Prievarta yra vaiką žalojantis elgesys. Vaikas - žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta kitaip. Jeigu asmens amžius yra nežinomas ir yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, toks asmuo laikomas vaiku, iki bus nustatyta priešingai.
Emocinė prievarta
Emocinė prievarta yra sunkiausiai nustatoma prievartos rūšis. Emocinė prievarta - tai vaiko kompetencijos ir savęs vertinimo tyčinis griovimas ar žymus trikdymas dėl žeminimo, bausmių, atmetimo, gąsdinimo ir normalių socialinių sąveikų slopinimo. Emocinė prievarta apjungia tiek veiksmus, nukreiptus prieš vaiką, pavyzdžiui, žodinės agresijos atakos, tiek ir neveikimą vaiko atžvilgiu, pavyzdžiui, vaiko emocinis atstūmimas, užuojautos ir palaikymo nebuvimas. Emocinis smurtas - šį smurtą atskleisti ne visada yra lengva. Jo metu iš vaiko atimami jam būtini emociniai poreikiai - meilė ir prisirišimas, auklėjimas ir teigiamas dėmesys. Emocinio smurto metu tėvai vaiką atstumia, terorizuoja, verbaliai įžeidinėja ir siekia sunaikinti vaiko savigarbą bei pasitikėjimą savimi.
Emocinės prievartos formos:
- Atstūmimas: Suaugęs nepripažįsta vaiko vertingumo ir jo poreikių teisėtumo.
- Terorizavimas: Žodinė agresija, priekaištų srautai, baimės atmosferos sukūrimas.
Fizinė prievarta
Fizinę prievartą patiriantys vaikai yra išmokę, kad juos supantis pasaulis yra neprognozuojamas ir labai grėsmingas. Suaugę, kurie jais rūpinasi, gali būti pikti, nekantrūs ir dirglūs, depresiški, tolimi. Jie gali labai lengvai, staiga, neprognozuojamai pavirsti žiauriais žmonėmis. Gyvendamas su smurtaujančiais suaugusiais, vaikas suvokia save, kaip nemylimą, „blogą”, netinkamą. Fizinis smurtas - tai impulsyvi reakcija į aplinkos stresorius, kurios metu smurtautojas sukelia vaikui fizinį sužalojimą.
Fizinės prievartos požymiai
Tokie akivaizdūs fiziniai požymiai, kaip mėlynės, nudegimo žymės, patinimai, pabrinkimai gumbai, nubrozdinimai, nutrynimai, žaizdos, įdrėskimai ir kiti odos sužeidimai, lūžiai, įvairaus laipsnio užgijimo žaizdos, turėtų sukelti susirūpinimą ir poreikį išsiaiškinti, kas atsitiko. Kaip atsirado sužalojimas?
Seksualinė prievarta
Seksualinė prievarta - tai suaugusio žmogaus veiksmai vaiko atžvilgiu, siekiant patirti seksualinį pasitenkinimą. Vaikų seksualinis išnaudojimas apima išprievartavimą ar mėginimą išprievartauti, vaiko tvirkinimą, vaiko panaudojimą pornografijai, lytinių organų demonstravimą, atvirą kalbėjimą apie seksą, norint šokiruoti ar sukelti vaiko susidomėjimą, leidimą ar skatinimą žiūrėti pornografinius filmus, žurnalus. Seksualinis vaiko išnaudojimas kelia grėsmę jo asmenybės raidai, žaloja sielą.
Tyrimų duomenimis, apie 80-90 proc. atvejų nuo prievartos nukentėję vaikai pažįsta prievartautojus, jais pasitiki. Daugiau nei 50 procentų atvejų vaiką seksualiai išnaudoja tėvas, patėvis ar kitas artimas šeimos narys. Seksualiai išnaudojami gali būti ir berniukai, ir mergaitės. Prievartautojais taip pat gali būti tiek vyrai, tiek moterys. Vienkartinius seksualinius užpuolimus paprastai įvykdo nepažįstami vaikui asmenys. Tačiau paprastai ilgalaikė prievarta vyksta artimoje vaikui aplinkoje.
Seksualiai išnaudojami vaikai jaučia didelę gėdą papasakoti apie tai, išgyvena baimę, nerimą, izoliaciją, jaučiasi kitokie, yra perdėtai jautrūs. Kadangi seksualinė prievarta pažeidžia kūno ribas, jos pasekmės dažnai gali būti matomos „kūno elgesyje”. Vieni vaikai pradeda ypatingai saugoti savo kūną ir vengti bet kokio kontakto, kiti, visiškai atvirkščiai, atvirai demonstruoja ir „siūlo” savo kūną kiekvienam, praradę normalias kūno ribas, negalėdami suvokti socialiai priimtų fizinio artumo ir atstumo normų.
Seksualinio smurto prieš vaikus formos
- Pagal vietą: Seksualinis smurtas fizinėje erdvėje. Seksualinis smurtas elektroninėje erdvėje.
- Pagal nukentėjusio ir smurtautojo santykį: Artimoje aplinkoje. Seksualinė prievarta dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje, o smurtautojas neretai būna vaikui gerai pažįstamas ir svarbus žmogus.
- Už artimos aplinkos ribų. Kai smurtaujantis asmuo ir auka neveda bendro ūkio.
Taktikos, kurias naudoja vaikus seksualiai išnaudoti norintys asmenys
- Nukentėjusių atranka: Smurtautojai dažnai stebi būsimas aukas, kad žinotų, kaip geriausiai prie jų prieiti išnaudojant jų pažeidžiamumą.
- Izoliacija: Smurtautojai stengsis psichologiškai ir fiziškai atskirti auką nuo jos artimo rato žmonių.
- Ryšio ir pasitikėjimo kūrimas ir paslaptys: Smurtautojai stengiasi įgyti aukos pasitikėjimą dovanodami dovanas, skirdami dėmesį, dalindamiesi savo “paslaptimis” ir kitaip kurdami pasitikėjimu grįstą santykį, kurį prašo laikyti paslaptyje.
- Prisilietimų normalizavimas ir diskusijos intymiomis temomis: Smurtautojai pradeda nuo prisilietimų, kurie iš pažiūros neturi seksualinės potekstės, palengva pereina prie intymių prisiminimų.
- Smurtinio elgesio normalizavimas: Smurtautojas nuolat peržengia asmenines vaiko ribas, stengiasi normalizuoti seksualinę prievartą sakydamas, kad visi taip daro, kad toks elgesys yra rūpesčio ir meilės išraiška.
Vaiko seksualinio išnaudojimo ženklai
Ne visada lengva atpažinti vaiko seksualinio išnaudojimo ženklus, dažnai jie nebūna visiškai akivaizdūs, todėl kiekvieną situaciją reiktų vertinti individualiai ir žiūrėti į požymių visumą. Specialistai dirbantys su seksualiai išnaudotais vaikais skiria šiuos požymius pagal vaiko amžių.
Kūdikiams ir vaikams iki 3 metų
- Nespecifiniai ženklai.
- Specifiniai fiziniai ženklai: Nubrozdinimai, sudraskymai lytinių organų ir burnos srityje, specifinės lytiniu keliu plintančios ligos.
Vaikams nuo 3 metų
- Elgesio pokyčiai: Apetito pokyčiai, miego pokyčiai, košmarai, regresyvus elgesys, hiperaktyvumas, tikai veido srityje.
- Fiziniai ženklai: Dažnai pasikartojančios šlapimo trakto infekcijos, susirgimas lytiniu keliu perduodamomis ligomis, kraujavimas, įtrūkimai, įplyšimai aplink burną, išeinamąją angą ar vaginą.
- Somatiniai sutrikimai: vaikai gali pradėti neįprastai daug valgyti arba bandyti išvemti maistą, patirti neįprastą skausmą ir niežėjimą genitalijų srityje, susidurti su sunkumais vaikštant ar sėdint, nepaaiškinamais išbėrimais ar sumušimais, šlapimo nelaikymu, išmatų nelaikymu - šlapinimusi į lovą.
Vaikams nuo 6 metų
- Nepaaiškintų baimių atsiradimas, bloga nuojauta, nerimas, depresija, mintys apie savižudybę.
- Pykčio sulaikymas arba išliejimas, sumišimas prieš vienos lyties suaugusiuosius.
- Vengimas nusirengti, eiti į tualetą, į sporto salę.
- Pasikartojantis seksualinis elgesys su vaikais, gyvūnais ar suaugusiaisiais.
Taip pat, jeigu vaiko seksualus elgesys pasikartoja labai dažnai ar nuolatos, vaikas labai gerai išmano lytinį gyvenimą, naudoja žargoną, kalba seksualinėmis temomis, viršydamas išsivystymo amžių, provokuoja ar impulsyviai seksualiai elgiasi, demonstruoja smurtą ar nuolaidumą, galima įtarti, jog toks vaikas patyrė seksualinį smurtą.
Ką daryti esant įtarimams dėl vaiko seksualinio išnaudojimo?
Pirmiausia reikia pranešti policijai. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti policiją skambinant skubios pagalbos telefonu 112. Bendrojo pagalbos centro operatorius atsakys į pagalbos skambutį, nustatys grėsmės pobūdį ir vietą, išsiųs pagalbos tarnybas. Turint informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą reikėtų apie tai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, nurodant kuo daugiau duomenų (šeimos adresą, jei žinote, tėvų ir vaiko vardus, pavardes), kad būtų galima imtis reikiamų priemonių vaikui apsaugoti, inicijuoti reikalingos pagalbos vaikui ir šeimai teikimą ir kt. Pranešant apie galimą vaiko teisių pažeidimą prisistatyti nėra būtina. Rinkti faktus - pastebimus ženklus apie fizinę, elgesio, emocinę/psichologinę būseną. Rinkti piešinius, rašinius, posakius tuo atveju, kai šie faktai yra įtarimą keliančiais ženklais.
Ką daryti, jei vaikas prisipažino patyręs seksualinį smurtą?
- Išklausykite.
- Pasakykite, kad vaikas pasielgė teisingai, kad jums pasakė.
- Pasakykite, kad tai, ką vaikas išgyveno nėra vaiko kaltė.
- Pasakykite, kad vaiko pasakojimą priimate rimtai.
- Nepulkite įtariamo smurtautojo/os patys.
- Paaiškinkite vaikui, kokių veiksmų imsitės.
- Kuo skubiau praneškite apie vaiko patirtą seksualinę prievartą policijai ir vaiko teisių apsaugos specialistams (vadovaukitės įstaigos, kurioje dirbate protokolais, jei tokie yra).
Tėvų patarimai – elgesio požymiai, kad vaikas buvo tvirkinamas
