Vanduo yra gyvybės šaltinis, būtinas kiekvienam žmogui, o ypač vaikams. Jis padeda augti, būti stipriems, vikriems, žvaliems ir linksmiems. Vaikams per parą būtina išgerti apie 1,5 litro vandens, tai yra net 8 stiklines vandens.
Vanduo dengia daugiau kaip 70 proc. Žemės rutulio paviršiaus, tačiau gerti tinkantis vanduo tesudaro tik 0,3 proc. Dėl netinkamo vandens vartojimo 80 proc. ligų besivystančiose šalyse kyla. Mokslininkai prognozuoja, kad 2050 m. situacija gali pablogėti.
Mokslininkai, tyrinėdami vandens savybes, atrado daug įdomių dalykų. Masaru Emoto pasaulyje plačiai paskleidė žinią apie tai, kad vanduo yra gyvas ir reaguoja į mintis bei jausmus. Jis atliko daugybę eksperimentų, kurių metu vanduo buvo veikiamas įvairiomis nuostatomis, mintimis ir jausmais, o paskui šaldomas ir fotografuojamas. Paaiškėjo, kad švarus vanduo, veikiamas teigiamų emocijų, sudaro gražius kristalus, o neigiamų - neestetiškus darinius.
Šventintas vanduo naudojamas įvairiose dvasinėse tradicijose, ir žinoma daugybė atvejų apie stebuklingus išgijimus prie šventų šaltinių. Viena iš universaliausių ir efektyviausių praktikų, padedančių valyti vandenį, yra havajiečių formulė „Hooponopono“: „Atsiprašau. Prašau man atleisti. Dėkoju. Mūsų organizmas - ląstelių visuma, o kiekviena ląstelė - atskiras organizmas ir gyva būtybė, kuriai reikia švarios aplinkos. Per ją ji maitinasi ir valosi, todėl būtina gerti vandenį. Kaip užterštame akvariume žuvys ilgai negyventų, taip tarpląsteliniuose skysčiuose ir mūsų ląstelėms reikalingas švarus, prisotintas deguonimi vanduo. Jei terpė švari, ir ląstelei gerai sekasi, ji „gimdo“ kitas sveikas ląsteles.
Du pagrindiniai vandens parametrai, į kuriuos būtina atsižvelgti, yra jo šarmų-rūgščių pusiausvyra ir ORP (oksidacinis-redukcinis potencialas). Ypač svarbu, kad vandenyje būtų šarminių metalų jonų, nes jie sulaiko vandenyje deguonį. Austrų tyrėjas V. Šaubergeris, stebėdamas gamtą, pamatė, kad vanduo, čiurlendamas kalnų upeliais, sukasi sūkuriais. Šiuo metu vanduo iš jo neigiamos informacijos išsivalo. Namų sąlygomis, norint išvalyti vandenį nuo informacijos, kurią jis įgijo keliaudamas vamzdynais, galima kelis kartus jį perpilti iš butelio į indą, prieš tai suteikus jam sukimosi impulsą į dešinę. Naudinga vandens struktūrą valyti ir laikant jį stikliniame ąsotyje su tam tikrais kristalais ar mineralais. Sveikiausia gerti vandenį iš artezinių šaltinių - natūraliai trykštantį iš žemės.
Rekomenduojama vandenį gerti apie 15-20 min. prieš valgį. Jei laikote vandenį grafine, galite jį apklijuoti ar aprašinėti gražiais žodžiais „Meilė“, „Dėkoju“.
Ledas, vanduo, garai - Vaikų enciklopedija
Spalio 13 dieną Bendruomeniniuose šeimos namuose vyko grupinis užsiėmimas vaikams. Užsiėmimo metu vaikai kartu su psichologe kalbėjo apie vandenį ir jo naudą žmogui. Vaikai sužinojo, jog vandenį būtina gerti tam, kad būtų sveiki, stiprūs, vikrūs, žvalūs ir linksmi. Jie ragavo šaltinio vandenį ir vandenį iš čiaupo, jį lyginio. Visi nutarė, kad šaltinio vanduo daug skanesnis, gaivesnis ir, žinoma, sveikesnis. Vaikai sužinojo, kokios yra vandens būsenos, kokie yra pagrindiniai vandens teršėjai, kiek vandens per parą įvairiems poreikiams suvartoja žmogus, kad daugiausia daržovių ir vaisių sudėtyje yra vandens, kaip reikia taupyti vandenį, kiek procentų žmogaus organizmo sudaro vanduo, kiek procentų žemės paviršiaus dengia vanduo, kiek procentų viso pasaulio vandens pritaikyta žmonių vartojimui, kiek litrų vandens per parą išgeria žmogus, dramblys ar kupranugaris, kiek litrų vandens sunaudoja skalbyklė, kas nutinka gyvybei, kai vandens per daug, ir kas - kai jo trūksta. Taip pat, kad vanduo yra tikras darbštuolis - suka malūnus, gamina elektrą, kas yra liūtis, sausra ir potvynis. Vaikai išmoko vandens gėrimo taisykles bei smagų eilėraštuką apie vandenį.
Vaikus ypač sudomino eksperimentas, kurį atlikome užsiėmimo metu. Pripylėme pusę polietileninio maišelio vandens ir jį pervėrėme pieštukais. Vanduo liko maišelyje. Jei iš pradžių būtume pervėrę maišelį pieštukais, o tik tada įpylę vandens, vanduo būtų išbėgęs. Šis eksperimentas padėjo išsiaiškinti, kad kai polietilenas, iš kurio pagamintas maišelis, suplėšomas, jo molekulės artėja viena prie kitos - susiglaudžia.
Po dangaus skliautais aukštais Saulė užversta darbais: šviesti, šildyti žemelę, nes juk ji daigelį kelia. O kai jau visur šviesu, reikia parūpinti debesų. Jie lietutį žemėn neša po brangiausią skaidrų lašą - girdo gėlę ir medelį. Atsigėrę - augti jie gali. Vėl saulėlė rūpestinga šildo juos... Darbų nestinga! Apsisukusi ir vėlei siunčia žemei debesėlį... O iš ko ji juos padaro? Atsakau - ogi iš garo! Garas - tai lašų vaikučiai. Na, lašeliai, tik smulkučiai. Saulė surenka į rėtį ir augina. Ims byrėti, kai mažyliai tik užaugs ir pavirs lašais lietaus. Bet saulutė nusisuko... Ir iš rėčio tuoj paspruko debesėlis toks išdykęs. „Stok! Juk dar nemoki lyti!“ - šaukia saulė jam pavymui. Debesėlį juokas ima. Skrenda baltu pūkeliu skaisčiai mėlynu skliautu. Taip, iš jo lietaus nebus - bet užtat - gražus dangus!
Trys sesutės sau gyveno. Ir voratinklius vyniojo. Girdi: sesė brolį šaukia. Ir liežuvį jai suplojo. Rasi tu karvutę žalą. Rasi duonos kubiliuką. Pamatysiu sraunią upę. Ir paparčiais uždangstytą. „Ką čia paistai, ką vėplioji?“ Pyksta sesė vyresnioji. Obuolėliai šaką laužia. „Krėsiu... lauk!“ - sesuo atšovė. Randa ji karvutę žalą. „Ieškau brolio bebenčiuko!“ „Milšiu, lauk!“ Ir nuo karvės nusisuko. Randa duonos kubiliuką. „Kepsiu... lauk!“ Ir nuo duonos nusisuko. Ji priėjo sraunią upę. „Plausiu... lauk!“ Ir paparčiais uždangstytą. „Ko čia vaikštai?“ Laumė ragana pikčiurna. Sesė grėbliu ją šukuoja. Randa duonos kubiliuką. Juodas juodas kaip angliukas. Randa ji karvutę žalą. „Eikš, mergele, į pagalbą!“ „Mū! Duona pukši: Ačiū...“ „Ko čia vaikštai?“ Striukas bukas Bebenčiukas.
Vanduo yra tikras darbštuolis - suka malūnus, gamina elektrą. Taip pat svarbu žinoti, kas yra liūtis, sausra ir potvynis, ir kaip jie veikia gyvybę.
Karalius Neptūnas ant jūržolių sosto putojantį vandenį delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, pažiūri į dangų ir laivui jis pasiunčia vėją palankų. Karalius Neptūnas šiandieną ramus. Sugrįžo laivai į gimtuosius namus. Jūrmalos mergaitės ir... Supas aukštos jūros žolės, jūrų žvaigždės kaip gražuolės, ir po skėčiais tyliai dūsaus tingiai judančios medūzos. Čia kalbėti moka žuvys, laivo inkaras pražuvęs, net įtūžusi audra. Čia, namuos, visiems gera.
Kriaukle, mažo perlo aukle, visą ilgą vasarą supsi jūros ašarą. Kriaukle, užsidarius aukle, kaipgi tu ten gyveni jūrų marių vandeny? Kriaukle, užsispyrus aukle, smalsūs žvilgsniai nepadės - neatskleisi paslapties. Kriaukle, mažo perlo aukle, perlas bus užaugęs - nereikės jam...
Mezga tinklą du vorai. - Kam muses žvejosit - kam? - Kad nezirztų jos vaikam! Musės mums pietums gerai...
Nugrimzta į rūką Šiauriniai stogai. Miegos po žibintais Naktiniai sargai. Mes vėjyje vėtytos vėtrungės. Čia - kas naktį mes šokam po šiaurės delčia. Mus myli mėnulis, mus myli dangus, žvaigždė ir išplaukiantis jūron žmogus.
Kur tu, Cibe, Cibeni? Kur tu žiemą gyveni? - Aš į daržą cibenu. Žiemą tvarte gyvenu.
tags: #eilerastukas #apie #vandeneli #vaikams
