Nors lavinamosios knygelės ir žaidimai namuose gali būti smagi mokymosi kelionė, tačiau kartais norisi pramogas namuose pakeisti į pramogas lauke. Juk tai, ką perskaitėte ir išmokote, visuomet įdomu pamatyti savo akimis.
Šiandien pakviesime keliauti į pačią Lietuvos sostinę - Vilnių. Ir nors Vilniuje tikriausiai buvo ne vienas, tačiau patyrinėti lankytinas vietas čia kaskart yra itin įdomu ir smagu.
Vilniaus istorija ir legendos
Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiške Vokietijos miestams. Miesto pavadinimas kilęs nuo mieste tekančios Vilnios upės. Senoji Vilniaus vardo forma - Vilnia - žinoma rytų Lietuvos tarmėse.
Apie miesto įkūrimą sukurta Geležinio Vilko legenda. Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino, kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie jį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.
Kita legenda pasakoja, kad didysis kunigaikštis Gediminas išjojo už keturių mylių nuo Trakų medžioti. Jis rado prie Vilnios upės gražų kalną, ant kurio sutiko didžiulį žvėrį - taurą. Nukovė jį ant to kalno, kurį dabar Tauro kalnu vadina. Buvo labai vėlu į Trakus joti, ir sustojo Šventaragio slėnyje, kur mirusius lietuvių kunigaikščius degindavo, ir tenai nakvojo. Miegodamas jis sapnavo, kad ant kalno, kurį Kreivuoju vadindavo, stovi didžiulis geležinis vilkas, o jame tarytum šimtas vilkų staugia. Ir apsakė jam viską, ką matė sapne. Lizdeika išaiškino: "Šviesiausias kunigaikšti, geležinis vilkas reiškia, kad čia bus sostinės miestas". Didysis kunigaikštis Gediminas rytą nebeišjojo, o išsiuntė ieškoti žmonių. Jis įkūrė vieną pilį, žemutinę, Šventaragyje, o kitą - ant Kreivojo kalno. Ir pavadino tą miestą Vilniumi.
Gediminas įkūrė pirmąją Lietuvos sostinę. Iki tol sostinės nebuvo, nes Lietuvos valdovai nuolat keliaudavo kariaudami, neapsistodavo vienoje vietoje, o sostine buvo laikomas tas miestas, kuriame apsistojęs valdovas. Gedimino valdymo metais Vilniuje buvo dvi pilys - Aukštutinė ir Žemutinė. Žemutinėje buvo įkurta valdovo rezidencija.
Lankytinos vietos
Gedimino pilies bokštas
Gedimino pilies bokštas - iš pagarbos Vilniaus įkūrėjui LDK kunigaikščiui Gediminui pilis pavadinta jo vardu. Nors Geležinio Vilko legenda byloja, kad Gedimino pilį pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, iš tikrųjų šio garsaus ir turistų iš viso pasaulio lankomiausio objekto atsiradimo istorija yra kiek kitokia. Pirmiausia buvo pastatyta medinė pilis, kuri 1365-1402 m. labai nukentėjo nuo kryžiuočių puldinėjimų, o 1419 m. sudegė. 1419-1422 m., Vytautas Didysis pastatė mūrinę pilį, kurios liekanos yra išlikusios ligi šiol.
Vilniaus senamiestis
Senamiestis - seniausioji Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante į pietus nuo Pilies kalno. Vilniaus senamiestis yra didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis, įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros paveldo sąrašą.
Užupis
Užupis - Vilniaus miesto dalis, esanti į rytus nuo Senamiesčio.
Stiklo kvartalas
Stiklo kvartalas - susikūrė 2018-ųjų spalį Stiklių, M. Antokolskio, Gaono ir Žydų gatvių teritorijoje.
Vilnelė ir vandens telkiniai
Sostinė žavi ne tik lankytinais objektais, architektūra, bet ir vandens telkiniais, kurie kviečia ne tik smagioms vandens pramogoms, bet ir vaizdingiems pasivaikščiojimams gamtoje. Vilnius įsikūręs pietrytinėje Lietuvoje, Vilnios ir Neries santakoje. Yra keletas ežerų: ežeringiausia yra šiaurės rytinė dalis, kur Antavilių miškuose telkšo Balžio, Antavilio, Juodžio, Tapelių, Skarbelio ežerai bei šiaurėje, šalia Verkių Riešės esantis Žaliųjų ežerų ežerynas (Balsys, Gulbinas, Mažasis Gulbinų ežeras, Raistelis ir kt.).
Vilniaus simboliai ir pasiekimai
Herbas
Herbo raudonajame lauke vaizduojamas sidabrinis šv. Kristoforas, brendantis sidabrine upe. Upės šonuose auga po medį. Šv. Kristoforas abiem rankom laiko auksinį medį su dvigubu kryžiumi viršūnėje.
Vilniaus televizijos bokštas
1994 m. 326,5 m aukščio Vilniaus televizijos bokštas - aukščiausias statinys Lietuvoje, taip pat kartu yra įtrauktas ir į pasaulio aukščiausių pastatų sąrašą. Bokšte, 165 m aukštyje, yra įrengta kavinė. Bokšto dalis, kurioje yra įrengta kavinė, per maždaug 45 min apsisuka aplink savo ašį.
Istoriniai įvykiai
1387 m. kovo 22 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila Merkinėje suteikė Vilniui Magdeburgo teises, kurios vėliau tapo pavyzdžiu daugeliui kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.
1579 m. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras mieste įkūrė universitetą. Universitetas greitai tapo svarbiausiu regiono moksliniu ir kultūriniu centru.
Nuo 1795 m. iki Pirmojo pasaulinio karo, kaip ir visa Lietuva, Vilnius buvo Rusijos imperijos sudėtyje, buvo gubernijos centras. Per karus Vilniuje buvo sugriauta apie 40 % namų.
1944 m. Vilnių užėmė sovietai, jis tapo Lietuvos SSR sostine, atstatytas po karo nuniokojimų. Prasidėjo daugiabučių namų, naujų Vilniaus rajonų statyba.
1931 metais visos akys sužiuro į Vilnių, kur vanduo sustabdė miesto gyvenimą. Balandžio 28 dieną vandens lygis buvo katastrofiškai aukštas, siekė 825 centimetrus, arba trečią gyvenamojo namo aukštą. Potvynis nebuvo kažkas naujo, tačiau gamtos išdaiga nesiruošė sustoti ir šį kartelį gerokai pakankino miesto gyventojus.
Renginiai
Mieste nuolat vyksta tarptautiniai literatūros, teatro, muzikos ir kino festivaliai ir renginiai.
Rugsėjo 28-ąją minima Vilniaus įkūrėjo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino diena.
Net neabejojame, kad Vilniuje esančios lankytinos vietos garantuos įspūdžius visai šeimai.
