Perinatalinis mirtingumas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis. Jis vertinamas kaip iki 5 m. vaikų mirtingumas. Iki 1970 m. pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 m.) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 m. vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Vyresnio amžiaus vaikų mirtingumo rodikliai vadinami atitinkamo amžiaus vaikų mirtingumo rodikliais. Dažniausiai skaičiuojami 5-14 m. ir 15-17 m. vaikams.

Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012 m., Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje.

2012 m. vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %.

Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių, skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.

Pagrindinės mirčių priežastys pagal amžiaus grupes:

• Kūdikių (iki 1 m.) mirties priežastys: genetinės kilmės ligos - 24,1 %, naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %, kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %, išorinės mirčių priežastys - 9,2 %.
• 1-4 m. vaikų mirties priežastys: išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %), genetinės kilmės - 13,0 %, infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %.
• 5-14 m. vaikų mirties priežastys: išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %), piktybiniai navikai 20,4 %.
• 15-17 m. vaikų mirties priežastys: išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %), piktybiniai navikai - 12,8 %.

Išorinės mirčių priežastys yra ypač reikšmingos vyresnių vaikų mirtingumo statistikoje. Transporto įvykiai, nelaimingi atsitikimai vandenyje ir savižudybės sudaro didelę dalį mirčių šiose amžiaus grupėse.

Pernešiotas nėštumas ir jo pasekmės

Pernešiojimas yra laikomas nėštumas po 42-os savaitės, o pilnos 42 savaitės laikomos perkeltu nėštumu. Nėštumo terminas gali būti apskaičiuojamas klaidingai dėl įvairių priežasčių, tokių kaip nereguliarios mėnesinės ar klaidingai atlikti tyrimai. Ultragarso tyrimas, atliktas 11-14 nėštumo savaitę, laikomas gana tiksliu. Jei terminas, nustatytas pagal mėnesines, skiriasi nuo ultragarso tyrimo daugiau nei 5 dienas, vadovaujamasi ultragarso rezultatu.

Suėjus terminui, rekomenduojama dažniau lankytis pas gydytoją. Nuo 40 iki 41 savaitės - kartą per savaitę, o po 41-os savaitės - du-tris kartus per savaitę. Gydytojas vertina vaisiaus būklę, matuodamas vandenų kiekį, širdies veiklą ir kitus rodiklius. Svarbu stebėti vaisiaus judesius - penki aktyvūs judesiai per valandą yra pakankamas rodiklis, kad vaikelis jaučiasi gerai.

Esant tam tikroms sveikatos būklėms (padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas), nerekomenduojama laukti nė vienos dienos po termino ir gimdymas sužadinamas. Moksliškai įrodyta, kad po 41-os nėštumo savaitės naujagimių perinatalinis mirtingumas padidėja trečdaliu, o po 42-ųjų nėštumo savaičių - net dvigubai.

Nors liaudyje egzistuoja įvairūs būdai gimdymui sužadinti, mokslinių įrodymų jų veiksmingumui nėra. Lytiniai santykiai gali šiek tiek padėti, nes spermoje esančios medžiagos - prostaglandinai - gali pagreitinti gimdos kaklelio atsivėrimą, tačiau tai nėra moksliškai įrodyta.

Gimdant po termino, dažniau prireikia Cezario operacijos, taip pat dažniau naudojamos vakuumo ar replių pagalba, naujagimių traumos, sunkesni moters lytinių takų plyšimai. Didėja rizika, kad vaisius pasituštins į vaisiaus vandenis, o toks užterštas vanduo patekęs į naujagimio plaučius gali sukelti mekonijaus aspiracijos sindromą, kuris yra sudėtingas ir gali baigtis naujagimio žūtimi.

Dažniausios pernešiojimo priežastys nėra galutinai aiškios, tačiau rizikos veiksniai apima buvusį užsitęsusį nėštumą, vyriškos lyties vaisių, vyresnį moters amžių, pirmagimį, baltąją rasę, taip pat jei pati nėščioji ar vaisiaus tėvas gimė pernešiotas.

Didžiausia ir skaudžiausia pernešioto kūdikio komplikacija - padidėjusi perinatalinio mirtingumo rizika po 41-os nėštumo savaitės. Pernešioti naujagimiai būna didesnio svorio, dažnesnės gimdymo traumos. Placenta prasčiau funkcionuoja, vaisiui trūksta deguonies, mažėja vaisiaus vandenų kiekis. Padidėja perbrendimo ir mekonijaus aspiracijos sindromų rizika. Visa tai gali nulemti ir centrinės nervų sistemos vystymąsi ateityje.

Kūdikių mirtingumas Lietuvoje

Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir yra geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių. Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys - regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.

Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos.

Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai teikia antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę. Visi šie centrai aprūpinti modernia aparatūra, ten dirba patyrę specialistai.

Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę.

Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių. Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausia gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.

Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 m. vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 % (2010 m.) iki 47 % (2014 m.).

Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 % naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų.

2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė. Šios mažylės išgelbėjimas - visos klinikos darbuotojų nuoširdaus darbo rezultatas.

Gydant mažiausius Kauno klinikų pacientus, prisideda ne tik Neonatologijos klinikos gydytojai, bet ir kolegos iš kitų profilinių klinikų. Tam, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai ir suteikta visa reikalinga pagalba mažiesiems pacientams, dirba daugiadalykė komanda, kurią sudaro vaikų ligų gydytojai, gydytojai akušeriai ginekologai, chirurgai, neurochirurgai, akių ligų gydytojai ir kiti specialistai.

Taip pat 2004 m. Kauno klinikos gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Šis statusas buvo pratęstas 2014 m. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai.

Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų, sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu.

Mirtingumo rodikliai pasaulyje

Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai, tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai.

Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.

Pateikiami kai kurių šalių mirtingumo rodikliai: Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja. Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų. Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰. Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.

tags: #perinatalinis #mirtingumas #skaiciuojamas

• Netoleravimas į mišinį
• Patirtis vaikams ir pedagogams
• Vandens taupymas darže
• Gintaro Plytniko gyvenimas
• Čia ir dabar su Baba Ram Daso