Šypsena - tai ne tik gražu, bet ir svarbu. Sveiki dantukai padeda taisyklingai kalbėti, kramtyti maistą ir užtikrina gerą savijautą. Todėl labai svarbu nuo pat mažens rūpintis savo dantukais.
Kodėl svarbu prižiūrėti pieninius dantukus?
Nors pieniniai dantukai vėliau iškrenta, jų priežiūra yra itin svarbi. Jie atlieka daugybę funkcijų: padeda taisyklingai kramtyti maistą, be jų tinkamai nesiformuoja žodžiai ir garsai, o svarbiausia - pieniniai dantys „saugo“ vietą nuolatiniams dantims. Jei pieniniai dantukai ilgai neprižiūrimi, gali pradėti pūti, sukelti skausmą ir netgi pakenkti po jais augantiems nuolatiniams dantims.
Visą savaitę „Kodėlčiukų“ grupės ugdomojoje veikloje gvildenome sveikatos temą „Ir juoksis dantukai, sveikučiai blizgės“. Buvo diskutuojama apie dantų šepetėlius, dantų pastą; ką turėtume valgyti, kad dantukai būtų sveiki; kaip dažnai juos valyti ir skalauti; kas ir kada gydo dantis…
Kaip prižiūrėti dantukus?
Pagrindinės dantukų priežiūros taisyklės yra paprastos ir lengvai įsimenamos:
- Valyti dantis du kartus per dieną - ryte po pusryčių ir vakare prieš miegą. Naudokite vaikams skirtą dantų šepetėlį ir mažą kiekį fluorido turinčios dantų pastos.
- Tinkama mityba - ribokite saldumynus, saldintus gėrimus. Skatinkite valgyti daržoves, vaisius, pieno produktus.
- Reguliariai lankytis pas odontologą - profilaktiniai patikrinimai padeda laiku pastebėti ir išvengti dantų problemų.
Vaikai klausėsi skaitomų eilėraščių: ,,Pirmasis dantukas“, „Uodo dantys“, „Kai skauda dantys“, „Voveriuko dantukas“, „Iškritę dantys“…
Ar žinote, kad?
Oželis kvaišelis senukų neklausė: Išbėgs iš pirkelės - ir jo nesugausi. Bėgioja per dieną po tyrus miškus, Palikęs du vienu abu senukus. Kalbėjo senelė ir mokė ne sykį:- Oželi kvaišeli, manęs paklausyki - Nebėki, oželi, į tyrus miškus: Prie miško, prie žalio sutiksi vilkus. O vilkas toks pilkas ir piktas žvėris. Oželi kvaišeli, tave jis praris. Oželis neklausė gerųjų senukų, Pakrutino ausį, barzdelę pabruko. Prie žalio berželio, pačiam pagiry, Turėjo darželį senukai geri. Pasėjo senelė darželyje pupų, Oželiui kvaišeliui tuoj pupos parūpo. Jo prašė senelė, ant lysvės priklupus:- Nelieski, oželi, teuždera pupos. Bet kur tau oželis neklaužada lauks, Kol pupos daržely prinoks ir užaugs. Nulaužė, nugraužė jis pupų lapus Ir stiebus gražiausius nukando perpus. Prie daržo į beržą varnėnai sutūpę Tam ožiui išdrožė: - Ožy skeltalūpi, Nei valgei, nei ėdei, išmynei darželį - Ir kaip tau ne gėda, oželi kvaišeli? Oželis kvaišelis varnėnų neklausė, - Po žalio darželį ragu nagu rausė. Žydėjo daržely rausva aguona Ir sako: - Oželi, gana jau, gana! Ką valgys senukai, kai pupos nebus?- Aguona, nešūkauk: nubriaukšiu lapus! Nutilo vargšelė baili aguona Ir pupų daržely pravirko liūdna. Pupsėjo pro šalį ežys pamažu Ir sako: - Oželi, visai negražu: Išlaužei apgraužei senukų pupas, - Taip daro tik jaučiai, suprastum jau pats... Oželis ežiuką užpuolė: - Aš tau... Tylėk! Toks mažiukas, tuojau subadau! Ir ežį užklupo badyt rageliu. Ežys jam į lūpą įdūrė spygliu. Oželis nukūrė namo per laukus Ir šaukia prie durų gerus senukus:- Nelaukit, atšaukit greičiau dureles! - Nevalgęs, negėręs kelias dieneles! Įleido oželį senukai geri Į mažą namelį tyliam pagiry. Pašėrė senelis oželį šienu. Mekena oželis: - Me-ke! Neskanu. Paduoda senelis paparčių žalių. Oželis kvaišelis juos bakst rageliu.- Priplėkęs šienelis, papartis - kartus... Saldus tik pienelis, saldus tik medus! Senelis pasiūlė jam korį medaus. Įpylė bobulė pienuko saldaus. Palaižė pienelį ožys liežuviu Ir sako: - Seneli, aš norių žievių! Sugižęs pienelis, medus - nesaldus! - Išdykęs oželis sau kaso padus.- Oželi, ar pupų tiktai neskabei? - Oželis pritūpęs atsako skubiai:- Prie žalio darželio visai nebuvau, - Už balto berželio miške grybavau. Ir mešką lepešką darže pamačiau - Pupas ji nuraškė, aš ją subadžiau. Gauruota, spygliuota, kaip ylos šeriai - Už pupą į lūpą įdūrė aštriai. Bobule, prikūliau tą mešką lepešką: Po krūmu ji guli, kauliukai tik braška. Senukai nuliūdo, nelaimę išgirdę, Ir plūdo abudu tą mešką beširdę. Bet pupos parūpo, negal nusėdėti:- Eime, ožy, pupų daržan pažiūrėti.- Tu geras, oželi, - senutė pagyrė:- Apgynei darželį, tik neiki į girią, Nes vilkas ten gali pagauti tuojau. - Didžiuojas oželis: - Vilkų nebijau! Aš mešką lepešką šį rytą prikūliau. Jei vilkas patektų, aš jam tik į kaktą...Budinkšt! - ir tas guli. Trepsena senukas su klevo lazda, Ir straksi ožiukas šakota barzda. Priėjo senukai ir mato - graudu: Pažino ožiuko eibes iš pėdų. Ežiukas kežiukas po ropės lapu Sėdėjo pupsėjo ant ožio: - Pu pu... Sudarkė tiek pupų ožys bukasnapis, - Kad jį kur į upę nuritintų lapės! Burnojo ežiukas, širdis neatlyžo. Gi žiūri senukai trepena su vyžom. Oželis, pabrukęs barzdelę, - kartu. Ežiukas sušuko: - Nenaudėli tu! Senukai iš karto ežiuką pažino, - Senelė prie tvarto jį pienu vaišino. Darže šeimininkų jis kuitė žoles: Tai vabalus rinko, tai gaudė peles. Oželis ežiuką pamatė staiga ir klykia:- Laikykit! - Meška lepeška! Varnėnai sušuko: - Seneli, ežys! Nelieskit ežiuko, čia kaltas ožys! Rausva aguonėlė pridėjo: - Tas pats! Sulaužė, suvėlė senelių pupas. Senukas oželį tuoj čiupt už barzdos:- Dviragi melagi, pagrauši lazdos. Prikūlė oželį senukas šatra Ir pupų darželį aptvėrė tvora. Namo parsivarę, oželį pririšo. Pašiūrę uždarę kaiščiu dar užkišo.- Seneliai jūs mano, paleiskit, gerieji, - Oželis mekeno ir ašaras liejo.- Paleiskit kiemelin, aš būsiu gerutis: Klausysiu senelio, klausysiu senutės. Ožys žemažiūris netiesą kalbėjo. Seneliai pašiūrės atšauti nuėjo. Oželis nedoras tik barzdą pakratė Ir šoko per tvorą seneliui per petį. Nubėgęs į daržą, aguoną nulaužė, Pupas vėl sutaršė, ežiuką apdaužė. Dar šaukė seneliai: - Sugrįžki - kus kus! Išbėgo oželis į tyrus miškus. Išsikepė seniai po grikių paplotį, - Oželio kvaišelio išėjo ieškoti. Po girią, po žalią ieškojo: - Ė!
Kaip valytis dantis – dantų valymas vaikams
Piešėme, tapome, spalvinome ir lipdėme dantukus. Visi pasižadėjome rūpintis savo dantukais, išsaugoti juos sveikus ir gražius.
tags: #eilerasciai #vaikams #apie #dantukus
