokybės reikalavimų. „Neprašykite daryti gerai - reikalaukite daryti iki galo.“ „Neužsemkite vaiko geromis idėjomis“, - tęsė lektorius. Kai pramogų per daug - vaikai praranda iniciatyvą.
Kaip Ugdyti Vaiko Atsakomybę?
„Ką darai - daryk vis geriau. Šiandien padaryk truputį geriau negu vakar. Žmogus mokosi iš savo klaidų.“ Psichologas pabrėžė: „Daug svarbiau už jūsų pagyrimus yra tai, kad vaikai išmoktų patys save įsivertinti. „Didžiausia bėda ne ta, kad vaikai meluoja jums; didžiausia bėda, kai jie įpranta meluoti patys sau.“
Ribų Nustatymo Svarba
„Ribos yra. Geriau tai sužinok iš manęs, o ne iš policijos“, - apribojimų ir taisyklių prasmę taip apibendrino E. Karmaza. Suteikite paaugliui privatumo, leiskite jam rinktis. Tačiau tam turi būti pasitikėjimo pagrindas.
Motyvacija: Vidinė Jėga Siekti Tikslų
Anot Evaldo Karmazos, motyvacija - tai į tikslą orientuotas elgesys. Tai vidinė jėga, skatinanti žmogų siekti savo pasirinkto tikslo ar gyvenimo stiliaus, nepaisant išorinių kliūčių ar vidinių barjerų. Tuo taru vaikai dažniau siekia išorinio prizo, pavyzdžiui, tėvų pagyrimo ar gero pažymio.
„Neturiu Motyvacijos“: Priežastys ir Sprendimai
Kai vaikai ar suaugę sako „neturiu motyvacijos mokytis/dirbti/siekti tikslų“, tai gali reikšti įvairias priežastis. Karmaza teigia, kad nereikėtų skubėti teisti žmogaus, o verčiau išsiaiškinti, kas slypi už šios frazės.
Galimos Priežastys
- Ne žmogaus tikslas: Vaikai dažnai neturi galimybės pasirinkti mokytojų, mokymosi temų ar klasiokų, todėl jiems tenka vykdyti pareigą, kuri nebūtinai atitinka jų interesus.
- Neišsimiegojimas: Paprasta, bet dažnai ignoruojama priežastis - nuolatinis neišsimiegojimas, kuris gali demotyvuoti bet kurį žmogų.
- Nėra pokalbio apie mokymosi naudą: Vaikai gali nesuprasti, kodėl mokytis yra naudinga, ir nespręsti pagal tai, ar mokymasis yra naudingas, bet pagal tokius žodžius, kaip: įdomu, labai įdomus mokytojas ir pan.
Motyvacinis Interviu
Karmaza mini motyvacinį interviu kaip metodą, kuris padeda išsiaiškinti, kas stabdo nuo natūralaus vidinio siekio mokytis ir gerinti savo gyvenimą. Šis metodas apima klausimų uždavimą, o ne tiesioginių patarimų teikimą, leidžiant žmogui pačiam rasti atsakymus.
Vaikų Motyvacijos Ugdymas
Motyvacijos ugdymas prasideda nuo išorės - parodyto pavyzdžio, prizo, draudimo, paaiškinimo, kvietimo, paskatinimo, pagyrimo. Tik vėliau tai priklauso nuo paties vaiko.
Pagrindiniai Pasiūlymai
- Savistaba: Mokyti vaiką savistabos, savo dienos apžvalgos, dienoraščio rašymo.
- Pavyzdžiai: Parodyti kuo daugiau įdomių, siektinų gyvenimo pavyzdžių, leisti patyrinėti įvairius būrelius, susitikti su įvairiais žmonėmis.
- Rinkimasis: Mokyti vaiką rinktis kažkokią veiklą ilgesniam laikui, o vėliau - lankyti būrelius iki galo.
- Pavyzdys: Nuolat sekti, kaip Jus mato vaikas, ar Jūs esate tinkamas pavyzdys.
- Dėmesys: Atkreipti dėmesį, kada su vaiku ilgiau kalbatės - kai suklysta ar nepadaro, ar tada, kai padaro ir pasiekia.
Karmaza pabrėžia, kad per didelis spaudimas ar kontrolė veikia priešingai, prigesina vaiko motyvaciją.
Kas Motyvuoja? Kas Demotyvuoja?
Kas Motyvuoja?
- Geras santykis su arti esančiais suaugusiais žmonėmis.
- Sveikas dienos ritmas (miegas, maistas, judėjimas).
- Galėjimas rinktis.
Kas Demotyvuoja?
- Didelis nesaugumo jausmas.
- Per didelės bausmės, per dideli prizai.
- Abstrakčios frazės, tokios kaip „Dėl savęs gi mokaisi“ arba „reikia“.
Motyvacija Ar Manipuliacija?
Karmaza atkreipia dėmesį, kad per intensyvus motyvavimas gali greitai pavirsti į privertimą. Jis siūlo vesti apžvalginius ir svajonių pokalbius, mažiau klausti apie pažymius, daugiau - ką vaikas šiandien atrado ar išmoko. Taip pat svarbu išmokyti vaiką kiekvieną dieną skirti laiko savarankiškam mokymuisi ir kokybiškai ilsėtis.
Dovanos ir Pagyrimai: Saikingas Naudojimas
Išorinė motyvacija (prizai ir apribojimai) sujudina nejudančius, bet tai nėra „geras kuras“ ilgoms kelionėms. Vaikai gali išmokti bizniauti arba adaptuotis prie bausmių. Karmaza siūlo pradėti nuo nedidelių, pasikartojančių simbolinių prizų, o tada nuolat klausti vaiko, ar tai dar veikia, ar geriau būtų pereiti prie motyvuojančio pokalbio. Didesnius daiktus reikėtų dovanoti tik per Šv. Kalėdas ar gimtadienius.
Švietimo Sistema: Įtaka Vaikų Motyvacijai
Karmaza teigia, kad kalbant apie švietimo sistemą, tenka pripažinti daugelio faktorių įtaką, kuomet nesi tikras, kuris faktorius vaiką ar jaunuolį motyvuoja, o kuris - gesina. Visgi, jis džiaugiasi ir didžiuojasi švietimo sistemos įdėtu darbu, mokytojų atsakomybe, administracijų rūpesčiu dėl sąlygų.
Problemos Švietimo Sistemoje
- Per ankstyvas profiliavimas.
- Per greitas vaikystės išvarymas iš darželių ir pradinių klasių.
- Per didelis akademizmas ir orientacija į balus, o ne į patyrimą.
- Per didelis akcentas į konkursus ir prizus.
- Per maža parama klasių vadovams buriant klasių bendruomenes.
- Per stipriai nuvarginta ir vieniša pedagogų bendruomenė.
Patarimai Švietimo Sistemai
- Keliaukime lėčiau.
- Nepamirškime mėgautis, kad ir nedideliais pasiekimais.
Motyvacijos Išlaikymas Prieš Šventes ir Po Jų
Karmaza pataria nebandyti išlaikyti motyvacijos mokytis prieš šventes ir pasibaigus atostogoms. Tiesiog švęskite ir atostogaukite. O tada, kai ateina šventės, baigiasi trimestrai/semestrai, susėskime ir pakalbėkime, kas gavosi. Taip pat patartina, jog turi būti kuo mažiau formalių įsipareigojimų, ką vaikai turi nuveikti per atostogas ar šventes. Tegul vaikas pats įsipareigoja, ką norės pasiekti ar išmokti.
Molėtų Gimnazija: Pavyzdys Švietimo Sistemoje
Informacija apie Molėtų gimnaziją pateikia išsamų jos istorijos, pasiekimų ir veiklos aprašymą. Gimnazija aktyviai dalyvauja įvairiuose projektuose, tarptautiniuose mainų programose ir konkursuose. Tai rodo, kad gimnazija siekia ugdyti motyvuotus ir visapusiškai išsilavinusius mokinius. Nuo 1980 m. iki 2020 m. Svarbiausi Gimnazijos Aspektai Profilinis mokymas: Įvestas 2000 m., leidžiantis mokiniams specializuotis pasirinktose srityse. Tarptautiniai projektai: Dalyvavimas projektuose su Slovėnija, Lenkija, Anglija ir kitomis šalimis, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kultūrų pažinimą. Modernizavimas: Atnaujinta gamtos mokslų, menų ir technologijų kabinetų įranga, sukurtos mokytojų darbo vietos. Tradicijos: Organizuojami tradiciniai renginiai, tokie kaip Talentų konkursas, krepšinio turnyras, Padėkos diena ir kt. Laimėjimai: Mokiniai pasiekia aukštų rezultatų respublikinėse olimpiadose, konkursuose ir turnyruose.
Socialinės Inovacijos ir Kontroversijos
Informacija apie Socialinių inovacijų fondą ir „Gender Loops“ projektą atskleidžia kontroversiškas temas, susijusias su švietimu ir socialine politika. Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija išreiškė susirūpinimą dėl „Gender Loops“ projekto, teigdama, kad jis gali žaloti vaikų psichinę sveikatą ir sukelti lytinės tapatybės sutrikimą vaikystėje.
„Gender Loops“ Projektas
Projektas siūlo nagrinėti pasaką, kurioje du princai įsimyli vienas kitą, susituokia ir tampa Karaliumi ir Karaliumi, taip pat „padidinti supratimą apie seksualinės įvairovės svarbą žmonėms ir visuomenei“. Šis projektas sukėlė diskusijas dėl ankstyvojo seksualinio ugdymo ir jo poveikio vaikams.
Tolerancija ir Žmogaus Teisės
Informacija apie Tolerancijos žmogaus apdovanojimą ir Žmogaus teisių stebėjimo institutą atskleidžia temas, susijusias su tolerancija, žmogaus teisėmis ir pilietinės visuomenės vaidmeniu.
