Estijos prezidentas (est. Eesti Vabariigi President) - aukščiausias politinis postas Estijoje. Estija yra parlamentinė respublika, kurioje prezidentui suteikiamos simbolinės galios be sprendžiamų galių. Šalies prezidentas privalo sustabdyti savo narystę politinėse partijose ir judėjimuose. Jam pradėjus eiti prezidento pareigas, visos kitos jo vadovaujamos pareigos automatiškai sustabdomos. Estijos prezidentą 5 metų kadencijai renka šalies parlamentas Riigikogu arba paskirtas rinkimų komitetas.

Lennartas Georgas Meris: rašytojas, režisierius, politikas ir prezidentas

Lenartas Georgas Meris (Lennart-Georg Meri; 1929 m. kovo 29 d. - 2006 kovo 14 d.) - Estijos rašytojas, kino režisierius, politikas, istorikas, Estijos prezidentas nuo 1992 m. iki 2001 m. Lennart-Georg Meri gimė Taline. Jo tėvas buvo Estijos diplomatas ir V. Šekspyro vertėjas Georg Meri, o motina - Estijos švedė Alice-Brigitta Engmann. Su šeima jis jaunas paliko tėvynę ir studijavo Berlyne, Paryžiuje devyniose skirtingose mokyklose keturiomis kalbomis.

Kai Tarybų Sąjunga okupavo Estiją 1940 m. birželį, didelė Merių šeima buvo Taline. Ji skilo tarp sovietų ir sąjungininkų rėmėjų ir Estijos savarankiškimo šalininkų. Tuo tarpu 1941 m. kita dalis Merių šeimos, tarp jų ir Lenartas, buvo ištremta į Sibirą su tūkstančiais kitų estų, latvių, lietuvių. Sibire Lenartas susidomėjo Uralo kalbomis, kuriomis kalbėjo Sibire ir kurioms priklausė estų kalba. Uralo tautų kultūra buvo jo viso gyvenimo darbo motyvas.

L. Merių šeima išgyveno ir 1946 m. grįžo į Estiją, kur Lenartas 1953 m. baigė Tartu universiteto Istorijos ir kalbų fakultetą su pagyrimu. Sovietai neleido jam dirbti istoriku, tad jis nuo 1953 m. dirbo dramaturgu „Vanemuine“ teatre, Tartu. Nuo 1955 m. - Estijos radijo vaidinimų prodiuseris, nuo 1964 m. - kino studijos „Tallinfilm“ režisierius. Keli jo filmai sulaukė teigiamo kritikų įvertinimo.

Po 20 metų draudimų, sovietai leido Lenartui Meriui keliauti už Geležinės uždangos po 1970 m. ir jis pasinaudojo šia galimybe priminti Suomijai apie Estijos gyvavimą. Jis užmezgė glaudžius ryšius su politikais, žurnalistais ir užsienio estais. Jis buvo pirmasis estas užsienyje išspausdinęs protestą prieš sovietų planus Estijoje kasti fosfatus, kurių eksploatavimas trečdalį šalies paverstų negyvenama teritorija. Estijoje gamtosaugos protestai peraugo į maištą prieš sovietus - Dainuojančią revoliuciją.

1988 m. Meris tapo Estijos Liaudies fronto, kuris bendradarbiavo su analogiškomis organizacijomis Latvijoje ir Lietuvoje, vienu iš įkūrėju. Po pirmų komunistų nekontroliuojamų daugpartinių rinkimų 1990 m. Lenartas Meris tapo Estijos užsienio reikalų ministru. Jo pirmasis uždavinys buvo sukurti Užsienio reikalų ministeriją. Jis sutelkė apie save jaunų žmonių, kurių daugelis kalbėjo angliškai, grupę, kad užmegztų ryšius su Vakarais ir atstovautų Estijai užsienyje. Po trumpo darbo Estijos ambasadoriumi Suomijoje, 1992 m. spalio 6 d. Lenartas Meris buvo išrinktas antruoju Estijos prezidentu. Jis buvo Tėvynės sąjungos (est. Isamaaliit) kandidatu. Per rinkimų kampaniją dešinieji radikalai bandė įrodyti tariamus Lenarto Merio ryšius su KGB. Tačiau šie kaltinimai nepakenkė Merio įvaizdžiui. 1996 m. rugsėjo 20 d. jis buvo perrinktas antrai kadencijai.

1994 m. Estijos Laikraščių Asociacija Lenartą Merį paskelbė Metų spaudos priešu. Tačiau 1998 m. jis gavo spaudos draugo apdovanojimą. 1999 m. 2005 m. Lenartui Meriui buvo diagnozuotas smegenų auglys. Rugpjūčio mėnesį jam buvo atlikta operacija, kurios metu buvo pašalintas piktybinis auglys. L. Meris mirė 2006 m. kovo 14 d. rytą Talino ligoninėje.

Arnoldas Ruutelis: prezidentas ir jo šeima

Arnoldas Ruutelis (g. 1928 m. gegužės 10 d.) buvo trečiasis Estijos prezidentas, ėjęs pareigas 2001-2006 m. Jo prezidentavimo laikotarpiu įvyko ir keli incidentai, susiję su jo šeima.

2006 m. įvyko incidentas, kai Estijos policija sulaikė valstybės vadovo Arnoldo Ruutelio 13 metų vaikaitę už svaigiųjų gėrimų gėrimą. Incidentas įvyko kovo 1 dieną, septintą valandą vakaro, kai policijos patrulis Talino centre pastebėjo grupę jaunuolių, geriančių alų. Dvi mergaites policininkai nusivežė į nuovadą, kur paaiškėjo, kad viena jų yra prezidento vaikaitė, 13 metų Marija. „Abi mergaitės buvo lengvo girtumo laipsnio“, - pažymėjo policijos atstovas. Vaikai buvo perduoti tėvams. Pasiimti vaikaitės atvažiavo jos senelė, prezidento žmona Ingrid Ruutel, pas kurią mergaitė gyvena ir yra auklėjama.

Tai jau ne pirmasis incidentas, į kurį įsivėlusi valstybės vadovo vaikaitė. Sausį Estijoje kilo skandalas, kai paaiškėjo, kad jo vaikaitės Marija ir 15 metų Helena ne kartą rengė vakarėlius prezidento rezidencijoje Kadriorgo rūmuose. Per vakarėlius jaunuoliai gėrė svaigiuosius gėrimus ir vaikštinėjo po prezidento rezidencijos tarnybines patalpas. Estijos televizijos duomenimis, vakarėliuose dalyvavo daugiausia nepilnamečiai, kurie iš pradžių buvo prezidento tarnybiniame bute (esančiame tuose pačiuose rūmuose), bet vėliau laisvai vaikščiojo po tarnybines patalpas, rausėsi dokumentuose, išsinešė kabinetuose rastus svaigiuosius gėrimus. Paaugliai taip pat lipo ant rūmų stogo, ten rūkė ir nuorūkas mėtė žemyn. Pasak vieno dalyvių, vaikai rūkė kaljaną, turėjo su savimi marihuanos.

Po to prezidentas su žmona paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame pranešė visuomenei, kad "kaip reikiant pasikalbėjo su vaikaitėmis. Jos suprato, kad elgėsi neteisingai ir gailisi dėl to, ką padarė. Joms tai buvo nelengva pamoka".

Toomas Hendrikas Ilvesas: politikas ir melomanas

Toomas Hendrikas Ilvesas (g. 1953 m. gruodžio 26 d.) - Estijos politikas, 2006-2016 m. ėjęs šalies prezidento pareigas. Jis žinomas ne tik kaip politikas, bet ir kaip aistringas muzikos gerbėjas.

Skirtingai nei kai kurie kiti Estijos prezidentai, T. H. Ilvesas ne tik neslepia, bet ir didžiuojasi savo rokenroline praeitimi. Jo santykiai su moterimis buvo audringi: dukart vedęs, šiemet jis išsiskyrė su antraja žmona - pernai ji buvo prigauta su meilužiu, vasaros pabaigoje Rygoje buvo pastebėtas su Latvijos gynybos ministerijos patarėja Ieva Kupce.

Metų pabaigoje Estijos prezidentas išleido muzikinį rinkinį “Teenage Wasteland - Favourites 1963-1978”, kuriame sudėjo mėgstamiausius savo jaunystės kūrinius. Prezidentas T. H. Ilvesas žinomas kaip aistringas muzikos gerbėjas, stebinantis savo vikipedinėmis popkultūros žiniomis, bei karštas kalbos laisvės ir saviraiškos gynėjas.

„Savo kalboje, Ilves pasakė, jog, valdant sovietams, roko muzikantai kentėjo kartu su daugeliu kitų Estijos žmonių ir prisiminė Elvis Presley, John Lennon ir the Sex Pistols, kurie savo laiku atrodė atstumiantys Vakaruose. Pasak T. H. Ilveso, visi kūriniai “Teenage Wasteland” rinkinyje turėjo įtakos jo muzikinio skonio formavimuisi, nuo new wave iki punk, nuo grunge iki šiandieninių Wolf Alice, Palma Violets bei Estijos indie valdytojų Vaiko Eplik. „Tai dainos, kurių klausydavausi naktimis per mažą tranzistorinį radiją augdamas. Jos suteikė taip trokštamą išganymą gyvenime, kurį The Who pavadino “Teenage Wasteland”. Rinkinyje yra 16 kompozicijų, sukurtų 1963-1978 ir padariusių įtaką Prezidentui, augusiam Jungtinėse valstijose.“

"Tai nėra pilna mano mėgstamiausių kūrinių kolekcija. Joje turėtų būti ir daugeliui estų žinomos dainos iš 1963-78 metų laikotarpio, pvz., bitlų ir stounų hitai," - pasakoja T. Ilves. "Čia taip pat nėra ir atlikėjų, neduodančių sutikimo tokiems rinkiniams, o tai reiškia, kad albume nėra tokių puikių kūrinių kaip the Kinks “You Really Got Me” arba “All Day and All of the Night”. Kaip ir We Five “You Were On My Mind”, po metų nublankusio prieš Jefferson Airplane “Somebody to Love.”

Kersti Kaljulaid: pirmoji moteris prezidentė

Kersti Kaljulaid (g. 1969 m. gruodžio 30 d.) yra pirmoji moteris, ėjusi Estijos prezidento pareigas. Ji vadovavo šaliai nuo 2016 m. iki 2021 m. Per savo kadenciją ji aktyviai dalyvavo tarptautinėje politikoje ir gynė Estijos interesus.

K. Kaljulaid, baigdama savo kadenciją, teigė: „Nuo šios dienos Alaras Karis įgyja galimybę pažvelgti į gyvenimą Estijoje nauju žvilgsniu - naujo prezidento žvilgsniu. Parlamentinė Estija patiki savo prezidentui konstitucijos dvasios ir raidės priežiūrą.“

Alaras Karis: dabartinis prezidentas ir jo vizija

Alaras Karis (est. Alar Karis, g. 1958 m. kovo 26 d.) yra dabartinis Estijos prezidentas, pareigas einantis nuo 2021 m. Jis pakeitė Kersti Kaljulaid. A. Karisas gimė Estijos Tartu mieste 1958 m. 63 metų Estijos prezidentas yra molekulinės genetikos ir vystymosi biologijos specialistas. 2003-2007 m. jis ėjo Estijos gyvybės mokslų universiteto rektoriaus pareigas, o 2007-2012 m. - Tartu universitetui.

Išrinktas prezidentu A. Karis pabrėžė, kad „Estija turi būti protinga ir išsilavinusi šalis. Ji turi būti ne penketuke šalių, turinčių labiausiai išsilavinusius gyventojus, o valstybe, turinčia labiausiai išsilavinusius gyventojus pasaulyje.“

Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija jis pabrėžė, kad „ore kabo daug klausimų - pradedant sienų klausimu, baigiant čionykščiais piliečiais, kurie žvelgia veikiau į Maskvos, o ne Estijos pusę, taip pat jų padėtimi.“

A. Kariso teigimu, proto ir išsimokslinimo rodiklis yra ne aukštojo mokslo diplomų skaičius, o mokėjimas naudotis savo žiniomis ir susidoroti su bet kokia situacija. „Išmintinga tauta geba atskirti grūdus nuo pelų, suvokia motyvuojančią faktų jėgą. Tačiau komunikacijos perpildytoje visuomenėje net labiausiai abejotini teiginiai sulaukia paramos ir pritarimo. Socialinių tinklų tamsoje žmonės renkasi į stovyklas ir abejonės lengvai priverčia pamiršti tai, kas išmokta, - sakė prezidentas. A. Kariso teigimu, protas yra kolektyvinis pasiekimas. „Protinga tauta neleis išnykti vilčiai, aklai nesilaiko taisyklių, stebi ir eksperimentuoja, pasitiki savimi ir nebijo klaidų. Protinga tauta galvoja iš beribės perspektyvos ir nebijo susitikti su nežinomais dalykais, ar tai būtų koronaviruso pandemija ar pasaulinė klimato krizė.“

Kaip prezidentas visų pirma noriu kurti pusiausvyrą, o prireikus ir taikyti. Tikiuosi, jau suprantate, kad kaip mokslo sferos žmogus visuomet savo mintis ir jausmus derinu pagal žiniomis paremtą raktą.

Šiuo metu Estijoje galioja sudėtinga valstybės vadovo rinkimo sistema: prezidentą renka parlamentas, tačiau jei deputatai negali išrinkti tinkamo kandidato po kelių balsavimo ratų, įsijungia rinkiminė kolegija, kurią sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai. Su tokia sistema teko susidurti ir K. Vėliau turėtų įvykti prezidento priėmimas vyriausybės nariams, konstitucinių institucijų atstovams ir aukšto rango pareigūnams. Renginyje kalbės A.

tags: #estijos #prezidentui #gime

• Gimtadienio sveikinimai lietuviškai
• Cezario pjūvio informacija
• Svarbiausi Higienos Reikmenys Kūdikiui: Dėžutė
• Josvainių darželis: kur auga laimingi vaikai
• Tradicijos ir inovacijos „Ąžuoliuke“