Jau nuo seno yra žinoma, kad žmogaus santykis su gamta labai glaudus, todėl žmogus neišskiria savęs iš gamtinės aplinkos, jaučia ryšį su gamtos objektais, naudojosi visais jos suteikiamais privalumais ir atradimais. Ugdymas yra socialinis reiškinys, kurį lemia visa aplinka - gamtinė, techninė, kultūrinė ir kt. Jis suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka ir žmonijos kultūros vertybėmis. Ugdymo rezultatai priklauso nuo ugdytojų veiklos, ugdytinių pastangų ir aplinkos įtakos. Veikloje puoselėjami įvairūs vaiko gebėjimai, įgūdžiai - socialiniai, intelektualiniai, sveikatingumo ir kt.
Psichologai J. Brumeris ir Ž. Piaget akcentavo vaiko „atradimus“. J. Brumeris, tyrinėjęs pažinimo funkcijų raidą, pažymi, kad pažinimo plėtrai yra būtina sisteminga sąveika tarp auklėtojo ir jo ugdytinio. Psichologas nustatė tris vystymosi stadijas. Pirmoji - veiksmų. Šioje stadijoje vaikas pažįsta aplinką veikdamas. Antroji - vaizdų stadija. Šioje pakopoje informacija kaupiama vaizdais. Trečioji pakopa - simbolių stadija. Čia padeda veikti kalba, matematika ir logika. Kasdienėje veikloje ugdytiniai mato daug įvairių nežinomų reiškinių, kurie priverčia ieškoti, atrasti, išsiaiškinti. Taip atsiranda maži projektiniai pažintiniai renginiai, kurie atkreipia visų mūsų dėmesį į išsikeltas problemas.
Darbas su ikimokykliniu amžiumi vaikais siekia sudominti juos naujomis temomis, įtraukti į platesnį veiklų spektrą. Visos žinios apie pasaulį prasideda nuo vaiko artimiausios aplinkos ir jo santykio su gyvąja bei negyvąja gamta pojūčio. Vaikai naują patirtį sieja su esamomis žiniomis apie pasaulį. Suprasdami tai, siekiame padėti vaikams per kompleksinį aplinkos pažinimą, organizuoti veiklas taip, kad mokiniai galėtų mokytis, patirti ir atrasti, jog pasaulis yra ne atskirų faktų visuma, o vientisas darinys. Mūsų (mokytojų) vaidmuo - padėti vaikams pastebėti paprastus dalykus ir įvykius. Siekiame visa tai perteikti per vaidybą, inscenizaciją ir judesį.
Pažintiniai- meniniai renginiai labai patinka vaikams, kadangi per vaizdą, judesį ir inscenizaciją mes pateikiame daug informacijos. Per pažintines veiklas daug lengviau ir įdomiau pateikti įvairias temas vaikams; tai taip pat padeda vaikams išsaugoti daugiau vaizdų.
Ekologinis raštingumas - tai gebėjimas suprasti natūralias gamtos sistemas, kurios lemia gyvybę žemėje. Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš svarbiausių šio laikmečio švietimo sistemos krypčių, leidžianti apeliuoti į vaikų savimonę, formuoti jų pažiūras ir elgseną, kartu kurti ekologinę kultūrą. Vaikai nuo mažumės jaučia poreikį bendrauti su gamta, būti joje. Jie - neatsiejama gamtos dalis, kuri mokosi mylėti gamtą, saugoti ir tausoti jos išteklius. Todėl itin svarbu ikimokykliniame amžiuje mokyti vaikus būti harmonijoje su gamta, skatinti jų organišką vienybę, ugdant aplinkosauginį mąstymą ir ekologinį raštingumą.
Ekologinio raštingumo ugdymas - viena iš tų ugdymo sričių, kurioje daugiausia tyrinėjimu, eksperimentais ir patyrimu grįsto mokymosi, kiek įmanoma daugiau naudojant lauko aplinkas. Vilniaus „Žilvinėlio“ lopšelyje-darželyje ekologinio raštingumo ugdymas yra prioritetinė sritis. Prie to labai prisideda Vilniaus miesto savivaldybės finansuojami visuomenės aplinkosauginio švietimo projektai, kuriuos vykdome aštuoneri metai iš eilės. Tad drąsiai galime teigti, kad mūsų įstaigoje jau susiformavusi ekologinė kultūra, kur kiekvienas pedagogas turi savo ekologinio ugdymo viziją, kurią per integruotas inovatyvias veiklas perduoda vaikams. Pedagogai žadina vaikų susidomėjimą gamta, jos reiškiniais, skatina vaikus visa tai suvokti.
Mūsų įstaigoje gausu žaliųjų edukacinių erdvių, kuriose vaikai formuojasi vertybinį, estetinį santykį su gamta, mokosi aplinkosauginio mąstymo. Betarpiškas santykis su gamta, jos tyrinėjimas visomis juslėmis leidžia vaikams pažinti elementarius dėsningumus ir priežastinius ryšius, formuotis praktinius gamtotyros gebėjimus. Itin svarbu, kad vaikai ne tik ugdytųsi žaliosiose edukacinėse erdvėse, bet ir dalyvautų jų kūrime, kad įkurtos erdvės atlieptų vaikų poreikius. Todėl kurdami naujas erdves visada stengiamės įsiklausyti, kas aktualu ir kuo domisi mūsų ugdytiniai.
„Žilvinėlio“ lopšelio-darželio ugdytinių labai mėgstamos žaliosios edukacinės erdvės „Ekologinis daržas“, „Šiltnamis“, „Vaistingieji augalai“, „Sodas“, kuriose viskas nuo sėklytės (daigo) iki vaisiaus (uogos, žiedo) - visiškas vaikų įdirbis. Dar ankstyvą pavasarį kiekvienoje grupėje vyksta sėjos darbai, o palanges papuošia išdygę sodinukai, kuriais vaikai noriai rūpinasi, džiaugiasi kiekvienu nauju daigeliu.
Tačiau ekologinio raštingumo ugdymas nėra vien tik ugdymas apie ekologinių daržovių, uogų ir vaistingųjų augalų auginimą. Kupole įsikūrusioje edukacinėje erdvėje „Gamtos laboratorija“ gausu tyrinėjimams, eksperimentinei veiklai skirtos įrangos, joje vaikai tyrinėja, matuoja augalų sėklas, šaknis, lapus, vaisius, žemę kurioje auga, vandenį, kuriuo augalai laistomi ir kuris su krituliais iškrenta iš dangaus, įvairią gamtines ir ne tik medžiagas, atlieka eksperimentines veiklas, piešia, užrašo gautus rezultatus. Tyrinėdami vaikai mokosi suprasti fizinius reiškinius, formuojasi jų suvokimas, ką reiškia daiktų fizinės savybės, kuo daiktai skiriasi vieni nuo kitų.
Kurdami ir puoselėdami ekologinę kultūrą, su vaikais labai daug kalbame, diskutuojame aplinkosauginėmis temomis, vaikai dalyvauja aplinkos švarinimo akcijose, kuria aplinkosauginius plakatus. Net ir patys mažiausi mūsų darželio ugdytiniai jau žino, kaip tinkamai rūšiuoti atliekas. Tvarus vartojimas skatinamas visur - iš antrinių žaliavų, kuriame ne tik edukacines erdves, bet ir žaislus, rūbus, aksesuarus, papuošimus.
Stebėdami savo ugdytinius, padarėme išvadą, kad šalia patyriminių, eksperimentinių veiklų nemažiau svarbu į ekologinį ugdymą pažvelgti kūrybiškai. Keletą pastarųjų metų ekologinio raštingumo ugdymą deriname kartu su meniniu / muzikiniu ugdymu: kartu su vaikais gaminame muzikos instrumentus ir su jais atliekame vaikams pažįstamus, jų mėgstamus kūrinius. Dainuodami dainas, sekdami pasakas, vaikai geriau suvokia ir pajaučia žmogaus vienybę su gamta bei priklausomybę nuo jos. Taip siekiama vaikams kurti nuostatą, kad gamta ir mokymasis apie jos išsaugojimą yra teigiamas emocijas žadinanti veikla. Tai sritis, kurioje meilę gamtai vaikai gali išreikšti visomis, dar tik išsilaisvinančiomis galiomis: emocijomis, piešiniais, šokiais, vaidyba, eilėmis...
Kaip pasigaminti „pasidaryk pats“ muzikos instrumentus vaikams!
Ugdydami vaikų ekologinį raštingumą siekiame suteikti ugdytiniams aplinkosauginių žinių, skatinti tvaraus vartojimo pagrindus, ugdyti jų vertybines nuostatas, paremtas meile gamtai, suvokimu, kad gamtoje esame tik svečiai, nuo kurių priklauso mūsų planetos ateitis.
Svarbiausias ekologinio ugdymo tikslas išugdyti atsakomybės jausmą gamtai, išmokyti saugoti aplinką bei stengtis ją puoselėti. Ekologiniame ugdyme jungiasi emocinis ir vertybinis santykis, diegiamos aplinkosauginės nuostatos, žinių apie gamtą, aplinką ir pasaulį plėtra, lavinamas ekologinis vaikų mąstymas bei gebėjimas pritaikyti ekologines žinias kasdieniame gyvenime. Tinkamai organizuojamas ekologinis ugdymas ikimokykliniame amžiuje suformuoja vaikų kritinį mąstymą, lavina kūrybiškumą, estetikos pojūtį, bei išmoko vaikus teigiamai bei efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su aplinkiniais ir juos supančia aplinka.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad ikimokyklinio amžiaus vaikams aktualu, jog darželio fizinė ir psichologinė aplinkos būtų šilta, jauki, saugi, švari. Mokslinėje literatūroje taip pat pabrėžiama, kad komfortabili fizinė aplinka turi didelės įtakos ugdytinių motyvacijai būti ugdymo aplinkoje, nepatraukli aplinka šią motyvaciją slopina. Pedagogų anketos rezultatai atskleidžia tai, jog daugelis pedagogų domisi ekologiniais klausimais, o tai turi teigiamos įtakos ekologinio proceso organizavimui. Kaip nurodo literatūros šaltiniai, pedagogų asmeninis požiūris turi didelės įtakos vaikų ugdymuisi, kadangi vaikai didžia dalimi mokosi stebėdami pedagogo pavyzdį.
Tyrimo duomenys parodė, kad beveik anot pedagogų ekologinis ugdymas labai svarbus ikimokykliniame amžiuje, kadangi būtent šiame laikotarpyje vaikai labai imlūs, ir galima gana lengvai sudėti tinkamus pamatus ekologinei gyvensenai tolimesniame vaikų gyvenime. Veiklos tyrimas parodė, kad dažniausiai nagrinėjama ekologinio ugdymo tema yra sveika mityba, tai šiuolaikiniame pasaulyje labai aktuali tema, netgi galima pasakyti, kad priklauso visuomenėje dominuojančiai madai, todėl nieko stebėtino, jog ir darželiuose ši tema intensyviai gvildenama. Tam dar gali turėti įtakos besikeičiantis ir daugelyje darželių jau pasikeitęs meniu, vaikai palaipsniui supažindinami su tausojančio meniu patiekalais.
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Knygų apie gamtą skaitymas | Skatina vaizduotę, plečia žodyną, suteikia žinių apie gamtą. |
| Tinkamo elgesio pavyzdžiai | Vaikai mokosi stebėdami suaugusiųjų elgesį ir jo pasekmes. |
| Patyriminės ir eksperimentinės veiklos | Suteikia galimybę praktiškai pažinti gamtos reiškinius. |
| Kūrybinės veiklos | Meniniai projektai, muzikos instrumentų gamyba iš antrinių žaliavų skatina kūrybiškumą ir meilę gamtai. |
| Aplinkosauginės akcijos | Skatina pilietiškumą ir atsakomybę už aplinką. |
Praktiškai atliktas tyrimas reikšmingas tuo, kad yra išskirti ikimyklinio ugdymo įstaigose svarbūs edukacinės aplinkos aspektai, išryškintos stipriosios ir silpnosios ekologinio ugdymo darželyje pusės, problematika, išskirtos veiksmingiausios veiklos ekologiniam ugdymui, taip pat išryškinti pagrindiniai veiksniai užtikrinantys ekologinio ugdymo įgyvendinimo sėkmę.
Svarbiausias ekologinio ugdymo tikslas yra ekologinės gyvensenos pradmenų formavimas ikimokyklinio amžiaus vaikams.
tags: #ekologinis #ugdymas #ikimokykliniame #amziuje
