Vaikų auginimas yra vienas maloniausių, tačiau kartu ir sudėtingiausių procesų. Daugelis tėvų pripažįsta, kad dar nesugeba valdyti savo emocijų, o tai turi neigiamos įtakos auklėjant vaikus ir neleidžia pasiekti pačių geriausių rezultatų. Tačiau tapus mama ar tėčiu, žmogiška prigimtis ir žmogiškos klaidos niekur neišnyksta. Svarbiausia sudėtingas situacijas paversti ne tragedijomis, o pamokomis.

Ateities profesijų ir kompetencijų poreikis

2017 m. lapkritį „McKinsey&Co“ - tarptautinė vadybos konsultavimo įmonė, savo straipsnyje, įvertinusi svarbius demografinius ir ekonominius modelius bei tendencijas, nustatė labiausiai ieškomų profesijų darbuotojus iki 2030 m. Artimiausiu metu, anot autorių, darbo rinkoje bus paklausūs šie ekspertai: sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai; profesionalai: inžinieriai, mokslininkai ir analitikai; IT specialistai (kompiuterių inžinieriai ir specialistai); mokytojai; vadybininkai ir vadovai (nelengvai pakeičiami mašinomis). Kiti mokslininkai mano, kad atsiras naujų profesijų, tokių kaip kibernetinių tyrėjų, skaitmeninių kalbininkų, proto fitneso trenerių, emocijų dizainerių ir kitų įdomių profesijų, kurios šiuo metu atrodytų keistai.

JAV psichologė Joan Brown, išstudijavusi ateities profesijų reikalavimus, sako, kad ateičiai turime pradėti ruoštis jau dabar. Mūsų vaikai - pasaulio ateitis, tad psichologė išskyrė keletą savybių, padėsiančių žmogui būti sėkmingu. Štai 10 ateities kompetencijų, kurios leis jūsų vaikui tapti ateities profesionalu:

• Gebėjimas samprotauti ir analizuoti savarankiškai, nenaudojant konkretaus šablono, kritinio mąstymo įgūdžių turėjimas.
• Gebėjimas apginti požiūrį ir pateikti svarius argumentus, tai yra pasitikėjimas savimi.
• Atsparumas stresui, adekvatus atsakas į nesėkmes, gebėjimas iš tų nesėkmių padaryti tinkamas išvadas.
• Bendravimo įgūdžiai, gebėjimas prieiti prie bet kurio žmogaus, įvertinant jo stipriąsias ir silpnąsias puses.
• Pažengęs emocinio intelekto lygis.
• Prisitaikymas, greitas reagavimas į besikeičiančias sąlygas.
• Gebėjimas atlikti daugybę užduočių ir teisingai planuoti veiksmus.
• Noras tobulėti ir asmeninis augimas.
• Psichinė ir fizinė sveikata, teigiamas požiūris į sveiką gyvenimo būdą.
• Gebėjimas mąstyti „už dėžutės ribų“ ir kūrybiškumas.

Vaikai - visų mūsų ateitis, todėl pradėkime ugdyti juos ateičiai jau šiandien. Visiems tėvams teko susidurti su ypatingos kantrybės bei išminties reikalaujančiomis situacijomis ar kaltinti save už neteisingus sprendimus, nesusivaldymo akimirkas.

Kaip tėvai ir mokytojai gali prisidėti prie ateities kompetencijų lavinimo?

Mokytoja J. Petkuvienė, remdamasi JAV psichologės Joan Brown įžvalgomis, pateikia keletą patarimų, kaip tėvai ir mokytojai gali prisidėti prie svarbių ateičiai kompetencijų ugdymo jau dabar, lavinant 2-6 metų vaikus. Norint pasiekti tikslo, kad vaikas būtų sėkmingas, labai svarbu bendradarbiauti tėvams ir mokytojams. Tik dirbdami kartu, galime pasiekti geriausių rezultatų.

Svarbiausios vaikų auginimo gairės

Devynios vaikų auginimo gairės padės jums susigaudyti auginant vaikus. Tai tarsi instrukcija, kurios nepridėjo prie vaiko, kai šis gimė. Į jas sudėti svarbiausi dalykai, į ką turėtų atsižvelgti kiekviena mama ir tėtis. Šias gaires vis pasikartokite, kad kilus sunkumams žinotumėte, ko imtis. Tai nieko ypač sudėtingo, tiesiog priminimas, kas svarbiausia auginant vaikus. Kai tai prisimenam - lengva ir su vaikais sutarti.

1. Kurti ryšį, kuris įgalins įveikti sunkumus, džiaugtis tėvyste, ramiai priimti atskirus sprendimus. Skirkite laiko ir išmokite palaikyti savo vidinę ramybę net ir sunkiose situacijose. Į šią vidinę ramybę atsiremia jūsų šeimos gerovė, jūsų pačių laimė, jūsų vaiko vidinė būsena ir sveika raida. Kilus sunkumams pirmiausia siekite nusiraminti patys, tuomet raminkite vaiką. Jausmai turi daug galios - neigiami - griaunančios, teigiami - kuriančios. Atraskite, kas jums padeda - ritualai, meditacija, muzika, gamta, bendravimas. Siekite artimųjų palaikymo ir paramos.
2. Vaikams nuo pat gimimo svarbu, kad tėvai būtų kartu su jais. Iš pradžių - fiziškai kartu, arti - gerai yra daug glausti vaiką prie savęs, nešioti, miegoti greta, dažnai apkabinti. Vaikui paaugus tampa svarbiau būti kartu veikiant, būti šalia taip, kad vaikas matytų. Buvimas šalia suteikia saugumo, kuris nulemia normalią vaiko fizinę, emocinę, protinę raidą, įgalina augti, stiprėti, pažinti pasaulį. Kai tėvai yra šalia, pasiekiami, vaikai jaučiasi mylimi.
3. Geriau pažinti ir suprasti savo vaiką paprasta, tereikia stebėti, klausyti, klausti. Palikite vaikui pakankamai erdvės užsiimti pačiam, taip paskatinsite vaiko savarankiškumą. Nėra būtina vaiko linksminti, prigalvoti veiklos, daug svarbiau netrikdyti jau esamos veiklos. Kai pastebite, kad vaikas ieško jūsų - pakalbinkite. Stebėjimas, išklausymas, atidumas, jautrumas padeda suprasti vaiko jausmus, pastebėti poreikius ir juos laiku patenkinti, žinoti norus ir į juos atsižvelgti.
4. Prisiminkite, kad vaikai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami nuo pat gimimo. Todėl nuo pat pradžios svarbu skirti laiko bendravimui su vaiku. Bendraujant labiausiai lavinamos naujagimių smegenys, formuojasi gebėjimas palaikyti pokalbį, kalbėti, nes vaikas tiesiogiai stebi jus, jūsų veidą, veido judesius. Vėliau vaikai mėgdžios visą jūsų elgesį, todėl siekdami pakeisti jų elgesį, pirmiausiai apgalvokite ir keiskite savąjį. Vaikai nebūtinai girdės, ką sakote, bet tikrai matys, kaip elgiatės, ir elgsis taip pat.
5. Vaiko gimimas ir auginimas sukelia daug jausmų - pasididžiavimo, džiaugsmo, kartu ir liūdesio, pykčio, baimės. Išmokite priimti savo jausmus, jie padeda suprasti, kaip elgtis, padės vėliau priimti vaiko jausmus. Visi jausmai yra reikalingi, tačiau ne visas iš jausmų kilęs elgesys yra tinkamas. Pasižadėkite ir stenkitės auginti vaikus taikiais būdais, be prievartos. Jei suklydot - atleiskit sau ir apgalvokit, kaip kitą kartą pasielgti geriau. Vaikai mokosi atleisti iš mūsų - kaip mes atleidžiame sau ir jiems už klaidas.
6. Kalbėkite su vaikais daug ir ne tik apie aplinką. Labai įdomu kalbėti apie savo ir vaiko jausmus, mintis, norus, ketinimus, patirtis. Kai daugiau kalbama, vaikai vėliau geriau mokosi mokykloje, patys noriau pasakoja apie save. Jei vaikams mažiau nurodinėsite, ką daryti, o daugiau klausysite, ką jie mąsto, jaučia - vėliau bus lengviau susitarti ir išsiaiškinti, kai nesutaps nuomonės. Jei turite nurodyti, ką vaikui daryti, sakykite pozityviai be „NE” („prisimink” vietoj „nepamiršk”), jie taip geriau supranta.
7. Vaikų šypsenos (jie šypsosi iki 400 kartų per dieną) paskatina mus jais rūpintis. Mūsų šypsenos (mes šypsomės apie 20 kartų per dieną) parodo vaikams, kad jie mums patinka, rūpi, juos mylim. Šypsena, sava ar kito žmogaus, mums sukelia daugiau laimės hormonų nei laimėta loterija. Vaikai ima vengti suaugusiųjų, kurie nesišypso. Šypsena ir žaismingumas - raktas į vaiko širdį. Jei sugebėsite prajuokinti vaiką, būsite geriausias suaugęs vaiko gyvenime - ir jūsų klausys. Paprasta.
8. Kai būna sunku, prisiminkite, kad ir kiti mamos ir tėčiai patiria panašių sunkumų - susisiekite su jais, tarkitės, ieškokite sprendimų kartu. Mamų ir tėčių patirtis, gebėjimai rasti kūrybiškus sprendimus įgalina, palaiko, vienija, sukuria draugystes. Tai didelė jėga. Jei nepavyksta pakeisti situacijos - keiskite požiūrį, galvokite, kaip jūsų vietoje pasielgtų kitas asmuo. Palaikykite save ir kitus - kartu mes galim daugiau. Jei neturite palaikančių artimų žmonių - kreipkitės į specialistus. Kartais reikia tiek nedaug.
9. Vaiko augimas yra nuolatinis kitimas. Viskas praeina - ir smagiausi, ir sunkiausi momentai, net ir pati vaikystė, palikdama tik prisiminimus. Kurkite „senus gerus laikus” vaikams per džiugias, smagias akimirkas, laisvą žaidimą kartu, pasakas, bendras patirtis - vaikai dėl jų bus dėkingi, su džiaugsmu augins savo vaikus ir užaugę mielai su jumis draugaus. Tegul vaikų auginimas būna jums teigiamas iššūkis, paskata augti, mokytis, tobulėti, daryti tai šiek tiek geriau.

Kaip elgtis konfliktinėse situacijose ir lavinti vaikų emocinį intelektą?

Pasak knygos „Protingas vaikas“ autorių dr. Danielio J. Siegelio ir dr. Tina Payne Bryson, darnios smegenų teorija ir praktiniai jos taikymo būdai ne tik išmokys daugiau dėmesio skirti emociniam intelektui, atmosferai namuose ir vaiko jausmams, bet ir geriau pažinti save, įsisąmoninti ankstesnes patirtis ir giliau analizuoti kiekvieną situaciją ir jos priežastis bei pasekmes. 12 revoliucinių strategijų, pateikiamų knygoje „Protingas vaikas“, sukurtos remiantis mokslinėmis žiniomis ir asmenine autorių praktika, ilgus metus dirbant psichoterapeutais.

12 strategijų laimingam vaikui auginti

1. Užmegzkite ryšį ir nukreipkite emocijas. Kilus konfliktui, pykčio priepuoliui ar pasirodžius vaikiškiems ožiukams, dažnai norisi vaikui prieštarauti, paneigti išsigalvotus pavojus ar tiesiog pasakyti, kad viskas bus gerai. Kartais tai gali laikinai suveikti, tačiau užslopintos emocijos niekur nedingsta. Svarbu vaiką išklausyti, išsiaiškinti, kodėl jis pyksta, bijo ar jaučiasi įskaudintas.
2. Kalbėkitės, kad nuramintumėte. Tikslus situacijos įvardijimas padės vaikui suvokti ir prisijaukinti situaciją. Labai svarbu neignoruoti skaudžių įvykių. Jei vaikas patyrė šoką, patyčias, pateko į avariją ar išgyvena dėl skyrybų, būtina apie tai kalbėtis, nuosekliai pasakoti, kas įvyko ir leisti bei skatinti vaiką papasakoti, kaip jis mato įvykius. Istorijos pasakojimas padės įsisąmoninti, kas įvyko ir išgyventi su tuo susijusias emocijas.
3. Ne konfliktuokite, o siekite bendradarbiavimo. Net jei žinote, kad po lova nėra jokio monstro, pasiūlykite vaikui kartu jo paieškoti ar pagalvoti, ar jam patogu vaiko kambaryje.
4. Užuot pateikę atsakymą, skatinkite pamąstyti. Jei visada vaikui pateiksite išsamius atsakymus, patarsite ir galvosite už jį, jam bus sunku pačiam priimti sprendimus ir mąstyti kūrybiškai. Skatinkite vaiką mąstyti, vertinti ir ieškoti atsakymų pačiam.
5. Skatinkite judėti. Fiziniai veiksmai padeda neprarasti sveiko proto ir išlaikyti savitvardą. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas veikia cheminę smegenų sandarą. Sportas, pasivaikščiojimas ar keletas pritūpimų gali pakeisti emocinę būseną. Taip pat raminančiai veikia ir kvėpavimo pratimai. Supažindinkite savo vaiką su šiais būdais.
6. Iš naujo peržiūrėkite prisiminimus. Atmintis nėra statiška. Laikui bėgant, keičiantis supratimui, prisiminimai gali keistis ir apaugti išgalvotomis detalėmis, nebeatitikti tikrovės. Tad svarbu nuolat grįžti prie prisiminimų, ypač, jei praeity būta skaudžių išgyvenimų, pasakoti istorijas, skatinti vaiką prisiminti detales, klausti ir klausyti jo, skatinti nupiešti ar užrašyti istoriją. Išsikalbėjimas padės išgyventi situacijas iki galo ir pereiti į kitą etapą.
7. Prisiminkite akimirkas iš kasdienio šeimos gyvenimo. Skatinkite vaikus kalbėti apie savo patyrimus bei rašyti dienoraštį. Tyrimai rodo, kad pats prisiminimas bei įvykio išdėstymas dienoraštyje gerina imuninę ir širdies funkciją, bendrą savijautą.
8. Leiskite emocijų debesims praplaukti. Jausmai ateina ir praeina. Svarbu vaikui paaiškinti, kad jausmai yra būsenos, o ne savybės, ir kad jie laikini - vidutiniškai emocija ateina ir praeina per devyniasdešimt sekundžių.
9. Stebėkite, kas vyksta viduje. Vaikus reikia mokyti analizuoti ir suprasti savo jausmus bei emocijas. Paklauskite vaikų, kaip jie jaučiasi. Prašykite tikslesnių apibūdinimų, tokių kaip „nusivylęs“, „susirūpinęs“, „pavydus“ ar „susijaudinęs“, o ne tik „gerai“ ar „blogai“. Vaikai dažnai negali apibūdinti jausmų, nes dar nepažįsta jų įvairovės, tad ir negali pateikti viso emocijų spektro - savo emocinį paveikslą nudažo tiesiog juodai ar baltai.
10. Lavinkite refleksyvųjį mąstymą. Padėkite vaikui suvokti, kad jo gyvenimas susideda iš daugybės dalių ir svarbu nesutelkti dėmesio į vieną problemą. Lavinkite vaiko sąmoningumą. Tik matydamas visumą, jis galės nukreipti savo dėmesį į kitas veiklas, į pasiekimus ir dalykus, kurie jį džiugina. Kai vaikas jaučia nerimą, baimę ar negali užmigti, galima paskatinti įsivaizduoti vietą, kurioje jis jaučiasi ramus, kur gera, pavyzdžiui, plūduriavimą ant plausto, pasisėdėjimą prie upės stovykloje arba supimąsi hamake pas senelius.
11. Džiuginkite vieni kitus. Žaismingas auklėjimas yra vienas geriausių būdų mokyti vaikus kurti santykius. Be abejo, vaikams būtina nustatyti ribas, ir jie privalo atsakyti už savo elgesį, tačiau ir būdami autoritetingi smagiai leiskite laiką su savo vaikais. Žaiskite žaidimus. Pasakokite pokštus. Nebijokite atrodyti kvaili. Domėkitės, kas jiems rūpi.
12. Užmegzkite ryšį per konfliktą. Mokykite ginčo metu į situaciją žvelgti iš „mes“ perspektyvos. Jei gebėsite išlikti ramus ir prisiminsite, ko norite išmokyti, į pokalbį turėtumėte pažvelgti kitu kampu. Pirmiausia turėtumėte parodyti, kad suprantate savo atžalos jausmus. Tai susilpnins vaiko gynybą ir jis supras, ką jaučia kitas. Tuomet turite sužadinti empatiją. Natūralu, kad ne visada pavyks.

Vaikai suvokia savo gyvenimą ne tik priklausomai nuo to, kas jame vyksta, bet ir nuo to, kaip į jį reaguojame mes - tėvai, mokytojai ir kiti vaiko gerove besirūpinantys asmenys. Knyga „Protingas vaikas“ pateikia praktinių patarimų, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems.

Vaikų psichologė, raidos terapeutė ir VšĮ „Laimingas vaikas“ vadovė Milda Karklytė-Palevičienė sako, kad norint užaugint laimingą vaiką, reikia įdėti darbo. „Jei ant aukšto kalno pirmą kartą užsodintume vaiką ant dviračio ir paleistume važiuoti - kokia tikimybė, jog vaikas išmoktų važiuoti ir viskas baigtųsi sėkmingai? Ji yra, tačiau labai nedidelė. Kita vertus, jei visą laiką laikysime vaiką už dviračio sėdynės, neleisdami bandyti važiuoti savarankiškai - jis to niekada ir neišmoks ir pats dėl to jausis blogai. Taip pat ir gyvenime, pačiam vaikui augti, pasirinkti tinkamus sprendimus, ugdytis yra per daug sunku. Per didelis laisvės kiekis, ribų, taisyklių neturėjimas vaikui atneša žalos. Šioje vietoje jam būtina suaugusiųjų pagalba, taip pat pagalba būtina ugdant svarbius asmenybės įgūdžius“, - kalbėjo specialistė. Be to, labai svarbu, jog matytume vaiką kaip asmenybę, suprastume, jog vaikas nėra mūsų nuosavybė - jis atskiras žmogus, per mus atėjęs į šį pasaulį. Tad būdami šalia turime jam padėti tapti geriausia savo paties versija.

Psichologės manymu, didis trukdis vaiko laimei - tinkamo pavyzdžio stoka šeimoje, ugdymo įstaigoje, visuomenėje. Be to, svarbu išmanyti bent esminius raidos psichologijos ypatumus - tik taip galima teisingai suprasti vaiko elgesį ir savijautą bei parinkti tinkamą suaugusiojo reakciją, elgesį. Vaikas, jos teigimu, dažnai nesielgia patogiai, tačiau suaugusieji vis vien turi jį girdėti, matyti, suprasti.

Doc. dr. A. Valantinas, remdamasis savo, kaip keturių vaikų tėvo, patirtimi, pabrėžia, kad vaikų auginimo teorija niekada nesutaps su praktika - pastaroji visada yra turtingesnė ir dinamiškesnė. „Mano mažieji vaikai gerokai išklibino mano raidos psichologijos žinias. Daug ką teko iš naujo įprasminti“, - pabrėžė jis.

Knygoje „Protingas vaikas“ pateikiami praktiniai patarimai, kaip pasinaudoti kasdienėmis akimirkomis, kad atskleistumėte vaikų galimybes. Autoriai ieško būdų, kaip padėti vaikams būti savimi, geriau jaustis šiame pasaulyje, būti atsparesniems ir stipresniems.

Pirma, vaikas augs sėkmingas ir laimingas tik apsuptas meile ir pasitikėjimu, todėl skatinkime vaiką, padėkime jam siekti tikslų bei ugdytis ir priimkime vaiko silpnybes ir kitas ypatybes. Lyderystės strategė Gulnar Vaswani prideda ir tai, kad turime pasitikėti vaiku, vaikai, kurie jaučia saugumą ir pasitikėjimą bei meilę, mokosi patys priimti tam tikrus sprendimus, pasitiki savimi.

Antra, kasdien rodykime pavyzdį savo sūnui ar dukrai. Pavyzdžiui, vaikas niekada nesidomės knygomis, jei jūsų namuose nėra knygų ar neišmoks žavėtis menu, jei nekeliausime į teatrus ar parodas. Būkime kartu, aplankykime kuo daugiau naujų vietų. Keliaukime ir susipažindinkime su aplinka: tyrinėkime augalus, pastatus, vėliavas ir pan.

Trečias patarimas - gerbkime vaikus ir juos išklausykime. Jei vaikas jau pakankamai didelis ir moka kalbėti, klauskite ir kalbėkite su pačiu vaiku, parodykite, kad jums svarbu ką jis sako. Svarbu klausti ne apie tai, ką jis valgė pietums ar kiek dieną snūduriavo, o kokie įvykiai vyko jo gyvenime: kas jį džiugino ir kas nuliūdino. Paklauskite, su kuo šiandien žaidė jūsų vaikas ir su kuo galbūt nesisekė taip sėkmingai draugauti. Svarbu vartoti atvirus klausimus, kad vaikas mokytųsi samprotauti ir atsakymas nesibaigtų „Taip/ne“.

„Išmokykite vaiką susidoroti su nesėkmėmis nesumenkinant jo rūpesčių - tai labai svarbus ketvirtasis mano patarimas“, - atkreipia dėmesį J. Petkuvienė. Svarbu įvardinti jausmus ir pasiaiškinti situaciją, kurioje jie kilo, bendradarbiaukime su vaiku kartu rasdami išeitį iš nemalonios situacijos: „Matau, kad esi nusiminęs, kad sugedo tavo mėgstamiausias žaislas. Kai nusiraminsi, kartu sugalvosime, kaip tai sutvarkyti“.

Neigiama patirtis yra patirtis, reikalinga ateities tikslams pasiekti. Gulnar Vaswani rašo, kad įmonės auga ir plečiasi, o vaikai, kurie mokosi bendradarbiauti namuose - spręsdami problemas kartu su savo tėvais, geriau geba mąstyti, dirbti komandose ir bendradarbiauti ieškodami naujoviškų sprendimų, reikalingų sprendžiant XXI amžiaus iššūkius.

Penktas patarimas - palaikykime vaiką užsiimant nauja veikla, sukurkime jam palankias sąlygas savarankiškam vystymuisi. Norėdami tai pasiekti, nepateikime vaikui paruoštų atsakymų, o paskatinkime jo mąstymo procesus klausimais. Smalsumas yra geriausia motyvacija įgyti naujų žinių.

Paskutinis patarimas - pratinkime vaiką prie sveikos gyvensenos ir sporto. „Primenu, geriausias pavyzdys esame mes - aplink vaiką esantys suaugusieji“, - atkreipia dėmesį J. Petkuvienė.

tags: #eilerasti #apie #vaikus

• Mokslas namuose vaikams
• Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą naujagimiui
• Nėštumas ir valerijono lašai
• Gimdymo požymiai
• Kūdikio odos problemos ir kaip jas spręsti