Kasdien vis intensyviau žmogus sąveikauja su aplinka, įsitvirtina joje ir aktyviai dalyvauja ją pertvarkant. Kaip teigia vienas iš žymiausių Lietuvos pedagogų B. Bitinas, šiuolaikinis žmogus turi rinktis, ar eiti humanistinio vystymosi keliu, ar susinaikinti. Norint išsaugoti aplinką, žmogus turi subręsti asmenybės lygiu ir ugdyti ekologinę kultūrą. Šiandien to dar nėra, tačiau problema egzistuoja visame pasaulyje: įvairiais būdais ir priemonėmis raginama ekologinį ugdymą pradėti nuo mažų dienų. Ekologinio ugdymo procese esminiai dalykai yra aplinkosauginis problemų svarstymas, žmogaus elgesio gamtoje vertinimas, praktinių gamtotyros ir aplinkosaugos gebėjimų formavimas.
Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje. Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą. Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą. Tai sritis, kurioje daugiausia tyrinėjimų, eksperimentų ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas.
Vaikų darželyje skiriama ypatingas dėmesys gamtai, gamtos reiškiniams ir gamtos įvairiais metų laikais pažinimui. Svarbu nepavėluoti, nes gamta sunkiai skiepijama jau subrendus, o jos suvokimas formuojasi tik ankstyvoje vaikystėje. Todėl ši tema yra aktuali ugdytiniams.
Ekologinio ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje
Vaikai turi pažinti pasaulį ir tobulėti, nenurimdami. Gamtoje viskas keičiasi, todėl kiekvieną kartą vaikai atranda kažką naujo, netikėta. Kad tausoti gamtą, pirmiausia reikia ją pažinti. Todėl svarbu supažindinti vaikus su gamtos pasauliu, jos grožiu.
Pedagogai skatina vaikus suprasti, džiaugtis kaip žmogus, ir kartu formuoti aplinkosaugines nuostatas. Per įvairius lavinamuosius ekologinius žaidimus, darbelį „Paliek gėlytes“, vaikai mokosi rūpintis gamta. Vaikai mokosi su gamta draugauti, pailsėti ir iškylauti, supranta gamtos stebuklą, bet ir jos pasekmes.
Lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ Klaipėdoje veiklos turinys orientuotas į sveikos gyvensenos įgūdžių formavimą ir etnokultūrinių vertybių puoselėjimą. Sveikos gyvensenos ugdymas glaudžiai siejasi su ekologinio mąstymo propagavimu, gamtos pažinimu bei gamtos išsaugojimu. Ugdytiniai mokosi globoti ir prižiūrėti gyvūnus, supranta, kaip žmogus daro įtaką gamtai, ir stengiasi būti ne jos naikintojai, o kūrėjai.
Metodai ir veiklos ekologiniam ugdymui
Rudolfo Štainerio pedagoginė sistema siekia laisvos ir harmoningos asmenybės ugdymo, skatinant kuo glaudesnius santykius su gamta. Šis pedagogas pasisakė už visybinio požiūrio ugdymą į gamtą, teigdamas, kad vaikai turi pajusti augalų ir gamtos reiškinių ryšį su saule ir žeme.
Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Aušrinė“ ekologinis ugdymas integruojamas į įvairias veiklas. Kasmet vyksta akcijos „Darom“, kurių metu tvarkoma ne tik grupė, aikštelės, bet ir renkamos šiukšlės aplink darželio teritoriją. Taip pat organizuojamos ekskursijos, kurių metu stebimi įvairūs augalai ir gyvūnai. Vaikai mokosi mėgdžioti gamtos garsus, naudoja tautosaką, renka gamtinę medžiagą (kankorėžius, giles, pagaliukus), kuri pritaikoma ir muzikos instrumentams, ir žaislams. Žaidžiami ekologiniai žaidimai, kurie padeda vaikams perprasti aplinkos gyvenimo reiškinius ir mokytis mąstyti.
Daugelis pedagogų naudoja kompleksinio ugdymo būdą, integruodami gamtos pažinimą į visas veiklas. Vyksta ekologiniai stebėjimai, kurių metu vaikai mokosi apie gamtos tvarką ir metų ritmą. Kiekvienoje grupėje yra augalų kampelis, kur ugdytiniai stebi ir prižiūri įvairius augalus, sodina svogūnus, petražoles, pupeles. Kiekvienas vaikas gali praktiškai prisiliesti prie gamtos.
Naudojamos moderniosios švietimo technologijos: filmai, skaidrės. Tai leidžia vaikams atskleisti gamtos stebuklus, pamatyti visą augalo ar gyvūno ciklą, išgirsti gamtos garsus. Taip pat sekamos pasakos gamtine tema, organizuojamos parodos iš antrinių žaliavų. Tai vienas iš patrauklesnių bendravimo ir bendradarbiavimo su tėvais metodų.
Ikimokyklinio ugdymo programose numatyta pakankamai ekologinės ir gamtosauginės veiklos. Vaikai mokosi rūšiuoti atliekas, supranta tvaraus vartojimo principus. Iš antrinių žaliavų kuriami ne tik edukaciniai erdviai, bet ir žaislai, drabužiai, aksesuarai. Taip siekiama vaikams kurti nuostatą, kad gamta ir mokymasis apie jos išsaugojimą yra teigiamas emocijas žadinanti veikla.
Ugdant vaikų ekologinį raštingumą siekiama suteikti ugdytiniams aplinkosauginių žinių, skatinti tvaraus vartojimo pagrindus, ugdyti jų vertybines nuostatas, paremtas meile gamtai, suvokimu, kad gamtoje esame tik svečiai, nuo kurių priklauso mūsų planetos ateitis.
Literatūra:
- Lukavičienė V., Saviščevienė S. (2002). Ikimokyklinukas ir aplinkosauga.
- Orr D. (1992). Ekologinis raštingumas.
- Vienonienė, R., Petrokienė, A. (2006). Per gamtos grožį į vaiko širdį.
- Skirmantienė, A., Jonaitienė, I. (2003). Žaliuok, Tėviškėle! Ekologinis ugdymas darželyje-mokykloje. Pedagogika/mokslo darbai.
- Bitinas, B., (1990).
- Šienė, V., (1996).
- Pocienė, J.,(sud.).(2010). Ikimokyklinis ugdymas: raida, pedagoginės sistemos.
- Gaižauskas, B.,(1996). Ekologinis auklėjimas/Mokomosios priemonės auklėtojoms mokykloms.
tags: #ekologinis #ugdymas #vaiku #darzelyje #literatura
