Natūralu, kad tėvai nerimauja dėl savo vaiko raidos. Vienas iš svarbiausių ankstyvosios raidos rodiklių yra kūdikio gebėjimas reaguoti į savo vardą. Jei pastebite, kad jūsų kūdikis nereaguoja į vardą, tai gali kelti susirūpinimą, tačiau svarbu žinoti, kada reikėtų sunerimti, o kada tai gali būti normalus vystymosi etapas ar kita priežastis.
Autizmas ir ankstyvieji požymiai
Autizmas yra neurologinis raidos sutrikimas, turintis įtakos tam, kaip žmogus suvokia ir bendrauja su jį supančiu pasauliu. Jam būdingi socialinio bendravimo ir sąveikos sunkumai, pasikartojantis elgesys ir riboti interesai. Autizmas paprastai pasireiškia ankstyvoje vaikystėje, dažnai iki trejų metų amžiaus. Nustatant pirmuosius kūdikių autizmo požymius, svarbu atkreipti dėmesį į socialinius ir bendravimo sunkumus. Vienas iš ankstyvųjų kūdikių autizmo požymių yra akių kontakto trūkumas. Kitas socialinis sunkumas, galintis rodyti autizmą, yra uždelstas arba ribotas gestų naudojimas. Socialinių šypsenų trūkumas taip pat gali rodyti ankstyvuosius kūdikių autizmo požymius. Autizmu sergantiems kūdikiams gali būti sunku sutelkti bendrą dėmesį.
Pagrindiniai socialiniai ir bendravimo sunkumai, galintys rodyti autizmą:
- Akių kontakto nebuvimas
- Vėluojantis arba ribotas gestų naudojimas
- Socialinių šypsenų stoka
- Bendro dėmesio sunkumai
- Sutrikęs socialinis bendravimas
Atminkite, kad vien šie požymiai negali patvirtinti autizmo diagnozės, tačiau juos reikėtų vertinti rimtai ir aptarti su vaiko sveikatos priežiūros specialistu.
Pasikartojantis elgesys ir modeliai
Vienas iš ankstyvųjų kūdikių autizmo požymių yra pasikartojantis elgesys ir modeliai. Autizmu sergantys kūdikiai gali atlikti pasikartojančius kūno judesius, pavyzdžiui, mosikuoti rankomis, krūpčioti ar sukti daiktus. Autizmu sergantys kūdikiai gali būti labai susikoncentravę į tam tikrus objektus ar veiklą. Echolalija - tai kūdikio girdimų žodžių ar frazių kartojimas. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali užsiimti pasikartojančiu žaidimu, pavyzdžiui, žaislų rikiavimu į eilę arba žaislo ratukų sukimu. Autizmu sergantiems kūdikiams gali būti būdingas nelankstus ir ritualinis elgesys.
Kiti pasikartojančio elgesio požymiai:
- Motoriniai stereotipai
- Nelankstūs ir fiksuoti interesai
- Echolalija
- Pasikartojantis žaidimas
- Ritualinis elgesys
Sensorinis jautrumas
Autizmu sergantiems kūdikiams taip pat gali būti būdingas sensorinis jautrumas, kuris gali būti ankstyvasis ligos požymis. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali itin jautriai reaguoti į garsius ar kasdienius garsus, pvz., dulkių siurblio ar automobilio signalizacijos garsą. Kai kurie autizmu sergantys kūdikiai gali labai nenorėti tam tikrų tekstūrų, pavyzdžiui, tam tikrų audinių ar tekstūrų pojūčio ant odos. Kūdikiai, sergantys autizmu, gali kitaip reaguoti į prisilietimus nei jų bendraamžiai. Jie gali būti labai jautrūs arba turėti sumažėjusį jautrumą prisilietimui.
Klausos sutrikimai ir jų svarba
Klausa yra pirma ir būtina sąlyga vystytis kalbai. Kalbėti išmokstame tik klausydami kalbos. Net nedidelis neprigirdėjimas turi labai didelės įtakos kalbai vystytis. Naujagimio klausos centrai žievėje su milijardais neuronų ir trilijardais jungčių laukia garsinės informacijos. Esant klausos pažeidimui šios jungtis nutrūksta, neuronai nunyksta, klausos ir kalbos centai nesusiformuoja.
Kada kūdikis turėtų reaguoti į vardą?
Gebėjimas suvokti savo vardą ir reaguoti, kuomet juo kreipiamasi, yra svarbi kūdikio raidos dalis. Naujagimis geba atpažinti mamos ir kitų artimųjų balsus, kuriuos girdėjo dar negimęs - 27 - 29 savaitę vaisius ima girdėti išorės garsus. Naujagimis ima labai greitai reaguoti į bet kokius mamos ir kitų artimųjų sakomus žodžius, žinoma, taip ir į savo vardą. Tačiau gebėjimas suprasti savo vardą, suvokti jo prasmę ir išskirti jį iš kitų žodžių ateina kiek vėliau - įprastai maždaug 5-6 mėnesių amžiaus. Tėvai turėtų kreiptis į kūdikį vardu. Labai dažnai kūdikį vadiname įvairiais mažybiniais žodeliais arba mažybinėmis vardo formomis, tad vaikeliui gali būti sudėtinga išskirti, kuris iš šių žodžių yra jo tikrasis vardas. Vardą svarbu kartoti kasdieniškose situacijose, sakyti ypatingu tonu, rodyti kūdikiui jo paties nuotraukas ir įvardinti jo vardą.
Vaiko klausos raidos lentelė pagal amžių:
| Amžius | Reakcija į garsus |
|---|---|
| 2-4 mėn. | Jei miegojo - gali sujudėti arba net pabusti. |
| 4-6 mėn. | Atsisuka į garsą. |
| 6-10 mėn. | Reaguoja į savo vardą. |
| 12 mėn. | Pasuka galvą į silpną garsą greta ar virš savęs. Parodo keletą gyvūnų knygutėje. |
Jei vaikas yra 6-10 mėnesių amžiaus ir nereaguoja į savo vardą, tai gali būti vienas iš ankstyvųjų požymių, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį. Kai kuriems vaikams vėlesnis reagavimas į vardą yra normalus, ypač jei tėvai dažnai vartoja pravardes ar mažybinius žodžius.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei kilo įtarimų dėl kūdikio ar vaiko klausos, paprašykite apylinkės gydytojo siuntimo otorinolaringologo-audiologo konsultacijai. Tyrimai Vaikų klausos tyrimų poskyryje yra nemokami. Pasak gydytojos Jekaterinos Byčkovos, pirmąją informaciją suteikia tėveliai, kurie kasdien mato kūdikį. Pirmasis tyrimas vadinamas otoakustinės emisijos tyrimu, jis atliekamas dažniausiai miegančiam kūdikiui. Po to vaikutis pažadinamas, apžiūrimi jo ausų būgneliai, gerklytė, nosytė, ir klausa tiriama paprasčiausiu, tėvams gerai suprantamu būdu - gydytoja barškina įvairaus dažශnio garsus skleidžiančiais barškučiais.
"Raudonos vėliavėlės" (požymiai, būdingi autizmu sergantiems vaikams):
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus: neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus: nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus: nesako dviejų prasmingų žodžių junginio (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo).
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Learn how to boost your baby's brain from a Harvard Professor | UNICEF
Ankstyva intervencija ir pagalba
Ankstyvas atpažinimas, intervencija ir pagalba yra labai svarbūs siekiant pagerinti autizmu sergančių vaikų ilgalaikius rezultatus. Anksti ėmęsi veiksmų, galite reikšmingai pakeisti savo vaiko ilgalaikes pasekmes. Būkite informuoti, pasitikėkite savo nuojauta ir kreipkitės pagalbos, jei kyla kokių nors abejonių.
E. Mažukaitienė tėvams pataria dalyvauti grupėse tėvų, kurie taip pat augina vaikus su autistinio spektro sutrikimais, taip pat individualiai konsultuotis su psichologu tam, kad jie plačiau pamatytų savo bei šeimos situaciją, geriau susigaudytų patiriamose emocijose. Ji taip pat pataria tėvams turėti šiek tiek laisvo laiko, pvz., rasti, kas bent jau kelis kartus per savaitę galėtų prižiūrėti vaiką.
Dažnai susiduriame su tėvais, kurie sako: „Dar kai jis buvo visai mažas, mes jautėme, kad kažkas ne taip, bet nesupratome kas. Aplinkiniai sakė, kad mes per daug jaudinamės. Sakė kad išaugs. Mums jau tuoj priešmokyklinė, o jis vis dar nekalba…“. Jei pastebėjote, kad kažkas vyksta ne taip, jei jaučiate, kad norite pasikonsultuoti su specialistais - būtinai tai ir padarykite. Jei tai tik Jūsų nerimas - sulauksite iš specialistų gerų žinių. Na, o jei visgi yra priežasčių sunerimti - galėsite padėti vaikui kuo anksčiau. Jūs nesate vieni. Visuomet galite ateiti pasitarti.
tags: #kudikis #nereaguoja #i #varda
