Embriono ir blastocisto išdavimas: ar abu gali sėkmingai įsitvirtinti gimdoje?

Statistikos duomenimis, net kas penkta pora susiduria su nevaisingumo problema. Ir nors tokių porų vis daugėja, dažnai vis dar vengiama atvirai apie tai kalbėtis, o pagalbinio apvaisinimo procedūras gaubia paslaptis. Vaisingumo klinikos neįsivaizduojamos be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė.

Kas yra žmogaus embrionas ir kaip jis vystosi?

Žmogaus embrionu yra vadinamas organizmas nuo apsivaisinusios kiaušialąstės iki 8 vystymosi savaitės, kuomet embrionas tampa žmogaus vaisiumi ir įgauna žmogui būdingą pavidalą. Tačiau, pagalbinio apvaisinimo procedūrų ribose embrionas yra 2 - 8 nediferencijuotų ląstelių organizmas.

Kaip įprastai, taip ir gydymo metu, reikalingos lytinės ląstelės. Kiaušialąstės yra gaunamos kiaušidžių punkcijos metu, o spermatozoidai - iš spermos mėginio. Jeigu spermoje spermatozoidų nėra, yra nustatyta azoospermija, daliai atvejų spermatozoidai gali būti gaunami iš sėklidžių. Nei kiaušialąstės, nei spermatozoidai nėra dirbtinai sukuriami. Tam, kad kiaušialąstė galėtų būti apvaisinta, užtenka ją patalpinti į terpę, kurioje būtų šimtas tūkstančių spermatozoidų. Mes tai ir padarome. Kitaip sakant, jeigu moters organizme spermatozoidai neranda kelio pas kiaušialąstę, ar jiems netinka ją supanti aplinka, tai laboratorijoje mes sukuriame kiaušialąstės ir spermatozoido pasimatymą.

In Vitro Fertilizacija (IVF) ir jos etapai

In Vitro Fertilizacija, dar žinoma kaip IVF, yra procedūra, kurios metu kiaušialąstės yra apvaisinamos laboratorijos sąlygomis, o ne pacientės organizme. Prieš atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą yra atliekamas pacientų ištyrimas.

Kiaušidžių stimuliacija

Kiaušidžių stimuliacija yra atliekama medikamentų pagalba, kasdien suleidžiant po paskirtą vaistų dozę, skiriami kiaušidžių folikulų augimą skatinantys vaistai. Stimuliacijos tikslas - subrandinti daugiau ir geresnės kokybės kiaušialąsčių nei natūralaus moters organizmo ciklo metu.

Folikulų punkcija

Pagalbinis apvaisinimas neatliekamas jei moteriai nustatyta gimdos defektų, dėl kurių neįmanoma išnešioti vaisiaus ar ji neturi gimdos. Būklė, kuri gali išsivystyti ruošiant moterį pagalbinio apvaisinimo procedūrai yra kiaušidžių perstimuliavimo sindromas. Tai nereiškia, kad stimuliacijos eigoje yra perdozuoti vaistai. Sunkaus laipsnio hiperstimuliacija pasitaiko 0,5 proc. atvejų.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros metu galima komplikacija yra kraujavimas po kiaušidžių punkcijos į pilvą arba į išorę. Ovuliacijos skatinimas pagalbinio apvaisinimo procedūrai į bendrą sveikatos būklę įtakos neturi.

vizualizacija apvaisinimo in vitro proceso

Apvaisinimas ir embrionų auginimas

Priklausomai nuo situacijos, embriologas turi atrinkti morfologiškai taisiklingus, pačius judriausius bei fiziologiškai subrendusius spermatozoidus. Iš jų vieną, visais atžvilgiais geriausią, plona adatėle, mikroskopo, mikromanipuliatoriaus ir, pageidautina, hialurono rūgšties pagalba, įterpti jį į kiaušialąstę, tai yra atlikti intracitoplazminę spermatozoido injekciją (ICSI). Taip, visa tai yra atliekama ta pačią dieną, kuomet yra gaunamos lytinės ląstelės. Sekančią dieną yra tikrinamas kiaušialąsčių apsivaisinimas. Apsivaisinusi kiaušialąstė yra vadinama zigota. Zigotos turi būti kruopščiai įvertinamos. Netrukus zigota pradeda dalintis ir sekančią dieną ji tampa dvejų, vėliau keturių ląstelių embrionu.

Pagrindiniai kriterijai vertinant embriono vystymąsi yra ląstelių skaičius vertinimo parą, dydžio vienodumas ir fragmentacija. Fragmentai - tai pašaliniai dariniai, susidaryti gali dėl dešimčių priežasčių, jeigu jų yra daug, tolimesnės embriono vystymosi prognozės yra nepalankios. Šie kriterijai yra įvertinami balais, nuo 1 (žemiausias balas) iki 4 (aukščiausias balas). Idealiu atveju antrą parą embrionas bus keturių ląstelių dydžio, jo ląstelės bus vienodos, o fragmentacija nebūdinga, taip embrionas bus pažymėtas 4(4/4). Gali būti, kad trečią parą embrionas bus aštuonių ląstelių dydžio, tai yra labai geras rodiklis, jo ląstelės bus lygios, tačiau būdinga nedidelė fragmentacija, tokiu atveju poros embrionas bus pažymėtas 8(4/3).

Kritinis lytinių ląstelių, zigotų ir embrionų įvertinimas viso proceso metu priklauso nuo embriologo. Į moters gimdą gali būti patalpinami ne tik aštuonių, bet ir keturių lastelių embrionai. Gana dažnai embrionai yra auginami ir ilgiau, iki blastocistos stadijos. Susiformavusi blastocista nedelsiant turi būti perkeliama į gimdą, nes kitu atveju, neturėdama kur implantuotis, ji žūsta. Jeigu ji yra gimdoje - sėkmės atveju implantuojasi.

Auginant embrionus iki blastocistos stadijos yra atrenkami patys stipriausi embrionai, nes ne visi embrionai pasiekia šią vystymosi stadiją, dalis embrionų nustoja vystytis 2-3 parą. Jei susiformuoja daugiau blastocistų, nei perkeliama į moters gimdą, jos užšaldomos.

Blastocista: kas tai ir kodėl ji svarbi?

Blastocista yra ankstyvosios stadijos žmogaus embrionas, susidarantis praėjus maždaug 5-6 dienoms po apvaisinimo. Šiuo metu embrionas jau yra sudarytas iš maždaug 100-200 ląstelių ir turi dvi pagrindines dalis: vidinę ląstelių masę, kuri taps vaisiumi, ir trofoblastą, kuris vėliau sudarys placentą. Blastocistos stadija yra laikoma viena svarbiausių IVF procedūros etapų, nes tikėtina, kad būtent šios stadijos embrionai turi didžiausią potencialą sėkmingai implantuotis gimdoje ir lemti nėštumą.

Embrionų donorystė Lietuvoje

Embrionų donorystė - tai embriono perkėlimas į moters organizmą, kai perkeliamam embrionui sukurti nebuvo panaudotos tos moters lytinės ląstelės. Kitaip sakant, tai likusių nepanaudotų vienos poros embrionų, sukurtų po pagalbinio apvaisinimo, donavimas kitai porai.

Embrionų donorystė skirta poroms, kuomet abu partneriai yra nevaisingi ir medikamentinis gydymas ar bandymai pastoti po pagalbinio apvaisinimo nėra sėkmingi. Jei nevaisingas yra vienas iš partnerių, galima pasitelkti kiaušialąsčių ar spermatozoidų donorystę. Vertinant, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų porų, o 20 proc. visų atvejų nustatomas abiejų partnerių nevaisingumas, embrionų donoryste teoriškai galėtų pasinaudoti apie 10 tūkst. porų. Tačiau tikėtina, kad realiai šie skaičiai būtų daug mažesni, nes daugelis porų taptų embriono recipientais tik išbandę visus įmanomus gydymo metodus.

Embrionų donorystė tikslinga ir poroms, kurios rizikuoja perduoti palikuonims didelę negalią sukeliančią ligą. Šiuo atveju dar gali būti atliekama „savų“ embrionų ikiimplantacinė genetinė diagnostika, tačiau nustačius, jog visi embrionai turi genetinius pokyčius ir nėra tikimybės susilaukti sveiko palikuonio, poros galėtų pasinaudoti lytinių ląstelių banke saugomais donuotais embrionais.

Rizikos ir apribojimai

Kadangi embrionų donorystė yra anoniminė, embrionų donorai nežinos jokių poros recipientės duomenų ir atvirkščiai. Vaikai, gimę iš donuotų embrionų, taip pat negalės sužinoti biologinių tėvų, nebent donorai sutiks, kad tam tikra informacija būtų atskleista. Kadangi embrionus galima donuoti praėjus 2 metams po pagalbinio apvaisinimo, teoriškai yra tikimybė susitikti broliams ir seserims, jei ne viename suole, tai galbūt tos pačios mokyklos koridoriuje. Panašioms rizikoms valdyti yra kuriama donorų duomenų bazė, įvedami tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, pora gali donuoti visus embrionus tik vienai kitai nevaisingai porai.

Kita rizika yra susijusi su donuojamo embriono „sveikata“. Rutiniškai nėra atliekama embrionų ikiimplantacinė genetinė diagnostika, todėl lytinių ląstelių banke gali pasitaikyti embrionų su genų ar chromosomų defektais. Jei toks embrionas bus donuotas ir perkeltas recipientei į gimdą, yra tikimybė susilaukti vaiko su negalia. Taigi, nors embrionų donorystės programa skirta ir toms poroms, kurios rizikuoja susilaukti palikuonių su didelę negalią sukeliančia liga, tačiau realiai tokia rizika nėra eliminuojama. Tuomet belieka pasikliauti tik labai ištobulėjusia poimplantacine diagnostika.

Veiksniai, lemiantys pagalbinio apvaisinimo sėkmę

Vienas svarbiausių veiksnių įtakojančių sėkmę - kiaušialąsčių ir spermatozoidų kokybė, kurią dažnai lemia poros amžius. Taip pat svarbu tinkamai subalansuota stimuliacija moteriai, kontroliuojamas kiaušialąsčių paėmimas punkcijos metu, atsakingas ir kvalifikuotas ginekologo ir embriologo darbas bei tinkamos priemonės - aukščiausios kokybės embrionų auginimo terpės, specialios lėkštelės, kuriose auginami embrionai, naujausi inkubatoriai, palaikantys tinkamą temperatūrą ir dujų koncentraciją, naujos technologijos (pvz.: „Time-lapse“ technologija, leidžianti stebėti embriono vystymąsi 24 valandas per parą kompiuterio ekrane) ir t.t.

Neabejotinai, pagalbinio apvaisinimo sėkmė labai priklauso ne tik nuo šias paslaugas teikiančių specialistų įgūdžių ir kvalifikacijos, modernios įrangos, bet ir nuo aplinkos sąlygų pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje. „Northway“ vaisingumo centro laboratorijoje veikia nustatyta kontrolės sistema, kasdien vykdoma dviguba patikra, kuri atitinka nustatytas normas ir užtikrina gerą laboratorijos darbą. Nuolat vykdoma paviršių užterštumo kontrolė, imami ir vertinami mikrobiologiniai mėginiai.

Kaip teigia Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vienas svarbiausių veiksnių pagalbinio apvaisinimo laboratorijoje apdorojant audinius ir ląsteles yra oro kokybė. Ji gali turėti įtakos audinių ir ląstelių užteršimo rizikai. Bakterijos, virusai, kiti mikroorganizmai gali sąlygoti embrionų žūtį. Todėl mūsų laboratorijos patalpose taikomi aukšti patalpų švaros reikalavimai, o oras filtruojamas Hepa filtrais. Šie filtrai sulaiko itin smulkias daleles, tokias kaip virusai, dujų molekulės ir bakterijos. Tai labai svarbu, nes aplinkos sąlygų veikiamų ląstelių apdorojimas turi būti atliekamas aplinkoje, kurioje yra nustatytos kokybės oras ir švarumas, kad būtų kuo labiau sumažinta užteršimo rizika. Europoje yra labai nedaug pagalbinio apvaisinimo laboratorijų, kur būtų įrengta tokia ventiliacinė sistema.