Nors apie Europos Sąjungą žiniasklaida kalba daug, ne visada lengva suprasti, kodėl ir kaip Europoje priimami tam tikri sprendimai. Vis dėlto aišku, kad tie sprendimai turi įtakos kasdieniam mūsų gyvenimui. Svarbu, kad ne tik suaugusieji, bet ir vaikai bei paaugliai žinotų, kas yra Europos Sąjunga ir kaip ji veikia. Todėl Europos Komisija sukūrė „Vaikų kampelį“ - vaikams skirtą interneto svetainę apie Europos Sąjungą.

Dabar vaikai iš visos Europos ir kitų žemynų galės internetu žaisti, atsakinėti į viktorinų klausimus ir rasti informacijos apie Europos Sąjungą ir jai priklausančias šalis. Sukūrusi šią svetainę, Europos Sąjunga pirmą kartą siūlo vaikams ir paaugliams susipažinti su Europos Sąjunga ir savo teisėmis - visa informacija pateikiama jiems suprantama forma.

Kas yra Europos Sąjunga?

Europos Sąjunga (ES) yra Europos valstybių viršnacionalinė organizacija, įsteigta 1993 m. lapkričio 1 d. Mastrichto sutartimi. Tikslas - skatinti taiką, savo vertybes ir savo tautų gerovę. Ji yra sąjunga, t. y. ji jungia šalis ir žmones. Europa - mūsų žemynas, vienas iš pasaulio žemynų. Europoje yra daugiau nei 700 mln. žmonių, iš kurių 500 mln. gyvena Europos Sąjungoje. Ji driekiasi nuo Arkties vandenyno šiaurėje ir nuo Atlanto vandenyno vakaruose iki Uralo kalnų rytuose.

Europos Sąjungą sudaro 27 valstybės narės. Tai yra Europos šalių grupė, kurios susitarė stengtis, kad žmonėms būtų geriau, lengviau ir saugiau gyventi. Jos susitarė dirbti drauge ir viena kitai padėti.

Europos istorija ir kultūra

Mus, europiečius, sieja ne tik tas pats žemynas, bet ir bendra istorija. Europos šalyse visais laikais plito naujoviška gyvensena, mąstysena ir įsitikinimai. Tai suformavo mūsų dabartines nuostatas ir elgesį. Pažymėtina, kad Europos kultūrai didelės įtakos padarė Senovės Graikija ir Roma.

Palyginus Europoje vartojamas kalbas, matyti, kad mūsų kalbos ir senovės graikų bei lotynų kalbos turi daug bendrašaknių žodžių. Pavyzdžiui, Europa ir demokratija (graikų k.) arba įvairiomis Europos kalbomis „union“ (sąjunga) ir lotyniškas žodis „unio“.

Per amžius nauji muzikos, architektūros ir literatūros stiliai teikė įkvėpimo visos Europos menininkams. Pavyzdžiui, gotikinės bažnyčios Prancūzijoje, Ispanijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje arba Vokietijos, Italijos, Austrijos ir britų kompozitorių sukurta klasikinė muzika. Mocartų šeima (Volfgangas Amadėjus, jo tėvas Leopoldas ir sesuo Nanerlė) ne kartą gastroliavo po Europą.

Europos karai ir taikos siekis

Deja, Europa garsi ne tik dideliais pasiekimais, kuriais galime didžiuotis. Per visą istoriją Europos tautos vienos su kitomis nuožmiai kovojo. XX a. šiame žemyne kilo ir išplito du karai, į kuriuos įsitraukė daugelis pasaulio šalių. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui europiečiai susimąstė: Ar galima ką nors padaryti, kad ši siaubinga istorija nebepasikartotų? Ar europiečiai, užuot vieni su kitais kariavę, pagaliau išmoks dirbti kartu?

Norint išvengti karo reikia dirbti drauge. Pirmas žingsnis - pradėti bendrai kontroliuoti karui reikalingus išteklius: ginklų gamybai naudojamą plieną ir gamykloms bei transportui reikalingą energiją. Štai kodėl šešios Europos šalys (Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija ir Vokietija) susitarė sujungti savo anglių ir plieno pramonę. Jos įsteigė Europos anglių ir plieno bendriją. 1951 m. Paryžiuje pasirašyta Europos anglių ir plieno bendrijos sutartis.

Šešios šalys taip gerai sutarė, kad nusprendė žengti dar vieną žingsnį - taip buvo įkurta Europos ekonominė bendrija (EEB). Pagrindinis sumanymas buvo sukurti bendrą rinką. Taip siekta panaikinti visas nacionalines kliūtis laisvajai prekybai, pavyzdžiui, patikras kertant sienas ir muitus - lyg Europa būtų viena šalis. Todėl nuspręsta EEB pavadinti kitaip - Europos Sąjunga.

Metams bėgant prie EEB prisijungė vis daugiau šalių. Jos ėmė bendradarbiauti daugelyje kitų sričių, siekdamos, pavyzdžiui, saugoti aplinką ir visoje Europoje nutiesti geresnius kelius bei geležinkelius. 1985 m. Europos ekonominė bendrija patvirtino Europos vėliavą. 1999 m. pastatytas Zundo (Øresund) tiltas jungia Daniją su Švedija. Nebeliko geležinės uždangos, dirbtinai skyrusios rytinę ir vakarinę Europos dalis. 1989 m. Vidurio ir Rytų Europos šalys išsilaisvino iš komunistinių režimų. Laisvę atgavusios šalys reformavo savo įstatymus bei ekonomiką ir įstojo į ES.

Ką Europos Sąjunga daro šiandien?

ES siekia pagerinti visų mūsų gyvenimą. Dabar daug ES šalių naudoja bendrą valiutą - eurą. Anksčiau kiekviena Europos valstybė turėjo savo valiutą. ES piliečiai gali gyventi ir dirbti bet kurioje pasirinktoje ES valstybėje.

Per tarptautines derybas dėl klimato kaitos Europos Sąjunga laikosi bendros pozicijos. Kai kuriems Europos regionams reikia pinigų naujiems keliams ir geležinkeliams tiesti, kitur daug žmonių ieško darbo. ES skiria finansavimą konkretiems projektams, kad būtų patenkinti šie poreikiai. ES padeda kitoms šalims gerinti mokyklas, ligonines ir socialinę apsaugą.

Kur konkurencija nepakankama, ES įsikiša tiesiogiai. Pavyzdžiui, dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos veiksmų skambinti mobiliuoju telefonu užsienyje pasidarė pigiau. ES vykdo veiklą net kosmose - valdo palydovus, kurie padeda sumaniau orientuotis važiuojant automobiliu ir padidina skrydžių saugumą.

Kaip ES priima sprendimus?

Turbūt galite įsivaizduoti, kad organizuojant ES darbą prireikia daugelio žmonių pastangų. Tad kas už ką atsako?

• Europos Komisiją sudaro 28 Komisijos nariai - po vieną iš kiekvienos valstybės narės. Jie sprendžia, kas būtų geriausia ES kaip visumai. Jie siūlo teisės aktus ir užtikrina, kad būtų laikomasi ES sutarčių.
• Europos Parlamentas atstovauja visiems ES žmonėms. Kas penkerius metus rengiami Parlamento narių rinkimai. Balsavimo teisę turi visi suaugę ES piliečiai. Europos Parlamentas drauge su Taryba aptaria naujus ES teisės aktus ir priima dėl jų sprendimus.
• ES valstybių narių ministrai susitinka Taryboje aptarti ES klausimų, priimti sprendimų ir teisės aktų.
• Europos Vadovų Tarybos susitikimuose visi ES šalių vadovai (prezidentai, ministrai pirmininkai arba kancleriai) drauge nustato bendrą Europos strategiją.
• Teisingumo Teismas užtikrina, kad visos ES šalys laikytųsi jų priimtų teisės aktų. Be to, Teismas tikrina, ar šiais teisės aktais nepažeidžiamos pagrindinės teisės, pavyzdžiui, žodžio ir spaudos laisvė.
• Europos Audito Rūmai tikrina, ar Europos Sąjungos biudžeto lėšos buvo tinkamai panaudotos.

Europos Sąjungos valstybės narės

Europos Sąjungą sudaro 28 valstybės narės.

ES projektai Lietuvoje

Lietuvos teisės instituto (LTI) mokslininkai pradeda aktyvų projekto, skirto Lietuvos moksleivius supažindinti su Europos Parlamento (EP) veikla, etapą. LTI kartu su Teisingumo ministerija siekia moksleivius paskatinti domėtis EP veikla, pagerinti Lietuvos moksleivių žinias apie šią svarbią Europos Sąjungos instituciją.

Projektas suskirstytas į dvi dalis - mokymus bei dirbtuves pačiose mokyklose ir moksleivių žinių konkursą, kur mokyklos varžysis tarpusavyje. Moksleiviams bus pristatytos temos apie EP kompetenciją ir politines grupes Europos Parlamente, Europos vertybes ir identitetą, taip pat apie EP veiklą užtikrinant žmogaus teises. LTI mokslininkai, kurie patraukliai moksleiviams pristatys svarbiausias žinias apie vieną pagrindinių ES institucijų. Kiekvienoje mokykloje vyks 3 mokymų ir dirbtuvių sesijos, kurių metu bus galima interaktyviai ir įdomiai sužinoti EP funkcijas, taip pat patikrinti savo iš anksto susidarytą nuomonę, suprasti ir užduoti moksleivius dominančius klausimus.

„Neretai susiduriame su tokia situacija, kai visos veiklos moksleiviams yra koncentruojamos didžiuosiuose Lietuvos miestuose, todėl šį kartą stengėmės pasiekti atokesnius kampelius. Projekto koordinatorė LTI darbuotoja Milda Kaminskaitė sako, kad projekto mokymų ir dirbtuvių temos buvo parinktos atsižvelgiant į mokyklos kursą, moksleivių interesus, svarbą tolimesniam žinių apie ES valdymo struktūras gilinimui ir skatinimui jas plėsti.

Be to, ES iš dalies finansuojamas projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“ skirtas mažiesiems, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Šis projektas padeda užtikrinti, kad šie vaikai galėtų lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas.

Žaisk ir mokykis

Jei mokaisi pradinėje arba vidurinėje mokykloje, šioje svetainėje rasi tau skirtų žaidimų, konkursų, kūrybinių darbų knygelių, kurios galbūt tave sudomins ir padės susipažinti su Europos Sąjunga klasėje arba namuose. Taip pat galėsi praplėsti žinias apie studijas arba savanorišką veiklą užsienyje.

Mokymosi kampelyje informacija pateikiama visomis 24 oficialiosiomis ES kalbomis. Europos Komisija sukūrė specialią vaikams ir paaugliams skirtą interneto svetainę „Vaikų kampelis“. Šioje interneto svetainėje vaikai gali žaisti savo gimtąja kalba, tiksliau - bet kuria iš 22 ES kalbų. „Vaikų kampelis“ susietas ir su anksčiau sukurta interneto svetaine „Mokytojų kampelis“, kurioje pateiktą medžiagą mokytojai gali naudoti dėstydami mokiniams apie Europos Sąjungą.

„Vaikų kampelį“ sudaro trys dalys:

1. Pirmoji skiltis - „ES žaidimai ir viktorinos“, kurioje 6-16 m. vaikai ir paaugliai gali žaisti nuotaikingus šviečiamuosius žaidimus, kuriuos sukūrė Europos Komisija ir kitos ES institucijos.
2. Antroje skiltyje „Kas gi ta Europos Sąjunga?“ jie ras Europos žemėlapį ir įdomių faktų apie Europos Sąjungą ir kiekvieną jai priklausančią šalį.
3. Trečioje skiltyje „Sužinok savo teises“ pateikiami žaidimai, filmukai ir informacija apie vaikų ir paauglių teises.

tags: #europos #sajunga #vaikams

• Kūrybinės idėjos vaikams
• Mėnulio fazių vadovas sodininkams
• Naudojant Bumbo kėdutes
• Skaitykite apie Prienų Globos Namus
• Encepur vakcinos vaikams apžvalga