Tikriausiai kiekvienas esate girdėjęs teoriją, kad žmogaus asmenybei įtakos gali turėti gimimo eiliškumas šeimoje. Jūs galite turėti vienokių ar kitokių būdingų savybių rinkinį, kuris priklausys nuo to, pirmas, antras, jauniausias ar vienintelis vaikas savo šeimoje esate. Ypač daug dėmesio šiam klausimui skiria individualiosios psichologijos teorija, kurios pradininkas buvo Alfredas Adleris (1870-1937). Jo nuomone, žmogaus asmenybės pagrindiniai bruožai susiformuoja ankstyvoje vaikystėje. Santykiai su motina, o vėliau ir kitais šeimos nariais, yra ypač svarbūs asmenybės formavimosi procesui. Išgyventa situacija šeimoje išlieka visam laikui, keičiasi tik aplinkybės ir asmenys.
Reikia pripažinti, kad su šia nuomone sutinka toli gražu ne visi mokslininkai. Yra nemažas būrys psichologų, teigiančių, kad, atlikdami tyrimus, jie nepastebėjo jokio tiesioginio ryšio tarp gimimo eiliškumo šeimoje ir asmenybės savybių. Tačiau turbūt didesnis būrys yra tokių, kurių tyrimai rodo ką kita. Visgi manyčiau, kad lemia. Juk vaikas augęs šeimoje vienaturtėlis, bus visiškai kitaip auklėjamas nei tie, kurie turi brolius ar seseris.
Nėra taip, kad gimimo eilė nedaro mums įtakos - įtaka tikrai yra, tačiau ne tokia, kaip galvoja daugelis žmonių. „Yra tiek daug dalykų, kurie daro įtaką vystymuiisi ir asmenybei. Ir nors gimimo tvarka yra vienas iš jų, tačiau reikia pridėti ir tėvus, bendraamžius, aplinką, kurioje augama, genus, konfliktus su broliais ir seserimis ir pan.“, - sako Catherine Salmon.
Koks yra pirmagimis?
Psichologė Julia Roher tikina, kad pirmagimis susižeria sau daug dėmesio, kuriuo mėgaujasi, iki kol gimsta antrasis vaikas. V.Josephas Hostas iš Duke’o universiteto sako, kad tėvai pirmagimiams neretai esti kur kas griežtesni ir daugiau reikalauja. Juk užtenka ir pačioms mamoms įvertinti savo elgseną su pirmagimiu ir antruoju ar trečiuoju mažyliu, kad įsitikintume, jog vėlesniais kartais jos su atžalomis elgėsi jau kitaip. „Žmonės neturėtų jaustis apriboti vien todėl, kad nėra pirmagimiai“, - pastebi V.Josephas Hostas.
Jolita sako, kad jos sūnus mėgsta skaityti knygas, domisi istorija. Kai paklausėme, ar galėtume jos sūnų pavadinti perfekcionistu, ji nedvejodama tai patvirtina. „Taip, ir labai pedantišku. beprotiškai tikslus. Niekada nepalieka jokio pašalinio popierėlio, viskas tvarkingai sudėta. Dažnai pirmagimiui būdingas ir įsitikinimas, kad aplinkiniai tave rimtai priima. Tai, kad pirmagimis gali pasižymėti aukštesniu intelekto koeficientu, tyrime „Evolution & Human Behavior“ (2007 m.) buvo patvirtinta. Tačiau, pasak mokslininkų, skirtumas, palyginti su vėliau gimusiais broliais ar seserimis, yra labai nedidelis ir, pasak C.Salmon, neturi didelės įtakos gyvenimo pasiekimams.
Tyrimai atskleidžia, kad pirmagimiai gali būti sąmoningesni ir kalbama čia apie atsakingumą ir organizuotumą. C.Salmon pastebi, kad pirmagimiai, pasak tyrimų, gali būti konservatyvesni ta prasme, jog jie dažniau laikosi taisyklių, jie stengiasi gerai mokytis mokykloje ir pasirodyti puikiai kitose „tradicinėse“ sferose. Vėlesnių tyrimų duomenys patvirtina ir tai, kad pirmagimiai dažnai siekia lyderio pozicijų ar aukštų postų. 52 proc. visų apklaustųjų, kurie buvo pirmagimiai, teigė, kad yra geriausi. Pirmagimiai gali jausti didesnį tėvų spaudimą. Pasak C.Salmon, vyriausiam vaikui gali tekti įgyvendinti tėvų gyvenimo tikslus, siekti jų idealų, o vėliau gimusieji gali jaustis laisviau, priimti savo sprendimus. „Aš manau, kad nepriklausomybė jaunėliams leidžia išmėginti įvairius dalykus ir atrasti tai, kas jiems geriausia.“
Kitas tyrimas atskleidė, kad vėliau gimusieji renkasi kūrybines sferas - architektūrą, muziką, rašymą, o pirmagimiai dažniau pasuka į verslą arba teisę. Tai, kad pirmagimis yra pavyzdys, labai svarbu, nes jaunesni jo broliai ir seserys tiesiog nesąmoningai elgiasi kaip jis.
Pirmagimiui skirti patarimai:
- Nešok aukščiau bambos. Pirmagimiai dažnai įsitraukia į pernelyg daug veiklų.
- Išmok pasakyti „ne”.
- Sumažink reikalavimus sau.
- Mėgaukis natūraliu smalsumu.
- Neskubėk. Kaip pirmagimis tu turėtum būti apdairus ir atsargus žmogus.
- Jei esi „rimtuolis”, neužmiršk ir humoro jausmo. Priimk faktą, kad tu gali klysti - tiek dabar, tiek ateityje.
- Niekuomet neatsiprašinėk už savo sąžiningumą ir organizuotumą.
Vidurinieji vaikai - geresni derybininkai
Visą tą laikotarpį dažniausiai mažiausiai laiko skiriama viduriniajam vaikui, dėl to kai kurios knygos ar tinklaraščiai apie tėvystę rašo, kad vaikas gali jaustis nuskriaustas, jam kyla pasipiktinimas ir galiausiai ateityje atsiranda savivertės problemų. Žinoma, tokie atvejai nėra aksioma, kurios neįmanoma išvengti, rašoma prevention.com. Be to, ir pati psichologė pabrėžia, kad realių įrodymų, jog žmogui gali sektis blogiau gyvenime dėl savo pozicijos tarp brolių ir seserų, nėra. Kiti ekspertai tam pritaria - psichologė April Bleske-Rechek tikina, kad toks „viduriniojo vaiko sindromas“ ir požiūris nėra įvertintas sisteminių duomenų. Psichologijos profesorė Catherine Salmon priduria, kad galvojimas, jog vidurinis vaikas nesėkmingas, yra tiesiog nerealus.
„Vienas iš privalumų augti didelėje šeimoje, kurioje esi vidurinėlis, yra tai, kad išmoksti derėtis ir gauti tai, ko nori, - sako C.Salmon. - Didžiausias vaikas gali daug pasidaryti pats, jaunėlis sulaukia daugiau dėmesio, todėl vidurinysis turi pasinaudoti įvairiomis taktikomis ir bendravimo įgūdžiais“, - mano specialistė.
C.Salmon pastebi, kad pirmagimiai ir jaunėliai yra linkę kreiptis paramos į tėvus, kai susiduria su sunkiais laikais, o štai vidurinėliai atsigręžia į brolius, seseris ar draugus. Be to, jie yra labiau prisirišę prie savo draugų ir, atsižvelgiant į tai, kokio tipo grupei jie priklauso, tai gali būti ir geras, ir blogas dalykas, kadangi daroma įtaka vienaip ar kitaip paveikia vaiką.
Pagal teoriją viduriniojo vaiko būdo bruožai yra prieštaringiausi. Toks vaikas gali būti drovus ir ramus arba, atvirkščiai, draugiškas ir lengvai bendraujantis. Jei pirmagimis visada minimas kaip pavyzdys, antragimis dažniausiai eis kitu keliu. Tai gali sukelti jausmą „nesuprastasis”, „kaip šuniui penkta koja”. Vidurinis vaikas dažnai ieško bendraminčių. Jis gali jausti nepasitenkinimą savo padėtimi. Kai kurie vaikai, kompensuojant tenka jį kažkur pasiimti pramogauti. Tai padeda jam jaustis svarbesniu, nes jam tenka didesnis dėmesys. Apie viduriniojo vaiko bendravimo įgūdžius paklausėme ir Jolitos. Ji papasakojo istoriją iš vienos savo kelionių, kai jaunėlis sūnus, rodydamas iniciatyvą, bandė susikalbėti su vietiniais gyventojais. Toks elgesys yra būdingas viduriniajam vaikui.
Viduriniajam vaikui skirti patarimai:
- Vystyk savo natūralius bendravimo su žmonėmis įgūdžius.
- Mėgaukis savo unikalumu.
- Reikšk save.
- Orientsuokis į reikšmingus santykius.
- Nelygink. Neįsitrauk į „palyginimų žaidimus”.
- Pagalvok apie lyderiavimo galimybę.
Jaunėliai - atviresni pasauliui
Paskutinysis gimęs šeimoje vėlgi gauna daug dėmesio, kadangi vyresni vaikai jau suaugę ir palieka namus. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vėliau gimusieji gali būti maištingesni nei pirmagimiai. Ir čia omenyje turima tai, kad pirmagimiai dažnai seka tėvų pėdomis, o jaunėliai gali norėti išsiskirti, keisti savo gyvenimo būdo kryptį. C.Salmon išskiria ir tai, kad vėliau gimę yra dažniau linkę rizikuoti.
Tas pats tyrimas parodė, kad jaunėliai gali būti platesnio požiūrio, atviresni pasauliui, norintys įgyti daugiau patirties, pasimėgauti naujovėmis. Tyrime atvirumas pabrėžiamas kaip „netradicinis“ arba „liberalus“ požiūris. „Vėliau gimusieji yra linkę ir į fantaziją“, - pastebi C.Salmon.
Jauniausieji vaikai šeimoje yra draugiški, šiek tiek išsiblaškę, žavingi manipuliatoriai. Tipiškas jaunėlių bruožas - jų nerūpestingumas ir gyvumas. Jie dažnai tampa kompanijos sielomis, populiarumą užsitarnaujantys savo linksmu kvailiojimu. Mūsų pašnekovė tvirtina, kad jaunėlis sūnus stengiasi bendrauti su aplinkiniais. Jis aktyviai dalyvauja visur - piešia, šoka, lanko muzikos mokyklą. Toks vaikas nori būti dėmesio centre. Teorija tvirtina, kad yra ir kita jaunėliams būdingų bruožų grupė. Jie gali būti išlepinti, nekantrūs ir audringi. Tai lemia suvokimas, kad pasaulis yra lygus, niekuo ne prastesnis ar ne geresnis nei kuris nors kitas jo brolis ar sesuo.
Jaunėliui skirti patarimai:
- Prisiimk atsakomybę. Ar tu vis dar spyriojiesi ir ožiuojiesi?
- Mąstyk aiškiai. Daugelis jaunėlių yra neorganizuoti, netvarkingi.
- Veik tyliai. Jaunėliai dažniausiai būna „kompanijos sielos”.
- Nesistenk būti pernelyg nepriklausomas. Suvok savo klaidas.
- Įsisąmonink savo turimas dovanas: linksmumą, žavingumą, gebėjimą įtikinti.
- Pasidalink įvertinimu.
- Susitikinėk su pirmagimiais.
Gimimo eilė ir lytis
Psichologė C.Salmon pastebi, kad gimimo eilės įtaka kur kas didesnė tose šeimose, kur auginami tos pačios lyties vaikai, ir beveik išnyksta, kai šeimoje auga berniukas-mergaitė-berniukas ar mergaitė-berniukas-mergaitė.
