Seimo Priklausomybių prevencijos komisija (PPK) susirinko į posėdį, kuriame kartu su atsakingų ministerijų bei Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovais nagrinėjo įgyvendinamas ir planuojamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones.
Komisijos nariai išklausė institucijų atstovų pateiktą informaciją apie tai, kokie yra Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane (VPNĮP) numatyti veiksmai priklausomybių prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo, priklausomybės ligų gydymo prieinamumo didinimo srityse. Taip pat komisijos nariai susipažino su Nacionalinės darbotvarkės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 m. įgyvendinimo veiksmais 2024-2026 m. plane.
„Mums visiems kartu dirbant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, reikia dėti pastangas, kad prevencinės priemonės būtų nukreiptos ne į asmens elgesio keitimą, o į aplinkos, kurioje jis mokosi, dirba, gyvena pokyčius. Turime surasti ir pritaikyti geriausias užsienio šalių patirtis, kurios rodo, kad pačios visuomenės keitimasis yra pagrindas, ant kurio auginame priklausomybėms atsparią jaunąją kartą. Jaunų žmonių elgesio ir sveikatos problemų paplitimą galima sumažinti, jeigu bendruomenėje laiku bus nustatomi padidėję rizikos veiksniai, pasirenkamos patikrintos ir veiksmingos prevencijos priemonės, paaugliai laiku įtraukiami į ankstyvos intervencijos programas, kurios ir yra skirtos rizikos veiksniams sumažinti. Todėl labai svarbus bendras visų institucijų darbas, ieškant būdų efektyviau organizuoti priklausomybių prevenciją, užtikrinti vieningą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų, apimančių psichologinės ir medicininės pagalbos prieinamumą ir koordinavimą“, - apie įgyvendinamas ir planuojamas įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones kalbėjo komisijos pirmininkas prof. dr. Saulius Čaplinskas.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė Jelena Talačkienė išskyrė keturias pagrindines kryptis, kuriomis bus dirbama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje - tai Nacionalinės darbotvarkės plano 2024-2026 m. priemonės, nacionalinės pažangos priemonės, regioninės pažangos priemonė, teisėkūros iniciatyvos ir informacinės kampanijos.
Nacionalinės darbotvarkės 2024-2026 m. plane yra numatytos 39 priemonės, iš jų 11 priemonių yra skirtos prevencijai. Jas įgyvendins 15 valstybės institucijų, bus įtraukiamos ir savivaldybės. Šių priemonių įgyvendinimui skirta 46,8 mln. eurų.
SAM plėtros programos nacionalinė pažangos priemonė - tai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija, ankstyvoji intervencija, pagalba ir žalos mažinimas. Šioms priemonėms numatyta 1,4 mln. Valstybės biudžeto lėšų, iš kurių 3,1 mln. eurų - Europos Sąjungos paramos lėšos.
Pranešėja išskyrė VPNĮP 3.5.8. veiksmą, pagal kurį savivaldybėse bus didinami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos kokybė ir veiksmingumas, t. y. 12 savivaldybių bus išbandomas ir įdiegiama integruotos prevencijos modelis. Vėliau, remiantis šiais rezultatais, bus parengti savivaldybių veiksmų planai bei rengiami mokymai visoje Lietuvoje. Diegiant šį modelį savivaldybėse vyks metodinis konsultavimas, ši priemonė bus įgyvendinama pasitelkiant ekspertinę pagalbą.
Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos regioninė priemonė nukreipta į kokybiškų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo regionuose gerinimą. Šios priemonės veiklai „Priklausomybės ligų prevencijos (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo) paslaugų prieinamumo didinimas ir įvairių iniciatyvų tikslinėse grupėse skatinimas“ yra numatytas bendras 22 mln. eurų biudžetas. Šios priemonės tikslinės grupės yra vaikai, paaugliai ir jų aplinkos nariai (šeima, mokykla, bendruomenė), prioritetas teikiamas eksperimentuojantiems ir rizikingai vartojantiems asmenims.
Nuo kovo 20 d. pradėta vykdyti vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos informacinė sąmoningumo didinimo kampanija. Sukurta 10 trumpų informacinių videofilmų, skirtų tėvams, mokyklų administracijoms ir personalui, mokiniams. Videofilmuose galima rasti naudingos informacijos ir patarimų, padėsiančių kalbėti su vaikais ir spręsti situacijas, susijusias su psichoaktyviomis medžiagomis.
Pranešėja Aušra Želvienė Komisijai pristatė NTAKD vykdomus darbus psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos srityje. Pasak A. Želvienės, atliepiant tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinavimo stiprinimo poreikį, bendradarbiavimas vyks dviem kryptimis - su savivaldybėmis ir kitomis valstybės institucijomis, veikiančiomis šioje srityje. Bendradarbiaujant su ministerijomis ir savivaldybėmis, bus plėtojama efektyvi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių sistema ir teikiama metodinė pagalba savivaldybėms, siekiant įgalinti jas įgyvendinti įrodymais grįstas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones. Pranešėja pristatė, kad įgyvendinant 2022-2030 m. Sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo plėtros programos priemones psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, bus plėtojamos ankstyvosios intervencijos programos, sukurtos psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos vartojimo ir žalos mažinimo priemonės jaunimo pasilinksminimo vietose, ypač naktinio miesto aplinkoje, koordinuojama metimo rūkyti telefoninės linijos veikla, įgyvendinamas integruoto pirminės prevencijos modelio kūrimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tęsia psichosocialinės reabilitacijos paslaugų asmenims, priklausomiems nuo psichoaktyvių medžiagų teikimą. Įgyvendinamas naujas projektas „Būk laisvas - nebūk priklausomas!“. Projektą administruoja Europos Socialinio Fondo Agentūra (ESFA). 2024 m. šiame projekte sudalyvavo 322 asmenys, 2023 m. - 553 asmenys, o iš viso tai sudaro 875 asmenis. Iki projekto pabaigos 2029 m. jam finansuoti planuojama skirti 16 mln. eurų fondo lėšų.
Posėdyje dalyvavusių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Teisingumo ministerijos, Finansų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai glaustai pristatė vykdomus veiksmus priklausomybių prevencijos, psichikos sveikatos stiprinimo, priklausomybės ligų gydymo prieinamumo didinimo srityse.
Komisijos nariai aktyviai diskutavo ir tarėsi dėl būdų kaip organizuoti priklausomybių prevenciją, efektyviau išnaudoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, užtikrinti bendrą visų priklausomybių prevencijos, gydymo paslaugų, apimančių psichologinės ir medicininės pagalbos prieinamumą ir koordinavimą.
Įgyvendinant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, nuo 2020-ųjų metų Lietuvos savivaldybėse pradėtos teikti papildomos paslaugos, skirtos psichikos sveikatos stiprinimui ir prevencijai, ypatingą dėmesį skiriant vaikų, jaunimo ir jų šeimų gerovei - tarp jų: šeimų lankymo, emocinės gerovės konsultantų, jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, taip pat „Neįtikėtinų metų“ programa ir kt. Jos vykdomos 50 savivaldybių, paslaugos jau suteiktos daugiau nei 75 tūkst. asmenų.
„Pagalbos užtikrinimas ir emocinė parama jaunajai visuomenės daliai darosi vis svarbesnė ir aktualesnė. Nors Lietuvoje kai kurių į psichikos sveikatos prevenciją orientuotų programų startas įvyko visai neseniai, džiugu, jog pradėti žingsniai - tvirti, o su partnerių parama ir pagalba pasieks dar platesnį visuomenės ratą ir didins paslaugų prieinamumą“, - sako Edgaras Diržius, Sveikatos apsaugos ministro patarėjas.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Lietuvos biuro vadovės Ingridos Zurlytės, psichikos sveikata taip pat gyvybiškai svarbi, kaip ir fizinė sveikata. „Psichikos sveikata yra svarbi žmogui viso gyvenimo eigoje - prieš gimimą, kūdikystės, vaikystės, paauglystės laikotarpiu, suaugus ir vyresniame amžiuje. Norint efektyviai skatinti ir saugoti psichikos sveikatą viso gyvenimo eigoje, mes turime įgyvendinti mokslo įrodymais grįstas intervencijas, kurios skirtos psichikos sveikatos rizikos ir apsauginiams veiksniams kiekvienu gyvenimo etapu. Tai yra vienas iš PSO prioritetų psichikos sveikatos srityje“, - teigia ji.
Sveikatos apsaugos ministerijai įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, bendradarbiaujant su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA) bei perimant Norvegijos gerąją patirtį, padėtas pagrindas šioms naujoms paslaugoms:
- Šeimų lankymas - skirta padėti besilaukiančioms ir pagimdžiusioms moterims, iki vaikui sukaks 2 metai. Pagal specialią podiplominių studijų programą paruošti slaugos ir akušerijos specialistai lanko socialinių rizikos veiksnių turinčias šeimas jų namuose ir vizitų metu pataria su nėštumu ir dviejų pirmųjų vaiko gyvenimo metų laikotarpiu susijusiais klausimais. Nuo 2022 m. paslaugos teikiamos 16-oje savivaldybių, apmokyta 13 šeimų lankymo specialisčių, kurios šiuo metu nuolat lanko daugiau nei 300 šeimų. Programa prieinama žmonėms nuo 18 metų nemokamai. Prie šios paslaugos atsiradimo ir specialistų apmokymo prisidėjo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Šiuo metu apmokyti 60 specialistų. Nuo kovo mėn. paslaugos teikiamos ir visuomenės sveikatos biuruose. Projektų įgyvendinimo metu atnaujintas ir metodinėmis priemonėmis aprūpintas 361 sveikatos kabinetas ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigose. Metodinės priemonės skirtos sveikos gyvensenos įgūdžiams ugdyti, fiziniam aktyvumui skatinti, traumų, žalingų įpročių prevencijai, psichikos sveikatos raštingumui didinti.
- Jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos (JPSPP) - skirtos paskatinti jaunimą rinktis sveikesnį gyvenimo būdą, padėti stiprinti fizinę ir psichikos sveikatą, tikslingai spręsti jaunimui susirūpinimą keliančias problemas. Paslaugos teikiamos 24-iose Lietuvos savivaldybėse atvejo vadybos principu, pagalbą teikia 28 apmokyti JPSPP koordinatoriai, kurie jaunimui jau suteikė daugiau kaip 4 tūkst. konsultacijų.
- „Neįtikėtinų metų“ programa - skirta ikimokyklinio amžiaus (3-6 m.) ir mokyklinio amžiaus (6-12 m.) vaikų tėvams. Projekto metu apmokyti 102 specialistai galintys vesti grupes ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų tėvams. Projekto vykdytojas Higienos institutas bendradarbiauja su 18 šalies savivaldybių, kuriose apmokyti virš 1,2 tūkst. tėvų. Pastebėjus didelį šios paslaugos poreikį, paslaugų tęstinumas ir plėtra numatyta pasitelkiant ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą. Anot „Neįtikėtinų metų“ programos veiklos vadovės Marinos Mažionienės, programa tėvams padeda geriau suprasti vaiko elgesį ir elgesio sunkumų priežastis, įsigilinti ir taikyti veiksmingus vaiko elgesio valdymo būdus, išmokti efektyviai nustatyti ribas, taisykles ir sėkmingai naudoti paskatinimų sistemą, padėti vaikui išmokti valdyti emocijas, kurti pozityvius santykius su kitais. Taip pat prisideda tobulinant tėvystės įgūdžius, padeda labiau pasitikėti savimi, išmokti pažinti save ir vaiko jausmus, suteikti pagalbą vaikui ir leisti jam jaustis geriau. „Programa Lietuvoje skaičiuoja jau ketverius metus ir džiugu, jog ji padeda tėveliams stiprinti pozityvios tėvystės įgūdžius, puoselėti tėvų ir vaikų ryšį. Užsiėmimuose mokymasis vyksta per patyrimą: diskusijas, vaidmenų pratimus, video medžiagos analizavimą, taip pat sudaroma galimybė dalyvauti daugiau nei vienam šeimos nariui - abiems tėvams naudinga išmokti taikyti metodus kartu, pavyzdžiui, susidūrus su problema, kai vienas draudžia, o kitas leidžia“, - pavyzdžiais dalinasi M. Marijos Jakubauskienės.
Moksliniai tyrimai patvirtina, kad kas trečias žmogus bent kartą savo gyvenime patiria psichikos sveikatos sutrikimų, o maždaug pusei suaugusių žmonių psichikos ir elgesio sutrikimai prasideda vaikystėje ir paauglystėje. Didelė dalis visuomenės psichikos sveikatą lemiančių veiksnių, pavyzdžiui, gyvenimo sąlygos, finansinis saugumas, socialiniai tarpusavio ryšiai, egzistuoja už sveikatos priežiūros sistemos ribų, todėl bendruomeninės psichikos sveikatos intervencijos šeimose, mokyklose, darbo vietose gali veiksmingai prisidėti prie geresnės žmonių psichikos sveikatos ir gerovės. Tam, anot docentės, reikalingas mokslininkų, politikų, psichikos sveikatos sutrikimų patirtį turinčių asmenų, psichikos sveikatos paslaugų teikėjų ir visos visuomenės bendradarbiavimas.
Apie programą „Sveikata“: Įgyvendinant 2014-2021 m. Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Sveikata“, Lietuvoje stiprinama visuomenės psichikos sveikata, ypatingą dėmesį skiriant vaikams, jaunimui ir jų šeimoms. Įvairiomis programos priemonėmis plėtojama psichosocialinė pagalba, teikiamos jaunimui palankios sveikatos priežiūros paslaugos, pagalba pažeidžiamiems vaikams ir jaunimui, steigiami vienos stotelės pagalbos centrai vaikams ir šeimoms, tėvai apmokami pagal programą „Neįtikėtini metai“, ugdomas šeimos ir sveikatos priežiūros specialistų bendradarbiavimas, plėtojamos paslaugos ir pagalba nėščiosioms, gimdyvėms ir mamoms, auginančioms vaikus iki dvejų metų. Iš viso 2014-2021 m. programai „Sveikata“ skirta daugiau nei 17,9 mln. eurų. Programos operatorius - CPVA, programos partneriai - Sveikatos apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Savivaldybė atsako už prevencinės, kompleksiškai teikiamos ir (ar) kitos pagalbos vaikui ir šeimai užtikrinimą, organizuodama ir koordinuodama bendrą socialinės paramos teikimą, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigų, teisėsaugos ir kitų institucijų, seniūnijų darbą su vaikais ir šeimomis. Organizuodamos ir teikdamos prevencinę, kompleksiškai teikiamą pagalbą ar kitą pagalbą šeimoms ir vaikams, savivaldybių institucijos ir įstaigos bendradarbiauja su nevyriausybinėmis organizacijomis, vietos bendruomenėmis, valstybės ir kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis.
Bendro darbo koordinavimo organizavimą savivaldybėje užtikrina tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorius, kuris yra savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Koordinatorius nustato vaikams ar jų atstovams pagal įstatymą koordinuotai teikiamų savivaldybėje švietimo, socialinių, sveikatos priežiūros paslaugų bendrą poreikį, rengia paslaugų plėtros planą, atlieka Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas.
Siekiant užkirsti kelią socialinės rizikos veiksniams šeimose ir bendruomenėse, taip pat siekiant apsaugoti vaikus nuo socialinės rizikos veiksnių, savivaldybėse ir seniūnijose vykdomos socialinės rizikos prevencijos priemonės.
Savivaldybėje šeimoms ir vaikų besilaukiančioms vienišoms motinoms sudaromos galimybės dalyvauti tėvystės mokymuose, šeimos įgūdžius ugdančiose ir palaikančiose programose. Šiuose mokymuose dalyvavusių asmenų vaikams savivaldybės gali suteikti pirmumo teisę gauti ikimokyklinio ugdymo paslaugas. Savivaldybė kuria ar prisideda prie programų, kurių paskirtis yra mokyti smurtaujančius asmenis nesmurtinio elgesio, siekiant pakeisti smurtinės elgsenos modelius, kūrimo, taip pat sudaromos sąlygos organizuoti mokymus specialistams, dirbantiems su smurto veiksmų aukomis arba tokių veiksmų vykdytojais, smurto prevencijos ir jo atvejų nustatymo.
Savivaldybių socialinės paramos centrų ar kitų institucijų, turinčių įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimai ar jos nariui konkrečioje savivaldybės teritorijoje, socialiniai darbuotojai siūlo šeimai socialinių problemų sprendimų alternatyvas, ugdo ir palaiko šeimos narių motyvaciją siekti teigiamų pokyčių šeimos gyvenime, tarpininkauja šeimai dėl kitų pagalbos priemonių, vertina šeimai teikiamų socialinių paslaugų veiksmingumą ir efektyvumą.
Šių metų birželio 4 dieną Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) pasirašė sutartį su Centrine projektų valdymo agentūra (CPVA), pagal kurią bus pradedamas vykdyti strateginės svarbos projektas „Ankstyvojo ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų“. „Socialinė atskirtis iki šiol yra opi problema Lietuvoje“, - sako ESFA projektų komandos vadovė Gražina Gripinskienė. „Tai ypač skaudžiai atsiliepia vaikams, kurie neturi galimybių dalyvauti ikimokyklinio ugdymo programose. Mažamečiai, augantys socialinę riziką patiriančiose šeimose, ne visuomet gali lankyti darželius ar kitas ugdymo įstaigas, jeigu šeimose sunku užtikrinti palydą ar transportą iki ugdymo vietos bei kitas jų lavinimui būtinas priemones. Projektas įgyvendinamas Sostinės bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regione.
Ankstyvosios vaikystės intervencija
tags: #elgsenos #keitimo #iniciatyvos #didesnes #rizikos #vaikams
