Mūsų Žemė - tai ne tik namai, bet ir didžiulis, nuostabus pasaulis, pilnas paslapčių ir grožybių. Vaikams svarbu suprasti, kad Žemė yra gyvas organizmas, kurį reikia saugoti ir mylėti. Eilėraščiai - puikus būdas supažindinti mažuosius su gamtos pasauliu, jo ciklais ir gyvūnija.
Gamta ir jos gyventojai
Gamta vaikams atsiveria per įvairius jos elementus: nuo mažo kiškio piškio iki didingojo Neptūno. Kiškis piškis, ieškodamas nakvynės, pasakoja apie gamtos ritmus: „Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale.“ Jis netgi planuoja kepti pyragą, parodydamas, kaip gamta gali būti dosni ir skani.
Žiemos metu gamta apšerkšnyja, o jos ilgos pasakos persikelia į šiltus namus: „Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais.“ Šios pasakos pasakoja apie sniego pūgas ir net apie paslaptingą moliūgą, kuris išskrenda „į dausus“.
Jūra ir jos gyventojai taip pat atgyja eilėraščiuose. Banga, supanti krantą, meta į jį gintarus: „Banga suklups prie kranto: Bangele, ką darai? Tau iš prijuostės Krenta Į krantą Gintarai.“ Kriauklė, paslaptinga jūrų gyventoja, saugo perlą: „Kriaukle, Mažo perlo aukle, Visą ilgą vasarą Supsi jūros ašarą.“ Ji gyvena jūrų marių vandenyje, o jos paslaptis lieka neatskleista.
Netgi vorai mezga tinklus, kad apsaugotų mus nuo zirziančių musių: „Mezga tinklą Du vorai. - Kam muses Žvejosit - kam? - Kad nezirztų Jos vaikam!“ Tai rodo, kad net maži gamtos gyventojai atlieka svarbią funkciją.
Vėtrungės, vėjo blaškytos, šoka po „šiaurės delčia“, mylimos mėnulio, dangaus ir žvaigždžių: „Mes vėjyje vėtytos vėtrungės. Čia- Kas naktį Mes šokam po šiaurės delčia. Mus myli mėnulis, Mus myli dangus, Žvaigždė Ir išplaukiojantis jūron žmogus.“
Pavasarį ir vasarą prabunda paukščiai, užpildydami erdvę savo balsais: „Lakštingalos, Kregždės, Varnėnai, Balandžiai, Dagiliai, Maži gegužiukai, Kikiliai, Žalvarniai Ir zylės,- Lai erdvę Užpildo Nerimstantys Jūsų Balsai, Kai visas Pasaulis Pražysta Baltai Ir rausvai...“ Taip pat girdime griežles, kukučius, žvirbliukus, apuokus ir pelėdas.
Karalius Neptūnas, sėdintis ant jūržolių, siunčia vėją laivams: „Karalius Neptūnas Ant jūržolių sosto Putojantį vandenį Delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, Pažiūri į dangų Ir laivui jis pasiunčia Vėją palankų.“ Jis džiaugiasi sugrįžusiais laivais į gimtuosius namus.
Netgi šiauriniai stogai nakčiai nugrimzta į rūką, o juos saugo naktiniai sargai: „Nugrimzta į rūką Šiauriniai stogai. Miegos po žibintais Naktiniai sargai.“
Pabaigoje, eilėraščiai kviečia atrasti gamtos grožį ir paslaptis: „Jau kankorėžis nupuolė Ir išsiskleidė delne. Jau melsva neužmirštuolė Žydi ežero dugne.“
Valio Žemė! | Žemės dienos istorija vaikams | Animuota garsiai skaitoma knyga vaikams | „Vooks“ pasakojamos pasakos
Žemės grožis ir paslaptys
Eilėraščiai atskleidžia ne tik gamtos gyventojų, bet ir pačių gamtos elementų grožį. Gintarai, geltoni ir brangūs, barsto visą krantą: „Ir tas, kas ieško - Randa. įsižiūrėk gerai. Nubarstė visą krantą Geltoni Gintarai.“
Jūrmalos mergaitės ir jūros žolės supasi kartu su medūzomis: „Supas aukštos jūros žolės, Jūrų žvaigždės kaip gražuolės, Ir po skėčiais tyliai dūsaus Tingiai judančios medūzos.“ Čia kalba žuvys, o net įtūžusi audra nurimsta, nes „visiems gera“.
Netgi fejerverkai, nors ir sukurti žmogaus, tampa gamtos dalimi, asocijuodamiesi su šventėmis ir džiaugsmu: „Fejerverkai daugeliui žmonių asocijuojasi su šventėmis, džiaugsmu ir įspūdingais reginiais danguje.“
Taip pat minima, kad astronautai kosmose praranda kvapo ir skonio pojūtį, o tai rodo, kokie svarbūs gamtos pojūčiai mums yra Žemėje: „Ar žinote, kad astronautai kosmose praranda kvapo ir skonio pojūtį. Dėl gravitacijos nebuvimo, jų sinusai užsipildo skysčiu, iššaukiantis jausmą, tarsi sirgtum sloga...“
Žemė - mūsų namai
Eilėraščiai skatina vaikus suprasti, kad Žemė yra mūsų namai, kuriuos reikia puoselėti. Jie kviečia džiaugtis kiekviena akimirka gamtoje: „Oi, kaip šnara! Kaip šnara! Kaip gera! Vyturėlio... Ir iš tolo... Lygiuoju...“
Vaikai raginami būti dėmesingi gamtai, pastebėti jos grožį ir paslaptis: „Žydinti galaktikos gėlė“, „ŽEMĖ MOTUTĖ“, „Viskas keičiasi“, „SKRIEJA“.
Eilėraščiai moko branginti gamtą ir jos dovanas, nes „Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam...“ gauna pyrago ir kitų gėrybių.
Šie eilėraščiai vaikams atveria Žemės pasaulį, pilną stebuklų, mokydami mylėti ir saugoti gamtą, kuri mus supa.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #zeme
