Nėštumas - tai nuostabus, bet kartu ir sudėtingas laikotarpis moters gyvenime, kurio metu organizme vyksta daugybė pokyčių, daugiausia lemiančių hormonų svyravimus. Šie pokyčiai ne tik užtikrina tinkamas sąlygas vaisiaus vystymuisi, bet ir daro didelę įtaką moters fizinei bei emocinei savijautai. Vienas svarbiausių hormonų, kurio kiekis nėštumo metu smarkiai padidėja, yra estrogenas. Šis pagrindinis moteriškasis lytinis hormonas atlieka itin svarbų vaidmenį ne tik moters reprodukcinėje sistemoje, bet ir visame organizme, veikiant daugelį sistemų - nuo reprodukcinės iki nervų.

Estrogeno vaidmuo nėštumo metu

Estrogenas yra steroidinių hormonų grupė, kurios pagrindinis šaltinis nėštumo metu tampa placenta. Nors estrogenas gaminamas ir kiaušidėse, riebaliniame audinyje bei antinksčiuose, nėštumo metu placentos vaidmuo tampa ypatingai svarbus. Estrogenai yra atsakingi už daugelį nėštumo aspektų:

• Vaisiaus vystymasis: Estrogenas vaidina pagrindinį vaidmenį vaisiaus vystymuisi, skatindamas tam tikrų organų ir kūno sistemų augimą. Jis padeda stimuliuoti hormonų gamybą vaisiaus antinksčiuose, stimuliuoja antinksčių augimą ir sustiprina gimdą, leisdamas jai efektyviau reaguoti į oksitociną.
• Pieno liaukų paruošimas: Estrogenas kartu su progesteronu skatina pieno liaukų vystymąsi, ruošdamas moters kūną būsimai laktacijai. Jis padidina pieno latakus, pasiruošdamas pieno gamybai.
• Gimdos paruošimas gimdymui: Estrogenas stiprina gimdą, leisdamas jai geriau reaguoti į oksitociną, hormoną, kuris yra būtinas gimdymo metu.

Didėjantis estrogenų kiekis nėštumo metu gali sukelti ir tam tikrus fizinius pokyčius. Nėščiųjų dantenos gali būti hiperemiškos ir lengvai kraujuoti. Taip pat gali pasireikšti išsiplėtusių venų atsiradimas, pykinimas, padidėjęs apetitas ir odos pokyčiai. Kai kurioms moterims estrogeno poveikis pasireiškia taip vadinamu nėštumo „švytėjimu“, kai oda tampa lygesnė ir spindinti.

Hormonų įtaka moters nuotaikai nėštumo metu

Nėštumo metu moters psichologinei būsenai didelę įtaką daro hormonai. Estrogenas, veikdamas smegenų veiklą, emocinę savijautą, miegą ir dėmesio koncentraciją, padeda reguliuoti serotonino („laimės hormono“) gamybą. Dėl šio jo svyravimai dažnai susiję su nuotaikų kaita, dirglumu ar net depresija. Estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina, todėl jų priešingas poveikis gali lemti dažnesnius ir greitesnius nuotaikų svyravimus. Nors kartais galite jaustis dirgli ar net pati savęs nesuprasti, svarbu suprasti, kad tai yra laikini hormonų sukelti pokyčiai.

Kiti hormonai taip pat prisideda prie emocinių svyravimų: kortizolis, dar žinomas kaip streso hormonas, gali sukelti neaiškų nerimą, sutelkdama organizmo išteklius vaisiui auginti. Adrenalinas, kuris suteikia organizmui energijos, gali paskatinti nervingumą ir pykčio protrūkius. Tačiau šie jausmai, kaip ir pavasario lietūs, yra trumpalaikiai. Svarbu neįsijausti į neigiamas emocijas ir suprasti, kad jos yra laikinos.

Kita vertus, nėštumo metu taip pat gaminasi ir džiaugsmą bei palaimą teikiantys hormonai - endorfinai. Jie suteikia moteriai ramybę, poilsį ir gali sukelti euforijos jausmą, ypatingą darną ir pasitenkinimą. Aukščiausią tašką endorfinai pasiekia per gimdymą, padėdami mažinti skausmą.

Kaip padėti sau nėštumo metu?

Nėštumas - tai didelis gyvenimo pokytis, kurio metu moters identitetas ir socialiniai vaidmenys keičiasi. Naujas vaidmuo atneša daug nežinomybės, todėl svarbu pasirūpinti savo fizine ir emocine gerove.

• Subalansuota mityba: Maistas gali turėti tiesioginės įtakos jūsų nuotaikai. Į savo valgiaraštį įtraukite bananų, brokolių, avokadų, citrusinių vaisių, rupaus malimo grūdų produktų. Rinkitės produktus, kuriuose yra natūralaus sargo nuo įtampos - chromo (pomidorus, obuolius, kiaušinius, sūrį ir kt.). Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais. Taip pat svarbu reguliariai ir sveikai maitintis.
• Fizinis aktyvumas ir poilsis: Padovanokite sau malonių įspūdžių, gerą nuotaiką ir savijautą. Išeikite pasivaikščioti, lankykite baseiną, atlikite lengvą mankštą. Kokybiškas poilsis yra labai svarbus jūsų psichologinei savijautai.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: Kūną ir mintis padeda nuraminti kvėpavimo pratimai, kurie taip pat sumažina kraujospūdį. Galite išbandyti atsipalaidavimo pratimus: relaksacijas arba meditacijas.
• Bendravimas ir parama: Svarbu kalbėtis apie savo jausmus ir patiriamus sunkumus su artimaisiais. Artimųjų parama ir supratimas yra itin svarbūs. Jei kyla didelis nerimas, baimė ir tai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą, tikėtina, kad reikalingas apsilankymas pas psichologą.

Nėštumo metu patiriami jausmai yra normalūs. Svarbu suprasti, kad hormonų pokyčiai veikia kiekvieną moterį skirtingai. Jei kyla minčių, kad reikalinga specialisto pagalba, nedvejokite ir kreipkitės.

Estrogenas ir jo svarba moters sveikatai

Estrogenas yra pagrindinis moteriškasis lytinis hormonas, kuris atlieka itin svarbų vaidmenį ne tik moters reprodukcinėje sistemoje, bet ir visame organizme. Jis dalyvauja reguliuojant menstruacinį ciklą, veikia odą, kaulų stiprumą, širdies ir kraujagyslių sistemą bei netgi nuotaiką. Estrogenas didina „gerojo“ (HDL) cholesterolio lygį ir mažina „blogojo“ (LDL), taip apsaugodamas nuo aterosklerozės ir širdies ligų. Jis palaiko odos elastingumą, drėkinimą ir kolageno gamybą. Tačiau estrogeno lygio svyravimai gali sukelti skysčių kaupimąsi audiniuose ir padidinti kraujagyslių pralaidumą, o tai gali prisidėti prie celiulito vystymosi.

Estrogenas taip pat svarbus kaulų sveikatai, padėdamas išlaikyti kalcį kauluose ir apsaugodamas juos nuo trapumo bei osteoporozės. Jis prisideda prie kraujagyslių sienelių stiprinimo, gerindamas jų elastingumą. Nors estrogenas svarbus moters sveikatai, jo perteklius ar trūkumas gali sukelti įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu palaikyti jo pusiausvyrą.

tags: #estrogenas #nestumo #metu

• Sauskelnių drėgmės indikatorius
• Lovytės vaikams Utenoje
• Kur prasideda Hanibalo Lekterio istorija
• Kaip pasiruošti naujagimio fotosesijai
• Rūpestis ir komfortas būsimoms mamoms