Kalbėjimas su vaikais apie jausmus gali būti tikras iššūkis tėvams. Vis dėlto tai daryti yra būtina, kad padėtume vaikui įvardinti savo jausmus, juos išreikšti, konstruktyviai į juos reaguoti ir padėti sau nusiraminti, kai to reikia. Viena iš svarbių suaugusiojo užduočių - padėti suprasti vaikui, kad jausmai - tai unikali ženklų sistema, kuri siunčia informaciją apie mus pačius.
Emocijų atpažinimas ir supratimas yra esminė vaikų socialinio-emocinio ugdymo dalis, padedanti formuotis harmoningai ir savimi pasitikinčiai bei savivaldžiai asmenybei, pagarbiems santykiams su kitais, harmoningam požiūriui į save, gerai savijautai, priimti save ir kitus. Pirmiausia mokėjimas atpažinti savo emocijas padeda vaikams suprasti, kaip įvairios situacijos veikia jų savijautą, ir skatina pozityvų požiūrį į save bei kitus. Pavyzdžiui, vaikai, mokantys atpažinti pyktį ar nusivylimą, lengviau suvaldo šias emocijas ir išvengia destruktyvaus elgesio. Antra, emocijų atpažinimas prisideda prie savivertės augimo. Kai vaikas jaučia, kad suaugusieji priima ir pripažįsta jo jausmus, jis ima labiau pasitikėti savimi, nes mato, kad jo emocijos yra svarbios. Tai taip pat skatina sveiką bendravimą ir padeda išvengti užslopintų emocijų, kurios gali lemti elgesio problemas.
Šiais laikais vis dažniau kalbama, kad sėkmingam žmogaus gyvenimui reikalingi ne tik pakankami intelektiniai mąstymo gebėjimai (Bendrasis IQ), bet ir emocinis intelektas. Visais istoriniais laikais pačiomis vertingiausiomis žmogaus savybėmis buvo laikomos gerumas ir nuoširdumas: mokėjimas būti empatiškam, užjausti, pasidalinti, padėti, nusileisti, pasidžiaugti kito sėkme. Mažų vaikų emocijos būna gana impulsyvios ir tik palaipsniui pereina į labiau nusistovėjusius prisirišimus, simpatijas ir antipatijas. Jų pagrindu ilgainiui formuojasi tokie jausmai ir su jais susiję būsenos kaip meilė ir neapykanta, draugystė ir tarpusavio supratimas. Mūsų laikais, kai vaikams lengvai prieinami smurtas bei agresija TV laidose ir kompiuteriniuose žaidimuose, emocinis vaikų ugdymas tampa itin aktualus. Pastebėta, kad vaikų, kurių ugdyme nesaikingai dalyvauja „technologijos“, o ne gyvas bendravimas su tėvais, emocinės sferos vystymasis itin atsilieka. Kiekvienas vaikas jau nuo mažens siekia bendrauti su artimais žmonėmis, patirti jų švelnumą, pasidalinti sėkmėmis ir nelaimėmis, būti įvertintas, padrąsintas. Kartais artimieji geba šį poreikį patenkinti, o kartais jiems nepavyksta, todėl vaikas susiduria su įvairiomis emocijomis - su džiaugsmu, nuoskauda, baime, pasitenkinimu, nusivylimu, gėda, pavydu.
Toliau kalbėsime apie tai, kaip tėvai galėtų ugdyti vaiko emocinę sferą, emocijų pažinimą ir tinkamą jų reiškimą bei savikontrolę. Pirmiausia, pradėkime nuo savęs. Augdami vaikai mokosi pirmiausia iš savo tėvų, kopijuoja jų elgesį. Todėl labai svarbu, kad tėvai patys sugebėtų pažinti savo emocijas, jas įvardinti ir apie jas kalbėti. Tai nereiškia, kad apie labai rimtas problemas galima kalbėtis prie vaiko, šitaip sukeliant jam nerimą, bet į kasdienį mamos klausimą „kaip sekėsi?“ tėtis neturėtų skubėti atsakyti „gerai“ ar „blogai“, geriau jis įvardintų savo jausmus bei susietų juos su priežastimis, dėl kurių jie kyla: „Aš pavargęs ir nusiminęs, nes kolegos sukritikavo mano darbą, prie kuriuo taip ilgai dirbau. Jaučiuosi net piktas dėl to“. Suaugusieji nuo mažens vaikams demonstruoja ir būdus, kaip tinkamai ar netinkamai tvarkytis su sunkiais jausmais. Paklauskime savęs, kaip mes elgiamės ir kokį pavyzdį rodome vaikams, kai būname apimti intensyvių jausmų. Pavyzdžiui, jei aš susinervinęs, supykęs, gal aš tyliu ir su niekuo nesikalbu, o gal išsirėkiu ant šeimos narių, trankau daiktus ir duris? O gal verčiau einu nusiraminti - pasportuoju, pasivaikščioju miške, paskaitau knygą, paklausau ramios muzikos, o nusiraminęs pasikalbu su artimu žmogumi apie tai, kaip jaučiausi? Geriausia būtų, kad tokį tinkamą problemos sprendimo būdą tėvai sugebėtų savo vaikams paaiškinti: „Esu supykęs dėl nesėkmės darbe, todėl norėčiau ramiai pakasti sniegą kieme. Apie savo jausmus vaikams tėtis ar mama irgi turėtų kalbėti iš karto, neatidėliodami, ir atvirai.
Kaip padėti vaikui atpažinti ir valdyti emocijas?
Vaikų emocijos dažnai primena amerikietiškus kalnelius - nuo džiaugsmo iki ašarų vos per kelias minutes. Pyktis, liūdesys, nusivylimas ar baimė - visi šie jausmai yra natūrali žmogaus dalis, tačiau mažiems vaikams juos suprasti ir valdyti gali būti sudėtinga. Kaip tėvai gali padėti savo vaikui atpažinti, išreikšti ir kontroliuoti emocijas sveiku būdu?
1. Mokykite vaiką atpažinti emocijas
Vaikai dažnai jaučia stiprias emocijas, bet nemoka jų įvardinti. Pirmasis žingsnis - padėti jiems suprasti, ką jie jaučia. Kalbėkite apie emocijas - kai vaikas jaučiasi piktas, nusivylęs ar laimingas, įvardinkite jo jausmą: „Matau, kad esi piktas, nes tau nepavyko pastatyti bokšto.“
Vienas iš būdų padėti vaikui geriau pažinti savo emocijas - plėsti žodynėlį, patiems įvardijant savo emocijas, bandyti spėti vaiko emocijas, įvardijant jas žodžiu. Vaikams reikalinga pagalba mokantis kiekvieną emociją tinkamai įvardyti. Su vaikais galima žaisti smagius emocijų įvardijimo žaidimus. Kai vaikas išmoksta atpažinti įvairias emocijas, gali lengviau jas apibūdinti.
Svarbu atsiminti, kad nėra blogų emocijų (pyktis, gėda, kaltė, liūdesys - normalios emocijos, kurias visi kartais patiriame). Tiesiog kartais jos reiškiamos netinkamu būdu. Kalbantis su vaiku apie jo elgesį ir jausmus patartina vartoti „Aš“ kalbą: įvardinti, kaip tėvai jaučiasi dėl vaiko tinkamo ar netinkamo elgesio, jei įmanoma, parodyti, kad vaiką supranta. „Aš taip tavim didžiuojuosi. Mačiau kaip tu kruopščiai statei tą traukinį, koks buvai laimingas konstruodamas, ir tau pavyko! Džiaugiuosi tavimi“. „Man liūdna, nes tu nesilaikei pažado neskriausti brolio ir atėmei iš jo mašiną. Suprantu, kad tu norėjai dar pažaisti ir pyksti, kad turi žaislą grąžinti.
Naudokite emocijų korteles ar paveikslėlius - parodykite vaikui įvairius veidus ir aptarkite, kaip atrodo skirtingos emocijos. Skaitykite knygas apie emocijas - istorijos apie jausmus padeda vaikams lengviau suprasti savo patirtis.
Patarimas: pradėkite nuo pagrindinių emocijų (džiaugsmo, liūdesio, pykčio, baimės) ir palaipsniui supažindinkite su sudėtingesnėmis, pvz., nusivylimu ar nerimu.
2. Skatinkite vaiką kalbėti apie jausmus
Vaikui svarbu žinoti, kad jo jausmai yra svarbūs ir kad apie juos galima kalbėtis. Užduokite atvirus klausimus: „Kaip jautiesi šiandien?“, „Kas šiandien tave pradžiugino?“, „Kas tave nuliūdino?“ Būkite geras klausytojas - nekritikuokite vaiko jausmų, net jei jie atrodo neracionalūs. Rodykite pavyzdį - pasakokite, kaip jūs jaučiatės: „Šiandien jaučiuosi pavargusi, todėl noriu pailsėti.“
Pasikalbėkite su vaiku apie jo kasdienę veiklą, įgytas patirtis ir kaip jis jautėsi vienoje ar kitoje situacijoje. Pvz., vaikas pasakys, kad aprėkė draugą. Su ypatinga empatija, jautrumu ir dėmesiu vaiko emocijoms ir jausmams fokusuojamės į tai, kaip jis jautėsi, kai turėjo griebtis tokių veiksmų, bet ne į patį veiksmą. Klausimas „Kaip tu jautiesi?“ ar „Kaip tu jauteisi?“ gali tapti puikiu būdu paskatinti vaikus atvirai reikšti mintis apie išgyvenamas ar išgyventas emocijas ir jausmus. Vaikas jausis gerbiamas ir saugus, jei žinos, kad suaugusieji priima jo emocijas. Kartu svarbu padėti vaikui įvardyti, ką jis jaučia: „Ar tai, ką jauti, panašu į pyktį?“ arba „Ar liūdi dėl to, kad draugas įskaudino?“ Galima bandyti spėti, kaip vaikas jaučiasi.
Patarimas: jei vaikas nenori kalbėti, leiskite jam išreikšti emocijas per piešimą, žaidimą ar muziką.
3. Mokykite sveikų emocijų išraiškos būdų
Vaikai dažnai išreiškia emocijas ne žodžiais, o veiksmais - verkimu, rėkimu ar net mušimusi. Svarbu parodyti jiems alternatyvius būdus, kaip tinkamai išreikšti savo jausmus.
Kas svarbu skatinant tinkamas emocijų išraiškas? Tai iš paskutiniųjų stengtis mažinti netinkamą vaikų elgesį, bet siekti pastebėti ir pastiprinti tinkamą emocijų reiškimo veiksmą ir žodį. Stebėkite ir vaikui garsiai pasakykite bei pabrėžkite jo tinkamą elgesį reiškiant emocijas. Paaiškinkite, kad pykti yra normalu, tačiau svarbu nešaukti ir neskriausti kitų. Parodykite tinkamus būdus, kaip valdyti emocijas, pvz., giliai kvėpuoti, ramiai kalbėtis arba užsiimti fizine veikla.
Sveiki būdai išreikšti emocijas:
- Piešimas ar spalvinimas - padeda vaikui vizualiai parodyti, ką jis jaučia.
- Fizinė veikla - jei vaikas jaučiasi piktas, tegul išlieja energiją bėgiodamas, šokinėdamas ar spardydamas kamuolį.
- Žaidimai su lėlėmis ar pliušiniais žaislais - vaikai gali per juos išreikšti savo jausmus.
- Emocijų dienoraštis - vyresniems vaikams gali padėti rašymas apie savo jausmus.
Patarimas: jei vaikas pyksta, galite pasiūlyti jam suplėšyti popierių, pūsti į balioną arba stipriai apkabinti pagalvę.
4. Padėkite vaikui nusiraminti ir susikaupti
Kai emocijos tampa per stiprios, vaikui reikia laiko nusiraminti. Mokykite gilaus kvėpavimo: „Įkvėpk per nosį, lėtai suskaičiuok iki trijų, iškvėpk per burną.“ Naudokite „ramybės kampelį“ - tai ne bausmė, o vieta, kur vaikas gali atsipalaiduoti su mylimais daiktais. Pasitelkite „vėžlio metodą“ - kai vaikas pyksta, pasakykite, kad jis gali „pasislėpti savo kiaute“ (apkabinti save, užsimerkti ir nusiraminti).
Tėvai (ir kiti suaugusieji) turėtų įvardyti, kokias vaiko emocijas ir jausmus pastebi, nes vaikams kartais gali būti sunku patiems tai išreikšti žodžiais. Atspindėdamas vaiko emocijas ir jausmus, suaugusysis neturėtų kalbėti apie tai visiškai įsitikinęs - svarbu pasitikslinti, ar vaiko emocijos ir jausmai gerai suprantami. Pvz.: „Jaučiu, kad tau lyg liūdna ir pikta, kad teks pakeisti mokyklą. Ar aš neklystu?“ Įvardijant vaiko emocijas, būtina jas paminėti ir įvardinti situaciją, kuri šias emocijas sukėlė. Reikėtų leisti vaikui suprasti, kad ir kiti panašioje situacijoje jaučiasi panašiai.
Patarimas: jei matote, kad vaikas stipriai susinervinęs, pabūkite su juo - glostykite nugarą, kalbėkite švelniu balsu ir priminkite, kad viskas bus gerai.
5. Rodykite gerą emocijų valdymo pavyzdį
Vaikai mokosi iš tėvų. Jei jūs patys mokate valdyti savo emocijas, jie iš jūsų perims šiuos įgūdžius. Išlikite ramūs net sudėtingose situacijose. Jei susinervinate, parodykite vaikui, kaip su tuo susitvarkote („Man truputį pikta, todėl kelis kartus giliai įkvėpsiu“). Kalbėkite apie savo jausmus. Tai parodo, kad emocijas galima išreikšti žodžiais, o ne agresija. Venkite šaukti ar bausti emocijų metu. Jei vaikas jaučia stiprias emocijas, svarbu jam padėti jas suprasti, o ne dar labiau bausti už tai, kad jis jas jaučia.
Pradėti reiktų nuo savęs. Vaikai mato, kai suaugusysis yra liūdnas ar piktas, todėl svarbu su jais pasidalyti savo jausmais. Tėvai gali papasakoti, ką daro, kad nusiramintų, ir kaip tai veikia. Tėvai turėtų pasiūlyti vaikams keletą būdų, kaip jie galėtų nusiraminti. Pvz.: „Atrodai išsigandęs. Gal norėtum nupiešti piešinį apie tai, kaip jautiesi? Gal norėtum, kad tave apkabinčiau?“, „Kaip manai, kas galėtų tau padėti jaustis saugiau?“ Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galima rasti skirtingų būdų, kurie padėtų vaikams nusiraminti. Svarbu atkreipti vaiko dėmesį į tuos būdus, kurie jam yra padėję pasijusti geriau anksčiau.
Patarimas: jei supykote ant vaiko ir sureagavote pernelyg griežtai, atsiprašykite ir paaiškinkite, kodėl taip įvyko - tai parodys, kad kiekvienas gali mokytis iš savo klaidų.
6. Sukurkite saugią aplinką emocijų išraiškai
Vaikas turi žinoti, kad jo jausmai yra svarbūs ir priimtini. Leiskite vaikui jausti visus jausmus - ne tik džiaugsmą, bet ir pyktį, liūdesį, nusivylimą. Pasikalbėkite apie tai, kaip elgtis su stipriomis emocijomis. Nepamirškite apkabinimų ir švelnumo.
Svarbu, kad vaikas jaustųsi saugus reikšdamas emocijas ir jausmus namuose. Leiskite jam žinoti, kad jo emocijos vertinamos ir kad bet kuri emocija yra organiška, jos negali kontroliuoti, bet gali kontroliuoti veiksmus ir žodžius, kuriais reiški emocijas. Naudokite emocijų žaidimus ir korteles: žaidimai ir kortelės su skirtingais jausmais padeda vaikams įsisąmoninti emocijas linksmai ir paprastai. Pvz., VšĮ „Vaikų ugdymas sukurtas žaidimas „At-pa-žink emo-ci-jas“. Sužaidybinkite kasdienes situacijas ir pasirinkite dienoraščio rašymo pačias įvairiausias formas. Pvz., kabinti lapelius ant šaldytuvo su situacija ir toje situacijoje patirtą jausmą. Esant atitinkamai nuotaikai, galima žaisti emocijų šaradą, kai vienas šeimos narys ar klasės auklėtoja sugalvoja vaikams emociją ir ją rodo, o kiti bando spėti, kokia tai emocija, tik negalima kalbėti. Galima aptarti pasakų, skaitytų knygų ar filmų herojus bei jų išgyventas emocijas skirtingose situacijose ir susieti su savo gyvenimiškomis situacijomis. Skirkite laiko poilsiui, bendrai veiklai kartu ir refleksijai: kuo mažiau streso vaikas patiria, tuo lengviau jam atpažinti ir valdyti emocijas. Padėkite mokytis atsiprašyti ir atleisti: jei vaikas supyksta arba įskaudina kitą, padėkite jam išmokti atsiprašyti.
Kaip suvaldyti pyktį?
Jeigu vaikai nuolat riksmu, verksmu, agresyviu elgesio ar kitais netinkamai būdais reiškia savo emocijas, tai padėkime jiems susikurti vidinę ramybę ir suteikime galimybių mokytis savo emocijas reikšti pozityviais būdais. VšĮ „Vaikų ugdymas“ paruošė veiksmingą bendravimo su vaikais apie jų emocijas kortelių žaidimą „AT-PA-ŽINK EMO-CI-JAS“. Šis žaidimas yra skirtas ikimokyklinio ir priešmokyklinio bei jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams, jų tėvams ir mokytojams. Emocijų atpažinimas ir tinkama raiška - tai gebėjimai, kuriuos reikia ugdyti nuo mažens, nes jie turi didelę įtaką vaiko asmenybės vystymuisi ir santykių su kitais formavimuisi. Tėvų vaidmuo yra svarbus padedant vaikams pažinti savo emocijas ir jausmus, mokantis juos tinkamai išreikšti. Kai vaikas įsisąmonina savo emocijas ir mokosi su jomis susitvarkyti, tampa labiau pasitikintis savimi, empatiškas ir atsparus stresui.
Kartais mumyse, tarsi didžiuliame katile, verda daugybė jausmų ir emocijų. Svarstai, kuo emocijos skiriasi nuo jausmų? Viskas paprasta! Tai, ką jaučiame trumpai, bet itin intensyviai, vadinama emocijomis, o tai, ką jaučiame ilgesnį laiką, jausmais! Emocijos paprastai aplanko netikėtai, todėl kartais, jomis vadovaudamiesi, net šiek tiek pasikarščiuojame ir padarome kažką neapgalvoto. Kai kurie jausmai ir emocijos yra labai šviesūs, jais, atrodo, norisi dalintis su visu pasauliu. Ar galėtum greitai įvardinti, kaip šiandien jautiesi? Nenusimink, jei tai atlikti sunku. Knygelėje “Jausmai ir emocijos: atpažink ir įvardink” susipažinsi su 30 skirtingų jausmų ir emocijų. Perskaitęs trumpą istoriją galėsi pabandyti atspėti, apie kokią emociją ar jausmą joje kalbama, o atsakymą pasitikrinti knygos gale! Edukacinėje knygelėje aprašomos istorijos padės geriau suprasti, kad visi patiriame ir pozityvių emocijų, ir sudėtingų jausmų.
Kiekvieną dieną mus lydi įvairios emocijos, jausmai. Tai mes linksmi, tai supykę, vėl nuotaika linksma, bet staiga kažkas nuliūdino…ir taip viena emocija keičia kitą. Emocijos yra labai svarbios mūsų gyvenime, todėl svarbu nuo kuo ankstyvesnio amžiaus kalbėti su vaikais apie kylančias emocijas ir jausmus, padėti juos atpažinti, įvardinti, išreikšti. Ikimokykliniame amžiuje svarbu išmokti reguliuoti ir kontroliuoti savo emocijas. Tai tikrai nėra pati lengviausia užduotis, todėl labai svarbu pradėti šių įgūdžių mokytis nuo pat vaikystės.
Būdami paaugliai jie turės mokytis koreguoti savo netinkamus įpročius, o tai iš jų pareikalaus valios pastangų, emocinės brandos, proto ir suaugusiųjų paramos. Jeigu neturėsime tarpusavio ryšio, mūsų žodis paaugliams nebus svarbus, tad jiems vieniems tai įveikti gali būti iššūkis ne pagal jėgas, teks nuolat atsidurti nepatogiose situacijose, kuriose jausis vieniši, atstumti arba patys atsiribos nuo kitų.
Svarbiausios, bazinės emocijos yra pyktis, baimė, liūdesys, džiaugsmas, nuostaba ir pasibjaurėjimas. Jų pažinimui galima pasitelkti ir pagalbines priemones - knygeles ir žaidimus apie emocijas. Tokių metodinių priemonių parduodama daugybė. Pradėkite nuo gyvų žmonių veidų ar nuotraukų, tinka ir dailininko nupiešti kokybiški piešiniai, atspindintys žmonių emocines būsenas. Kartu su tėveliais galima analizuoti pasakas bei vaikiškus animacinius filmukus, jų herojų jausmus, elgesio motyvus, priežastis ir pasekmes. Atkreipkite dėmesį, kaip tinkami ir netinkami poelgiai įtakoja jų santykius su aplinkiniais. („Berniukas ir mergaitė žaidė kartu. Berniukas atėmė žaislą iš mergaitės. Mergaitė nuliūdo. Mergaitė nebenorėjo toliau žaisti kartu su berniuku. Berniukas liko žaisti vienas ir jam pasidarė nuobodu, vieniša“). Domėkitės vaiko nuomone: kaip jaučiasi herojai, kodėl jie taip jaučiasi, kaip tu jaustumeisi jų vietoje?
Dabar pasikalbėkite apie emocijų valdymą. Tėvų užduotis - išmokyti vaiką, ko daryti negalima, kai jis jaučia stiprią emociją (pavyzdžiui, kai pykstu, negaliu trankyti daiktų, spjaudytis, mušti draugų; kai bijau šuns, negaliu nuo jo bėgti…). Kaip jau buvo minėta aukščiau, svarbu savo pavyzdžiu rodyti ir aptarti su vaiku, kaip socialiai priimtinu būdu susitvarkyti su savo jausmais. Ką daryti galima? Juk sunkūs jausmai niekur nedingsta savaime… Yra daug būdų, ir visi jie išmokstami.
Apibendrinkime visa tai, kas buvo pasakyta aukščiau. Taigi, ugdant vaikų emocinį pasaulį, tėvams svarbu supažindinti vaikus su visomis galimomis žmogaus emocijomis. Būtų puiku, kad vaikai išmoktų pastebėti ir įvardinti jas tiek savyje, tiek kituose žmonėse.
Įvairios priemonės, tokios kaip projektorius vaikams „Skilsas“ su miegui skirta muzika, gali padėti sukurti ramią aplinką, palankią emocijų valdymui. Projektorių nukreipkite į bet kokį plokščią, lygų paviršių, pasukite fokusavimo ratuką, kol vaizdas taps aiškus, ir džiaukitės spalvingais vaizdiniais! Jei vis dar sudėtinga laikytis vakaro rutinos ir nueiti laiku miegoti, vakarui šiek tiek magijos suteiks projektorius vaikams „Skilsas“! Įjunkite vieną iš lopšinių, leiskite vaikui nurimti, atsipalaiduoti ir žengti į magišką sapnų pasaulį. Tamsos bijantiems mažyliams projektoriaus šviesa padės jaustis drąsiau ir ramiai užmigti.
