Menu Close

Naujienos

"Merė ir Maksas": Neįprastos draugystės ir sudėtingų gyvenimo temų tyrinėjimas

Filmas „Merė ir Maksas“ - tai neįprasta, bet tuo pačiu ir nepaprasta draugystės istorija tarp dviejų, iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų, asmenybių.

Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės.

Psichologinio meninio filmo analizė.

Analizuojama vienatvės ir izoliacijos problema, kuri aktuali šiuolaikinėje visuomenėje, depresija, priklausomybė, patyčios, savižudybė, visuomenės tolerancija psichikos problemų turintiems asmenims, sunkumai bendravime, sąlygoti raidos sutrikimų (autizmo ir aspergerio sindromas, nerimas, valgymo sutrikimai), draugystės ir emocinių ryšių svarba žmogaus gyvenime, adaptyvios asmenybės savybės, motyvacija, padedanti įveikti gyvenimo sunkumus.

Filmo apžvalga ir siužetas

„Merė ir Maksas“ - tai kiek neįprasta bet tuo pat metu ir nepaprasta draugystės istorija tarp dviejų, iš pirmo žvilgsnio visiškai skirtingų, asmenybių.

8-erių vieniša mergaitė Merė iš Melburno parašė laišką 44-erių žydų kilmės ekscentriškam vyrukui Maksui iš Niujorko. Nuo pat filmo pradžios matyti juodai baltas vaizdas. Pirmiausia pamaniau, kad tokia bus tik pradžia, tačiau iš tikrųjų toks yra visas filmas, nors kartais ekrane pasirodo rudi ir raudoni atspalviai.

Mergaitės mama - alkoholikė, mėgstanti „pasiskolinti“ daiktus iš parduotuvių, kai niekas to nemato, o tėtis - arbatos maišeliams virveles tvirtinantis fabriko darbuotojas. Merė kenčia patyčias mokykloje, kompleksuoja dėl savo išvaizdos (ypač dėl kakučio spalvos apgamo ant kaktos), taupo, kad nusipirktų pilį Škotijoje ir ištekėtų už vyro, vardu Erlas Grėjus. Tačiau labiausiai mergaitė svajoja susirasti tikrą draugą.

Maksas - 44-ių metų nutukęs amerikietis, gyvenantis Niujorke. Jis serga Aspergerio sindromu, domisi religijomis, nekenčia šiukšlių gatvėse ir, kaip ir mažoji Merė, dievina šokoladą, Nobletus bei jaučiasi vienišas.

Vieną dieną, kai Merės mamos vos nesučiumpa vagiant vokus laiškams, mergaitė iš telefonų knygos išsiplėšia atsitiktinio žmogaus adresą ir nusprendžia parašyti jam laišką, su prašymu tapti jos draugu. Tas laimingasis, kurio adresą Merei pavyksta paskubomis išplėšti, pasirodo esantis Maksas.

Veiksmas trunka beveik dvidešimt metų, todėl puikiai parodoma žmogaus kelionė per gyvenimą - Merės virsmas suaugusia mergina, o Makso - pasenusiu vyru. Vaizduojama kaip bėgant laikui keičiasi žmonių mąstysena, tam tikrų dalykų suvokimas, prioritetai.

„Merė ir Maksas“ prikaustys jūsų dėmesį nuo pat pirmų filmo minučių, nustebins netikėta pabaiga, ši tikrais faktais paremta drama nepaliks nė vieno abejingo, nes kiekvienas žiūrėdamas atras kažką, kas bus artima jam ir privers susimąstyti.

Plastilino animacijos personažai

Filmo problematika ir temos

Filmo siužetas žiūrovą nukels į spalvingą pasaulį, kuriame iš plastiko sukurta aplinka keičiasi vos vienu mygtuko paspaudimu. Pats nufilmavimas labai skiriasi nuo šiuolaikinių holivudinių animacinių filmų ir tuo, kad personažai yra pagaminti iš plastilino - tai ne tik brangus, bet ir daug laiko bei kruopštumo reikalaujantis darbas. Čia nepamatysime ir mums jau įprastomis tapusių aplinkų - prabangių namų, besišypsančių veikėjų, prie kojų besiglaustančio katino ar jaukumo suteikiančio židinio. Priešingai - veikėjai hiperbolizuoti, neturi dabartiniame pasaulyje grožio idealams būdingų išorinių savybių, namai niūrūs ir tamsūs.

Per mažos mergaitės ir ligoto vyro pasaulėžiūrą atskleidžiamos pasaulyje vyraujančios problemos - skurdas, patyčios, socialinė atskirtis, alkoholizmas, nerimas, depresija, abejingumas aplinkai ir aplinkiniams.

Filmas labai paprastas ir lengvai suprantamas, tačiau jame kalbama apie itin sudėtingai išsprendžiamus dalykus.

Nors kalbama apie rimtus dalykus, gyvenimiškas problemas, tačiau filmas nėra labai liūdnas ar graudus. Netgi atvirkščiai - jis paskanintas sveiku juodojo humoro prieskoniu, kuris įtraukia žiūrovą, neleidžia per daug liūdėti, bet neabejotinai priverčia susimąstyti.

Naudodamas paprastą ir aiškų žodyną, dialogus, režisierius garsiai ir be užuominų prabyla apie dalykus ir paliečia temas, kurių kiti įprastai stengiasi išvengti, temas, kurios dažnai nutylimos, tačiau tebėra aktualios.

Gimdymas visada yra ir psichologinė patirtis, susijusi su stipriomis emocijomis. Tai yra ir socialinis įvykis, todėl santykiai ir bendravimas čia taip pat labai svarbūs. Būtent visuma lemia vienokią ar kitokią savijautą. Žinoma, visuomet gali būti grynai medicininių rizikų, jos tą situaciją padaro įtemptą.

Moteris per gimdymą negali tapti tik pasyvia stebėtoja, nuo kurios niekas nepriklauso, o visi sprendimai - gydytojų, akušerių rankose. Specialistė pabrėžė, jog labai svarbu, kad moteris jaustų savo kūną ir išsakytų savo poreikius. Savaime aišku, labai svarbu, kad į juos būtų ir atsižvelgta. Moteris turi dalyvauti priimant sprendimus.

Kaip neigiama gimdymo ir pirmųjų dienų po jo patirtis veikia moters psichiką? Žmogus nenori eiti dar kartą tuo traumuojančiu keliu. Nors tai nėra dažni atvejai, bet pasitaiko [po gimdymo] ir potrauminio streso sutrikimų.

Pabrėžiama, kad emociniai sutrikimai po gimdymo nėra mamos ar tėčio silpnumo ar charakterio ydos požymiai. Ši depresija yra sunkus psichologinis sutrikimas, jis gali turėti rimtų ilgalaikių pasekmių. Depresijos po gimdymo gydymas yra svarbus tiek motinos, tiek kūdikio sveikatai, nes šis psichologinis sutrikimas ne tik blogina moters gyvenimo kokybę, bet turi ir kitų neigiamų aspektų.

Cezario pjūvio operacijos: statistika ir aspektai

Šiais laikais Lietuvoje ir valstybėse, kuriose yra aukšto lygio klinikinė akušerinė praktika, moteris negali pasirinkti ar atlikti cezario pjūvio operaciją, ar gimdyti pačiai. Operacija turi jai būdingas rizikas bei komplikacijas, kurios gali pasireikšti ne tik šio gimdymo metu, bet ir daryti įtaką ateities nėštumams ir gimdymams.

Nors šiais laikais cezario pjūvio operacija yra saugi, komplikacijų tikimybė yra didesnė nei pagimdžius natūraliais takais. Todėl kiekviena operacija turi būti apgalvota ir aptarta su gydytoju akušeriu ginekologu.

Po cezario pjūvio operacijos žaizdoje ir gimdoje gali atsirasti infekcija, o pilvo ertmėje gali susidaryti sąaugos, sukeliančios ilgalaikį skausmą. Taip pat padidėja kraujavimo rizika. Kartais operacija kartojama, jei prasideda kraujavimas moters mažajame dubenyje.

Tam tikrą laiką ant žaizdos yra laikomas sausas tvarstis ir dažniausiai randas sugyja be problemų. Atlikus cezario pjūvio operaciją, į pjūvio sritį suleidžiama nuskausminamųjų vaistų, todėl moterys nejaučia diskomforto. Jeigu operacija sklandi, praėjus 12 valandų arba parai po planinės cezario pjūvio operacijos moteris gali keltis iš lovos.

Likus dienai iki operacijos nerekomenduojama valgyti kieto maisto, moteris turėtų gerti daug skysčių. Prieš nusprendžiant, kokia procedūra bus atlikta, moteriai visada atliekami išsamūs tyrimai. Pacientė ištiriama ultragarsu, įvertinama virkštelės ir placentos būklė. Apgręžimas atliekamas nėštumo pabaigoje, jog suprastėjus vaisiaus būklei per kuo trumpesnį laiką galėtume atlikti cezario pjūvio operaciją. Pasiruošti skubiai cezario operacijai būna mažai laiko.

Kiekviena situacija yra individuali. Vienos moterys jaučia skausmą kelias dienas, kitos - pora savaičių ar mėnesių. Kai kurios pjūvio vietoje jaučia ne skausmą, o sumažėjusį pilvo jautrumą.

Statistika

Cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje:

Metai Procentas
2000 13,02 %
2005 19,1 %
2010 25,19 %

Mūsų šalyje kas ketvirta moteris pagimdo per cezario pjūvį. Nuo 1995-ųjų cezario pjūvio operacijų dažnis išaugo 2,5 karto.

Ar tiesa, kad cezario pjūvio operacijų kasmet daugėja? 2010 m. duomenimis, Lietuvoje cezario pjūvio operacija baigėsi daugiau kaip 25 proc. visų gimdymų. Vadinasi, kas ketvirta moteris gimdo per cezario pjūvio operaciją. Jų daugėja visame pasaulyje - ne tik Lietuvoje, ir tai susiję su keliais dalykais. Pirmiausia dalis moterų negali natūraliai pastoti, joms padeda šiuolaikinės technologijos, jos negalėtų pagimdyti pačios. Kita dalis - tos, kurios pačios gimė per cezario pjūvio operaciją, jų mamos taip pat be medikų pagalbos nebūtų galėjusios pagimdyti. Be to, jaučiamas didelis visuomenės spaudimas, kad cezario pjūvio operacija yra panacėja, išsprendžianti visas problemas.

Atlikti moksliniai tyrimai JAV, Europoje rodo, kad cezario pjūvio operacijos beveik nesumažina naujagimių ligų. Priešingai, padidėja moterų ligų pooperaciniu laikotarpiu, pavyzdžiui, daugiau kraujuojančiųjų, palyginti su natūraliai gimdžiusiomis. Be to, dar kartą gimdant greičiausiai vėl bus pasitelktas cezario pjūvis ar prireiks kitaip chirurgiškai įsikišti.

Taip, yra tam tikras procentas moterų, kurios negalėtų pagimdyti sėkmingai pačios, jei nebūtų atliekama operacija. Vis dėlto, kad daugėja cezario pjūvio operacijų, yra ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio bėda. Pavyzdžiui, Pietų Amerikos šalyse, Čilėje, Brazilijoje, moteriai išvis negarbė gimdyti natūraliai. Ten statistika kraupi, yra ligoninių, kuriose pusė ar du trečdaliai visų gimdyvių operuojamos.

Cezario pjūvio privalumai ir trūkumai

Kai kurioms moterims atrodo, kad cezario pjūvis yra tik apgailėtina ir vargana natūralaus gimdymo alternatyva, tačiau iš tikro ši operacija turi pliusų, rašo healthline.com. Aišku, ją rinktis reikia tik tada, jeigu kitaip susilaukti kūdikio, akivaizdu, neišeis, perspėja ekspertai.

Žurnale „PLOS Medicine“ aprašyto tyrimo išvadose teigiama, kad moterims, kurioms atliekamas cezario pjūvis, kyla mažesnė šlapimo nelaikymo ir dubens organų prolapso (iškritimo) grėsmė, nei toms, kurios pagimdo pačios.

Netruko paaiškėti, kad atliekant operaciją gimę vaikai patenka į didesnės astmos (iki 12 metų) ir nutukimo (iki 5 metų) rizikos grupę, palyginti su tais, kurie pasaulį išvysta natūraliai.

Dažniausiai cezario pjūvio operacijos atliekamos 39-tą nėštumo savaitę, todėl tuoj po gimimo gydytojai žino, ar kūdikį būtina operuoti dėl kokių nors problemų, tokių kaip įgimta širdies yda. Planuoto cezario pjūvio atveju tenka kalbėti apie mažesnę gimdymo komplikacijų, tokių kaip asfiksija (deguonies badas), pečių distocija ir lūžiai, riziką, teigia N. S. Seligmanas.

Visgi jei moteriai dar prieš nėštumą buvo atlikta operacija dėl šlapimo nelaikymo, cezario pjūvis gali būti rekomenduotinas siekiant, kad trauma nepasikartotų. Visiškai saugi operacija nėra, ji kelia tam tikrą riziką, ypač jeigu nėštumas nėra paskutinis.

Vardijant cezario pjūvio nulemtas komplikacijas minimi vėlesni persileidimai ir placentos pirmeiga (patologija, kai placenta tvirtinasi prie apatinio gimdos segmento ir dengia gimdos kaklelio viršutinę dalį). Per cezario pjūvį kūdikių susilaukusioms moterims kyla didesnė tikimybė patirti tokias komplikacijas kaip placentos įaugimas (pernelyg stiprus placentos prisitvirtinimas prie gimdos sienos) ir placentos atšokimas (atsiskyrimas nuo gimdos sienos prieš kūdikio gimimą).

Placentos įaugimo atveju po gimdymo tenka atlikti histerektomiją, nurodo N. S. Seligmanas. Yra ir dar viena retai pasitaikanti komplikacija - nėštumas gimdos rande (randinis nėštumas). Tai tokio tipo negimdinis nėštumas, kuris ima formuotis po atlikto cezario pjūvio likusiame rande.

Dėl operacijos palikto rando vėlesni gimdymai gali būti sudėtingesni, kadangi didėja žarnų ir šlapimo pūslės traumavimo, taip pat gausaus kraujavimo rizika.

Cezario pjūvis nepagrįstai laikomas visiškai saugiu. Kartais net manoma, kad jis nekelia jokios rizikos. Deja, tai rimta pilvo srities operacija, kurią tikrai gali lydėti komplikacijos, - perspėjo N. S. Seligmanas. - Daugelio komplikacijų rizika, laimei, yra maža, bet jos vis tiek tikėtinos, be to, turinčios pasekmių, iš kurių galima paminėti sunkumus maitinant krūtimi, negebėjimą užmegzti ryšio su kūdikiu, pogimdyminę depresiją ir kt.

Gimdoje padarytos žaizdos panaikinti neįmanoma, - priduria akušeris-ginekologas.

Statistika: Cezario pjūvio operacijų skaičius Lietuvoje

Motina Marija: Anne Hathaway demonų apsėstos popžvaigždės istorija | Anonso analizė

Jeigu šiandien manęs kas nors paklaustų, kokie trys dalykai gyvenime man atrodo patys svarbiausi, aš gerai pagalvočiau dėl trečio, tačiau be jokios dvejonės įvardinčiau pirmus du - tai šeima ir draugai. Jei paklaustų kodėl, atsakyčiau, kad tai žmonės, kurių gyvenimuose visada atsiranda vietos paguodai, laimei, meilei, džiaugsmui ar liūdesiui - bet kam, ką noriu su pasidalinti su jais. Tai žmonės, kurie neleidžia jaustis vienišam.

tags: #mere #ir #maksas #vaikai #gimsta