Vaikų sveikata glaudžiai susijusi ne tik su fizine, bet ir su emocine gerove. Vaikystėje patiriami sunkumai, stresas ar neigiamos emocijos gali turėti įtakos fizinei savijautai, pasireikšti įvairiomis ligomis. Suprasti šią sąsają ir laiku suteikti tinkamą pagalbą yra itin svarbu.
Emocijos vaidina svarbų vaidmenį žmogaus gyvenime, o jų ryšys su fizine sveikata yra ypač reikšmingas vaikams. Šiame straipsnyje nagrinėsime emocijų ir vaikų ligų sąsajas, aptarsime, kaip emociniai sunkumai gali paveikti vaikų sveikatą, ir kokios priemonės gali padėti stiprinti vaikų emocinę gerovę ir atsparumą ligoms.
Emocijų Svarba Vaikų Raidai
Emocijos yra neatsiejama žmogaus patirties dalis, o vaikams jos ypač svarbios. Emocijos padeda vaikams orientuotis pasaulyje, reaguoti į aplinką ir kurti santykius su kitais žmonėmis. Teigiamos emocijos, tokios kaip džiaugsmas, meilė ir pasitenkinimas, skatina vaiko raidą, stiprina jo savivertę ir pasitikėjimą savimi. Tačiau neigiamos emocijos, tokios kaip baimė, pyktis ir liūdesys, taip pat yra svarbios, nes padeda vaikui atpažinti pavojus ir reaguoti į nepalankias situacijas.
Pyktis yra būtina ir natūrali emocija, kurią svarbu kartkartėmis pajausti. Kaip ir kiekvieną emocinį vyksmą, pyktį lydi fiziologiniai ir biologiniai pokyčiai: padidėja adrenalino kiekis, širdis plaka smarkiau, pasikeičia kvėpavimo ritmas, visą kūną užlieja karštis. Jūsų vaidmuo yra išmokyti vaiką sutramdyti šią keistą jį apėmusią emociją, mokėti išlikti ramiam ir įvertinti teigiamus vaiko asmenybės aspektus, sumaniai susivaldyti kritinėmis akimirkomis. Tai ir gera proga pasitelkti įvairias, kartais primirštas, savybes: kantrybę, tvirtumą, empatiją, humorą. Jūsų padedamas vaikas išmoks sutramdyti galingas emocijas. Tomis įtemptomis akimirkomis, kai būnate savo vaiko emocijų proveržio liudytojai, jis kliaujasi jumis. Nustebinkite jį išmintingai pamokydami susitaikyti su pykčiu, jo nebijoti ir nesistengti užgniaužti. Už pykčio gali slypėti šios emocijos: liūdesys dėl to, kad esi nesuprastas, gėda, kad nevaldai padėties, arba baimė dėl neigiamos tėvų reakcijos.
Emocijų Kontrolės Svarba
Ergoterapeutė Giedrė Sasnauskienė teigia, kad emocijų ir elgesio sutrikimas - tai žmogaus negebėjimas kontroliuoti savo emocijų. Tai ypač aktualu vaikams, nes jų nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi. Įprastai suaugęs žmogus geba sureguliuoti savo jausmus ir emocijas, atpažinti, ką reiškia smarkiau plakanti širdis - nerimą, baimę ar stresą.
- Išorinė reguliacija: Kūdikiui gimus, tėvai atliepia jo poreikius, tampa detektyvais, aiškindamiesi, kodėl vaikas verkia.
- Savireguliacija: Vaikui vystantis normaliai, savireguliacija turėtų prasidėti nuo 6-7 metų. Iki mokyklos vaikas turėtų gebėti susireguliuoti, suprasti, kad yra pavargęs ir jam reikia pertraukos.
Elgesio ir Emocijų Sutrikimai
Olga Iljina, „Pagalbos vaikui centro“ vadovė, pažymi, kad vaikų, negebančių kontroliuoti savo emocijų, pasitaiko daugiau, nei atrodo. Elgesio ir emocijų sunkumai pasireiškia, kai vaiko elgesys įprastoje situacijoje labai skiriasi nuo kitų vaikų. Tai dažniausiai pasikartojantis reiškinys, ne vieną ir ne du kartus. Sutrikimui būdinga, kad toks vaiko elgesys pasireiškia ne vienoje aplinkoje.
Ankstesnių tyrimų duomenys rodo, kad fiziniais negalavimais skundžiasi 11 proc. 12-16 m. mergaičių ir tik 4 proc. berniukų. Mergaitės labiau linkusios jausmus slopinti, nes joms bendravimas ir santykiai yra svarbesni nei berniukams. Todėl jos dažniausiai nerodo savo pykčio, nuoskaudų ir baimių, jas kaupia viduje. Toks jausmų sulaikymas gali pasireikšti galvos, pilvo, raumenų skausmais, pykinimu ar kitais fiziniais negalavimais, kai gydytojai nenustato biologinės priežasties.
Emocijos ir Vaikų Ligos: Ar Yra Ryšys?
Moksliniai tyrimai rodo, kad emocijos gali turėti didelės įtakos imuninei sistemai ir bendrai vaiko sveikatai. Ilgalaikis stresas, nerimas ir kitos neigiamos emocijos gali susilpninti imuninę sistemą, padidinti riziką susirgti peršalimo ligomis ir kitomis infekcijomis.
Dažniausios Vaikų Ligos ir Emocijos
- Peršalimo ligos: Stresas ir emocinė įtampa gali susilpninti imuninę sistemą, todėl vaikai dažniau serga peršalimo ligomis.
- Dermatitas: Alergijos, odos pažeidimai ir stresas gali sukelti dermatitą. Jautri vaikų oda ypač pažeidžiama.
- Virusinės užkrečiamos ligos: Būnant didelėse žmonių grupėse, vaikai dažniau užsikrečia virusinėmis ligomis, tokiomis kaip gripas, koronavirusas ir roto virusas.
Vaikų gydytoja, „Mama, aš sergu“ savininkė Indrė Plėštytė atkreipia dėmesį, kad tokiais atvejais simptomai yra realūs ir tikri, tačiau jų kilmėje svarbų vaidmenį gali atlikti vaiko emocinė būsena.
- Pasikartojantys pilvo skausmai: Tai vienas dažniausių emocinių sutrikimų vaikams. Pilvo skausmai dažnai siejami su nerimu, baime, nesaugumo jausmu, įtampa darželyje ar mokykloje.
- Galvos skausmai: Emociškai jautrūs ar pervargę vaikai neretai skundžiasi spaudžiančiais galvos skausmais, „sunkia galva“ ar galvos skausmais dienos pabaigoje.
- Lėtiniai ar pasikartojantys peršalimo simptomai: Vaikai, patiriantys ilgalaikę emocinę įtampą, dažniau serga virusinėmis infekcijomis, ilgai kosėja ir sunkiau pasveiksta.
- Odos problemos: Emocijos yra glaudžiai susijusios su oda, todėl streso ar nerimo laikotarpiais gali paūmėti atopinis dermatitas, atsirasti bėrimai, niežulys ar paraudimai.
- Tikė (nevalingi judesiai ar garsai): Tikė laikomi viena ryškiausių emocinio krūvio išraiškų vaikystėje. „Jie gali pasireikšti mirksėjimu, veido trūkčiojimais, pečių kilnojimu, koščiojimu ar įvairiais kitais garsais“, - pastebi vaikų gydytoja.
- Miego sutrikimai: Emocinis jautrumas vaikams dažnai pasireiškia sunkesniu užmigimu, dažnais prabudimais ar naktiniais košmarais.
- Naktinis šlapinimasis (enurezė): Naktinis šlapinimasis dažnai turi emocinių veiksnių, ypač jei sutampa su gyvenimo pokyčiais - darželio ar mokyklos pradžia, šeimos pagausėjimu ar kitais reikšmingais įvykiais.
Kalbant apie emocijų veikiamus simptomus, svarbiausia ne ieškoti kaltės, o stengtis suprasti, ką vaikas išgyvena. Vaiko organizmas į psichologines ir bendravimo bėdas gali reaguoti įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar ligomis.
Streso Įtaka Vaikų Sveikatai
Mokslo metų pradžia vaikams atneša ne tik džiaugsmą ir žinių troškimą, bet ir stresą. Didelis mokymosi krūvis, papildomos veiklos ir spaudimas patenkinti tėvų tikslus gali sukelti stresą. Ilgalaikis stresas didina susirgimų riziką, silpnina imuninę sistemą ir kenkia vaiko mokymosi tempui.
Kai psichologinis atsparumas susilpnėja, vaikas darosi ypač pažeidžiamas streso, kol imuniteto atsargos išsenka, pasiekia pavojingą ribą. Vaikų stebėsena, jo pažinimas, nuolatinis rūpestis padeda to išvengti.
Emocijos ir Imuninė Sistema
Emocijos tiesiogiai susijusios su imunine sistema. Teigiamos emocijos gali sustiprinti imuninę sistemą, o neigiamos - susilpninti. Baimė, nuolatinis nerimas ir kitos neigiamos emocijos gali net mirtinai paveikti žmogų.
Psichologinės bėdos veikia imunitetą. Imunitetas - prisitaikymo prie aplinkos dalis. Veikiamas įtampos jis išsenka.
Emocinių Sutrikimų Priežastys
Pasak Olgos Iljinos, elgesio ir emocijų sutrikimai vaikams atsiranda dėl trijų pagrindinių priežasčių:
- Biologiniai sutrikimai ir ligos: Žmogus, turintis tam tikrų ligų, gali turėti aktyvumo ir dėmesio sutrikimą arba nerimo sutrikimus.
- Netinkama aplinka švietimo įstaigoje: Nesaugus ar priešiškas mokyklos klimatas gali sukelti emocinius sunkumus.
- Patologiniai santykiai šeimoje: Jeigu vaikas neturi pakankamo prisirišimo prie tėvų, nesijaučia mylimas, jam neskiriama dėmesio arba jis mato smurtą šeimoje, gali atsirasti emocinių sutrikimų.
Be to, klaidinga vaikų emocinius sunkumus „nurašyti” sutrikusiems šeimos santykiams. Juk gali būti, kad šeimos santykiai geri, tačiau vaikas skundžiasi skausmais dėl to, kad mokykloje ar darželyje patiria stiprių emocinių išgyvenimų, pvz., bijo patyčių, o tėvams to nesako. Psichosomatinės ligos gali išsivystyti ir dėl daugelio kitų priežasčių: genetinių ypatybių, jautrios nervų sistemos, temperamento, santykių kokybės šeimoje ir su aplinka.
ŠeimosĮtaka Vaiko Emocinei Gerovei
Tėvų santykiai su vaikais turi didžiulę reikšmę pastarųjų gebėjimui valdyti savo emocijas. Kristina Sadauskienė, „Vaiko emocijos“ įkūrėja, teigia, kad tėvai praleidžia didžiąją laiko dalį su vaikais, todėl vaikai perima tėvų emocinę būseną. Jeigu tėvai jaučia susierzinimą, pyktį, pagiežą, tai ir vaikai pradeda taip pat jaustis.
Tėvų Emocinė Būsena ir Vaikai
Vaikai jaučia tėvų emocinę būseną ir ją perima.
Kaip Tėvai Gali Padėti Vaikams Valdyti Emocijas?
Norint, kad vaikai gebėtų valdyti savo emocijas ir elgesį, labai svarbu, kaip tėvai į tą situaciją reaguoja. Vaikas turi žinoti, kad gali pasitikėti savo tėvais. Tėvai turi atliepti vaiko poreikius, pabandyti būti detektyvais ir ieškoti, kas slepiasi už elgesio. Svarbu visada atskirti vaiką nuo elgesio. Jeigu mes nuolat sakysime, kad šitas yra blogas vaikas, tai jis niekada nežinos, kur jis turi pasitaisyti, jam visą laiką tai bus kaip etiketė, kad „aš esu blogas“.
Ryšys ir Supratimas
Vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų, labiausiai reikia meilės ir pagalbos. Svarbu tikėti tokiais vaikais ir suprasti, kad iššūkingi vaikai yra mokytojai. Tėvai turi surasti būdą, priemonę, žodį ir daugiau jausmo, nes šiems vaikams jo visą laiką reikia daugiau.
Kaip Padėti Vaikui Įveikti Stresą?
Tėvai neturėtų nepaisyti vaiko išsakomų skundų. Skausmas ir kiti negalavimai gali būti jo būdas išreikšti emocijas. Pokalbis su psichologu, testai, žaidimai, piešimas padeda nustatyti psichologinės bėdos priežastį ir padėti vaikui.
Higiena, sveika mityba ir aktyvus gyvenimo būdas turi didelę įtaką vaikų imuninei sistemai, tačiau svarbu išmokti valdyti stresą. Daugelis tėvų nepastebi, kad jų vaikas patiria nerimą ir stresą, o pačiam vaikui suvaldyti tokius pojūčius yra sudėtinga. Todėl būtina atrasti tinkamus būdus atsipalaiduoti ir susikurti patogią dienotvarkę gyvenimui su mažiau nerimo.
Streso Valdymo Metodai
- Režimas: Nustatyti valandas mokymuisi, pramogoms ar poilsiui. Tai skatina vaikų atsakomybės jausmą.
- Motyvavimas: Mokymosi procesą susieti su maloniais dalykais, apdovanoti už mažesnius ir didesnius žingsnius į priekį.
- Atmintis ir suvokimas: Remtis realiais pavyzdžiais ar istorijomis, paprašyti vaikų paaiškinti, kaip jie suprato aptariamą objektą.
- Pagalba: Skatinti mokinį savarankiškai atlikti užduotis, namų darbus. Pagalba turi būti minimali ir tik tuomet, kai vaikas pats paprašo.
- Bendravimas ir kontaktas: Palaikyti vaiką, jei jam iš karto nepasiseka pasiekti laukto rezultato. Paaiškinti, kad pasisekimas gali būti visokių formų.
- Kontrolė: Rekomenduojama pradėti tikrinti namų ruošą tuomet, kai ne mažiau kaip porą kartų neatliekama užduotis, gaunami signalai iš mokytojų apie vaiko išgalvotas priežastis, kodėl jis neatliko tam tikrų užduočių.
Vaiko Emocinės Raidos Ypatumai
Vaikui augant ir atrandant pasaulį, darosi vis sunkiau išvengti stresinių situacijų, apsisaugoti nuo ligų ir kitų netikėtumų. Dėmesys vaiko fizinei ir psichologinei būsenai padės geriau pažinti savo vaiką ir numalšinti mokykloje ir namuose patiriamą stresą.
Emocijų Pliūpsniai
Dažnai, vaikui perlipus į trečius gyvenimo metus, pradeda daugėti emocingų epizodų, ir tai yra natūralu. Vaikai gyvena emocijų pasaulyje ir tik vėliau jų smegenys subręsta pakankamai, kad įsijungtų loginė dalis. Pirmieji treji metai skirti emocijų atradimui, pažinimui, tyrinėjimui, suvokimui ir įvaldymui.
Kaip Elgtis Emocijų Pliūpsnių Metu?
- Kantrybė: Kantriai laukti, prisėsti netoliese, pasiteirauti, gal nori prisiglausti ar apsikabinti, gal reikia pagalbos.
- Įgarsinimas: Ramiai įgarsinti tai, kas vyksta ir ką matome. Palikti vietos abejonėms, nekonstatuoti vaiko jausmų, o labiau teirautis ir klausti.
- Pavyzdys: Pasidalinti savo pavyzdžiu, kaip mes susitvarkome su emocijomis.
Alethos J. Solter knygoje „Prieraišusis žaidimas“ aprašyti prieraišieji žaidimai idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti. Tuo pačiu padeda ir mums patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau.
Jūratė Bortkevičienė: kaip padėti vaikams valdyti pyktį?
Prieraišūs Žaidimai ir Bendradarbiavimo Žaidimai
Alethos Solter knygoje aprašyti prieraišieji žaidimai idealiai tinka ryšiui su vaiku atkurti, be to, padeda ir patiems nuimti įtampą bei pasijusti geriau. Niekas taip nevienija, kaip bendras tikslas. Bendradarbiavimo žaidimai gali vykti ir ne virtuvėje: kartu dedama dėlionė, statomas bokštas, sprendžiama užduotis, piešiamas piešinys ar tvarkomi namai.
Ankstyvieji Psichikos Sutrikimai
Ne visada lengva išsiaiškinti problemų, dėl kurių tėvai kreipiasi į psichologus, kilmę. Atliekant ikimokyklinukų psichologinį tyrimą, tėvai labai dažnai pasakoja apie pirmųjų vaiko gyvenimo metų sunkumus - nenumaldomą klyksmą, padidėjusį dirglumą, nemigą ir pan.
Biologinės ir Įgytos Priežastys
Kartais tai gali būti siejama su problemomis nėštumo (pvz., infekcijos) ar gimdymo (pvz., skubi operacija - Cezario pjūvis) metu, ar vaikui gimus (pvz., deguonies trūkumu). Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai paaiškinami nebrandžia nervų sistema (pvz., neišnešiotų naujagimių), įgimtu padidėjusiu jautrumu dėl mamos nėštumo metu patirto stipraus streso, ankstesnių praradimų (nutrūkę nėštumai) ar mažylio temperamento savybėmis - beje, neretai paveldėtomis. Paprastai biologinių priežasčių turi neuropsichologiniai sutrikimai (pvz., dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas).
Vaiko psichikos sutrikimai nebūtinai turi organines priežastis, jos gali būti ir įgytos. Gali nutikti taip, kad mama ar tėtis dėl įvairių priežasčių nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku neadekvatus (pvz., suaugęs asmuo nesugeba įveikti savo pykčio), todėl mažylis patiria nuolatinį stresą. Prasideda rimtos tėvų ir vaikų sąveikų ir santykių problemos, buvimas kartu ne tik nebeteikia džiaugsmo, bet ir gali būti pavojingas - dėl to, kad vaikas gali patirti tėvų prievartą, ar dėl to, kad dėl chroniško streso (vadinamo toksiniu) poveikio vaiko organizme kinta (dažniausiai padidėja) kortizolio (streso hormono) lygis, atsiranda pokyčių vaiko biologinėse sistemose (smegenų struktūrose ir nervinėse jungtyse, imuninėje, endokrininėje ir kt. sistemose, taip pat chromosomų lygmeniu).
Tėvų Vaikystės Traumos ir Psichopatologijos Tikimybė
Tėvų psichikos ligos, nepriklausomai nuo to, ar jos diagnozuotos, ar ne, taip pat gali turėti įtakos. Taip pat atsitinka, kad pačių tėvų vaikystėje patirta psichologinė trauma ar nepriežiūra, tėvų asmenybės ypatumai (menkas pasitikėjimas savo jėgomis, labai didelis nerimo lygis, impulsų kontrolės stoka ir kt.), nepakankami tėvystės įgūdžiai (nesusiformavę pirminėje šeimoje) trukdo intuityviai atpažinti, ko vaikui reikia, ir užmegzti ar išlaikyti su juo santykį.
Taigi, psichopatologijos tikimybė labai padidėja, kai įgimtos ir įgytos savybės susideda į vieną vietą. Ankstyvieji savireguliacijos, emocijų ir elgesio (apibendrintai - psichikos) sutrikimai pastebimi ir nustatomi būtent tėvų ir vaikų santykių kontekste.
Emocijų Perdavimas ir Socialinis Kontekstas
Greta gerai žinomo išmokimo, kai vaikas imituoja artimų žmonių elgesį, jausmus ir kalbą (o tokiu būdu ir mintis), vienas iš svarbiausių ir įdomiausių dalykų yra emocijų perdavimas jomis „užsikrečiant“. Artimais santykiais susiję žmonės bendraudami tarpusavyje atspindi vienas kito emocijas.
Apžvelgus platesnį kontekstą, matyti, kad su mažų vaikų psichikos sutrikimais siejamos problemos ne tik artimiausioje aplinkoje, bet ir visuomenėje. Tai įtempti tėvų tarpusavio santykiai, konfliktai tarp tėvų ir kitų vaikų šeimoje, kiekvienas chroniškas tėvų stresas ir menkas gebėjimas susidoroti su juo, nepriežiūra, šiurkštus elgesys, o antruoju atveju - tai socialinė atskirtis, skurdas, pagalbos auginant vaikus stoka, nepakankamas medicininių ar psichosocialinių paslaugų tinklas ir t. t.
Ankstyvųjų Psichikos Sutrikimų Prognozė
Jei tėvams pakanka jėgų ir gebėjimų įveikti pirmųjų mėnesių sunkumus arba jei tėvai sulaukia pagalbos, tai mažylio raida, labai tikėtina, bus palanki. Kūdikiui augant jo elgesį ima reguliuoti vėliau bręstančios smegenų sritys, gerėja jo gebėjimas nurimti, dirglumas sumažėja, reakcijos sušvelnėja.
Blogesnė prognozė, kai problemos prasideda labai anksti, jų yra daug vienu metu, simptomai tokie patys skirtingose aplinkose, ilgai tęsiasi ir dėl to sukelia didelį stresą tėvams. Smarkiai padidėja tikimybė, kad šie sunkumai „įsisenės“ ir taps psichikos raidos sutrikimais.
Tėvų ir Vaikų Santykių Ekologija
Taigi, tėvų ir vaikų tarpusavio santykių darna priklauso tiek nuo mažylio, tiek nuo suaugusiojo asmenybės ar elgesio ypatumų, tačiau ryšys tarp tėvų ir vaikų yra labai netolygus - asimetriškas. Kūdikis dėl savo nepakankamų savireguliacijos sugebėjimų tikrai nepalengvina tėvų dalios, o suaugusieji yra sąmoningai atsakingi už šio unikalaus ryšio kūrimą. Vaiko auginimą lydi nusivylimas, pyktis, bejėgiškumas ir kitos emocijos. Taigi, tėvų ir vaikų santykius norėtųsi apibūdinti terminu ekologija - aplinka (šeima) ekologiška tiek, kiek padeda kurti ir išlaikyti fizinę ir emocinę sveikatą.
