Eilėraščiai vaikams - tai ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodžio ir turtingumo grožį. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė.
Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių, žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas.
Kartais užtraukiu kokią dainušką ne saviems vaikams ir pamatau išsiplėtusias iš nuostabos akis. Štai ir iškilo klausimas, ar dainuojate, deklamuojate savo vaikams kasdienoje? Ar galėtumėte pasidalinti bent dalimi turinio su mumis? Nes mamos, tėčio, globėjo balsas - mieliausias.
Kaip ir daugelis, lopšines mokintis ir niūniuoti/dainuoti pradėjome pirmajam vaikeliui gimus. Kai kurios dainelės ilgainiui tapo mantros - atliekamos prieš miegą. Mūsų lopšinių-lopšinės atkeliavo iš „Nieko rimto“ leidyklos, „Teatriuko“ atliekamos.
Į turgiuką sausainiukų (suglaudžiame abiejų rankų nykštį ir smylių padarydami rutuliuką) iš šios žavios damos video esame išmokę visus pirštų žaidimus ir bent po vieną išsitraukiame kasdien.
Lyja, lynoja, Lylia, oi liu-li! Ir sušlapo kojà Gandras pabaly. Afrikon išvyko Gydyti slogos. Reikia ir vaikams palikt.
Skaičiuotės, tai tokie be galo vaikams patinkantys kūrinėliai, kuriuose apstu smagių žodelių ir pasikartojančio turinio.
Dar “Mažųjų valdose“ susipažinome su švelnaus balso ir geros dūšios žmogumi Rasa Dargužaitė-Riškiene. Rasa mus ir mūsų pabiručius supažindino su lietuvišku folkloru bei pasidalino jos mėgstamiausiomis dainelėmis.
Nuo neatmenamų laikų mūsų automobilio fonotekoje „Tilidūda“, „Vištytė ir gaidelis“ bei Teatriuko „Vaikų kambarys“ kompaktiniai diskai.
Kviečiame, mielieji, džiugią, bet nelengvą tėvystės rutiną prasiskaidrinti dainomis ir kasdien susikurti, kad ir po mažą, bet - šventę.
Nežinau kaip kaip jūsuose, bet pas mus išsiruošti su keturmečiu ir dvimete į lauką kainuoja daug prakaito ir kantrybės. Ir nieko čia nepadarysi, be abejo. Bet kai išsiruošiama, norėtųsi lauke praleisti daugiau nei 15 min. O po šitiekos, kaip taisyklė, vienas arba kitas pradeda zyzaliot, kad šalta, kutena, duria, nepatogu, noriu sysiu ir t.t. ir pan. …O juk išties, viskas ne tame gražiame, mamos bemiegių naktų kaina sukurptame kalendoriuje, o jausenoje, kurią mama / tėtis / artimasis kuria visą tą prieššventinį laikotarpį, tiesa?
Spalva gimtinės? Žiemužės... Ir žaisite...
Saulele, dar neik... Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam... Sidabro... Už... Su sniego...
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti.
Kadais... Pasidžiauk...
Du... Žiūri j taką, smėliu... O per naktį nuo balkono Dingo aitvaras pernykštis... Išsirito iš kokono Mėlynsparnė peteliškė. Rodos, nieko neįvyko - Tik liūtis nuplovė kiemą, Tik atvertus žalią knygą, Saulė žaidė visą dieną. Tik į vakarą aikštingai Ėmė suktis pienių pūkas, Tik aukštoj žolėj pradingo...
Kas už tų vijoklių sienos? Seno sodo sėklų sielos Tyliai plazda po žeme, Netrukdykime, eime. Kas už lango atsiduso, Kai čionai nebuvo mūsų? Tas, kam buvo tuo laiku Truputėlį nejauku. Kas tenai už aukšto bokšto Visą laiką gudriai spokso? Ką šįvakar pasakys Debesies žydra akis?...
Baltos lankelės - Puslapiai skleidės... Juodos avelės - Bėgančios raidės. Kas gi jas gano? Akys kaip segės. Juodos avelės Pasaką sekė. Pasaką sekė Margą lyg raštą Apie pasaulio Mėlyną kraštą. Apie teisybę, Apie gerumą, Trečiojo brolio Kvailio gudrumą...
Mažutėj gatvelėj Vidurnaktį Tykiai Pabunda iš sapno Nematomi Stikliai. Jų žingsniai Stikliniai. Stikliniai jų būstai. Koks senas Tas amatas - Stiklą išpūsti! Gatvelėje Stiklių Ant stiklo svarstyklių, Žiūri, Sukas Trapus Sviedinukas! Prie vartų išeina Stiklinė Mergytė....
Ilgas vakaro šešėlis, Prie kamieno prisišliejęs, Tyliai tyliai pasiklausė, Ką tu man sakei į ausį. Apie vakaro gerumą, Apie rūmą - rožės krūmą, Apie pamestą kurpaitę.- (Ją ryte atras našlaitė), Kaip ežys ir jo ežiėnė Verda saldžią obuolienę...
Apie tai, , kaip čia po... Senas sargas Kaktą trina,- Slaugo sergantį žvėryną: Begemotas meta svorį - Nieko valgyti nenori. Dešimt Nilo krokodilų Iš vandens nebeiškilo. Trys šimtai senų papūgų Vieno katino pabūgo. Ten po palmėm Liūtas liūdi,- Kur klampot per tokią liūtį?.. Viskas klostos negerai, Kai...
Visą dieną Mes po kiemus Lakstėm, Žaidėme indėnus. Šliaužiojom Po žolę žalią. Tyliai žaidėm Katę-pelę. Žaidėm netgi Tėtę-mamą. Smėly statėm Smėlio namą. Žaidėm Mokytoją-klasę... Visą dieną Mokslas tęsės. O paskui - Diena prabėgo, Ir nebežaidėme. Nieko....
Linksmas linksmas fotografas Lyg iš pasakos koks grafas Stiklą blizgindamas trina, Puošia nuotraukom vitriną. Štai mergaitė. Ji suaugus. Ji, keistai surišus plaukus, Žiūri tiesiai į mane Su vestuvine suknia. O toliau - ūsuotas dėdė. Du kariai - jo sūnūs sėdi. Dar toliau - tokia...
Mezgė mezginį bobutė - Kol už lango vėjas pūtė, Medžių garbanas išraitė - Baigė megzti kepuraitę. Mezgė mezginį bobutė. Kol už lango vėjas pūtė, Kiemą išplakė audra,- Buvo pirštinių pora. Mezgė išmezgė korėtą Lėllei rožinį parėdą. Mezgė mezginį bobutė, O už...
Buvo juoko - ligi valiai. Sako, saulėje įrudę, Net labai rimti karaliai Šokinėjo per virvutę. Ant palangių zuikiai lakstė, Gėlės sodininką laistė, Ir jisai - tiesiog baisu - Ėmė augt lig debesų. Na, o paukščių pardavėjo, Rodos, nieks nepakerėjo, Bet, išlaisvinęs dagilį,...
Tyla, įsisupus į skarą pūkinę, Pasiėmė didelę skujų pintinę. Ji paliepė varnų pulkams netarškėti, Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį, Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto Medinio vasarnamio - tuščio ir balto. Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų, Kurio visą vasarą...
Palinksta mama Prie vaikelio sapnų. Išdygsta žolė Po dagilio snapu. Kai žolę paglosto Žemelės delnai, Prasikala sraigei Taškuoti sparnai. Linguoja balti Debesų patalai Gimtinės dainelę, Kurią pamilai, Ir budi per naktį Aukšta ir kaitri Saulėgrąža - Saulė apuoko aky....
Jurgeli meistreli, Ar josim į puotą? Balnosime žirgą - Medinį, kuoduotą. Paimsim karietą, Paauksintą balną. Mums reikia suspėti Už vakaro kalno. Už vakaro kalno, Už laumžirgių dvaro, Kur du vabalai Mums vartus atidaro. Kur siuvasi pieva Gėlėtą sijoną. Kur žydi languos Po...
Mamos rankos Bulves skuta. Mamos rankos Tvarko butą. Verda, kepa, Plauna, šluosto Ir galvelę Man paglosto.
Mano batai buvo du. Vienas dingo, nerandu. Aš su vienu batuku Niekur eiti negaliu. Dvi rankutės ieško bato. Dvi akutės jį pamato. Aš apsiausiu batukus Ir keliausiu pas vaikus.
Karalius Neptūnas Ant jūržolių sosto Putojantį vandenį Delnu užglosto. Pažiūri į jūrą, Pažiūri į dangų Ir laivui jis pasiunčia Vėją palankų. Karalius Neptūnas Šiandieną ramus. Sugrįžo laivai Į gimtuosius namus.
Senamiesčio keistos lėlės - Kai siaučia lietus pašėlęs, Ant čerpių raudono stogo, Palikę teatrą, šoka. Jos būna juokingos ir liūdnos, Jos moka braidžiot po liūnus, Paskui prie ledų, vežimėlio Aplaižo pirštus pamažėliais. Šešėlių išmarginta siena Joms primena mažą...
Gal ir tu kada įgriūsi Į skliautuotą kiemo rūsį. Kur aukštai - pro siaurą angą - Spindulys retai patenka. Čia nuo vasaros paklydę Sviediniai. Kreiva žvakidė. Senos knygos dėdės Miko Po akmens skliautu užmigo. Dengia sienas drėgnas ūkas. Tyli molio avinukas. Švarią staltiesę...
O žvaigždutė žvaigždutaitė, Užsirišus skepetaitę, Tylią naktį nenusėdi: - Ei, tėveli mėnesėli, Sidabru dangus barstytas, Dar labai negreitai rytas. Kol rasa žolėj nudžius,- Pasikvieski į svečius! Ir žvaigždutė iškeliavo Pas mėnulį mėnesėlį. Mėnuliukai vaiduokliukai...
Sukūrei mane, Kristianai keistuoli, Iš nieko. Iš sapno kaip žėrinčio sniego, Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų. Dabar aš jau būsiu. Dabar aš jau būsiu, Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu, Kurią dovanojai. Praeiviai paslaugūs Man šypso. Avinėliai švelniavilniai,- Sako,- Buvo boba Vilniuj? Boba - molinukė, Skara - baltapūkė... Čirškė žvirblis kamine,- Gal ir buvo, Gal ir ne. Buvo, buvo, Kaip nebuvo! - Ten atgal kregždutė siuvo. Pirko dūdą su verba, Margą audeklą. Arba Jei nebuvo, tai nepirko Anei margo, Anei...
... O žvejai ištraukė tinklą - Pasirinki, kas patinka. O žvejai ištraukė tinklą - Visą spindintį, turtingą. Panardintą šimtą sykių, Pilną sidabrinių silkių. Tuoj į krantą neš laimikį! Neužmiki, neužmiki... Dar bangoj saulelė dega - Tau žvejai ištrauks lydeką, Tą,...
Gaidys pupą rado, Višta kuodą krato. Aš į krantą plaukiu, Pasiilgus žmonių, Pasiilgus žmonių, Seno uosto žmonių. Aš į krantą plaukiu, Aš - mergaitė žuvis. Iš melsvųjų akių Ilgesys tik sušvis. Aš į krantą plaukiu, Dega uostas jaukus - O mane juk taip pat Sugalvojo žmogus! ... Kristianai Andersenai, tu Čia, po Kopenhagos žibintu, Išstovėjai lyjant kiaurą naktį, Ir todėl aš privalėjau degti Sąžiningai - iš visos širdies.
Pirmadienis Klausė Antradienio: - Kas Trečiadienį Gluosniui Aplaužė Šakas? Orus ketvirtadienis Tarė: - Klaiku! Penktadienį Reikia Paklausti Vaikų. Šeštadienis Pritarė: - Tąsyk Sekmadienį Aš jų Nepakviesiu Į savo Gimtadienį.
SKĖTIS Aš imu už rankos tėtį Ir prašau nupirkti skėtį. Reikia skėčio, - tarė tėtė Ir nupirko žydrą skėtį. Lyja lietūs - kas čia blogo? Tegu lyja - aš po stogu!
Iš spalvotų kaladėlių Aukštą pilį pastačiau. Ir, įlipęs aš bokštą, Visą miestą pamačiau. Šimtas gatvių, šimtas aikščių. O toliau - žali laukai. Tai mane pamatę aikčioja Ir suaugę, ir vaikai. Garsiai šaukia:- Tai drąsuolis! Tai vikruolis iš tiesų. Ką man reiškia - Vienas šuolis... Ir laikaus už debesų. Ai, pabiro kaladėlėls. Juoko bus vaikam smagaus. Ir sukuos kaip malūnėlis Aš tarp žemės ir dangaus.
Padainuosiu tau dainelę Apie samanėlę žalią.
Labai vėlu. Lokio pirkioje tylu. Tik lokiukai net sukaitę Nuotykių knygelę skaito. Bevartydami lapus, Knygą perplėšė perpus. Juos mama lokienė bara:- Kas, vaikučiai, šitaip daro?.. Juk labai supykti gali Nuotykių linksma knygelė.
GAIDŽIAI Pažiūrėkit atidžiai: Piešinėly - du gaidžiai. Ir abu jie su ilgom Ir spalvotom uodegom. Pagaliau esu tikra: Skirtumas tarp jų yra. Pažiūrėkit atidžiai, Kuo skirtingi tie gaidžiai?
RENGĖS PEMPĖ SKRIST Į PUOTĄ Rengės pempė skrist į puotą, Bet galvelė nešukuota. Pasišiaušęs tartum kupstas Nedailus jos kuodas pūpso. Bus ten šarka, bus ten zylė, Tetervinas ir dagilis. Žiū, genelis tuku tuku - Štai tau, pempe, pora šukų. Ir šukuokis, kiek patinka, Kad nebūtumei juokinga.
KAI MEŠKINAS SKUODĖ Kai meškinas skuodė, Sutiko nykštuką. Numynė nykštukui Mažytį pirštuką. Tai verkia nykštukas, Tai ašaros rieda. Išgirdo pelėda, Atskrido pelėda. Šalia atsitūpus Paglostė nykštuką. Žaliom samanėlėm Aprišo pirštuką.
UODAS Vidur girios Košę virė Laibakojis uodas. Nepajuto Kaip užsnūdo. Ir... prisvilo Puodas. Juokias vilkas, Šernas rudas, Ir varlė Iš pelkės:- Pažiūrėsim,Kaip nubudęs,Uodas košę Valgys!
BEBRIUKŲ PIRKELĖ Gal kas matė, Gal nematė, Kaip bebriukai Namą statė Ir, užtvenkę Upelius, Rausė pamatus Gilius. Iškasti jau Pamatai. Bet darbų Dar du šimtai. Reikia rąstų, Reikia molio... Prakaituoja, Pluša broliai. Ir durims Jau kerta angą. Kiekvienam kampe - Po langą. Kala vinį - Vienas, du... Oi, baltumas Koks grindų... Žiū, ir namas Toks dailus: Jau įdėjo Ir stiklus. Iš raudono Molio plytų Ir krosnelė Pastatyta. Tuoj ugnelę Kurti bando. Kai užkūrė - Nusigando. Verčias dūmų Kamuoliai. O bebriukai - A ja - jai. A ja - jai - Vienu balsu:- Kas čia kaltas Iš tiesų? Verčias dūmai, Krosnis rūksta. Spėkit, ko Pirkelei trūksta?
Į MALŪNĄ Šarka rado grūdą. Ruošės malti miltus. Vežė į malūną Per devynis tiltus. Tai barškėjo ratai, Tai zuikučiai klausės... Ir todėl ištįso Skeltalūpiams ausys.
NEMOKYTA PELĖDA Ėmė pelėda šarkos prašyti:- Šarka, išmokyk mane rašyti. Šarka melagė jai pažadėjo. Melagė žodžio neištesėjo. Dabar pelėda, reikia nereikia, Ką tik sutikus, šarką vis peikia:- Oi, ta melagė! Kaip jai ne gėda! Šitaip apgauti dorą pelėdą!
VĖJO PIEMENĖ Debesis baltus padangėj ganė Basa, vienplaukė vėjo piemenė. Rankoj botagas plonas ir ilgas, Skaudus botagas, vytas iš smilgų. Nors ne snaudalė buvo piemenė, Žiū, debesėlį vieną praganė. Vėjas botagais į žemę kirto, Vėjo piemenė smilga pavirto.
LEDO AŠAROS Ant stogų tarytum akys. Dega dega ledo žvakės. Ledo žvakės, ledo žvakės - Krištolinės ledo akys. Spėjau vos apsidairyti, Vietoj ledo - ašarytė! Ėjo saulė lingu lingu, Ledo ašaras surinko.
SPANGUOLĖ Minkštas sniegas - kailinėliai Raudonskruostei spanguolėlei. Džiaugias spanguolė:- Nešalta, Man žiema pasiuvo paltą. Baltos baltos ir plonytės Dailios šerkšno pirštinytės. Jokie šalčiai nebaisu - Aprengta šiltai esu.
KRIŠTOLO TVIRTOVĖ Šaltis spaudžia. Tvoros pyška. Ledo šarvas Dengia mišką. Medžiai rymo, Tyliai stovi Tartum krištolo tvirtovė.
BITUTĖS AVILY - Avily, avily, Ko per žiemą tu tyli, Neišleidi skrist bitučių? - Juk bitutės be skaručių, Be vilnonių pirštinaičių. Tai todėl ir neišleidžiu.
JAU PAVASARIS ARTI Žemė kužda:- Ei, kviety, Jau pavasaris arti. Jau iš grūdo Laikas kaltis. Šit, ir kovas - Sprogo šaltis. Upeliukai Guru guru Pro ledus Gyvai sužiuro. Strykt iš patalo Kvietys.- Sveikas! AŠ TAVO GIMTINĖ Paukščiuko gimtinę Lizdu vadini, Žuvytės gimtinė Žaliam vandeny. Žvėrelį vilioja Miškai ar kalva.. Tau šneka gimtoji šalis Lietuva: -Aš upėm, upeliais Žydrai sujuosta, Man kojas skalauja Jūružės puta. Čia mano pastogėj, Miškai ir namai, Ir miestai... Ir tu čia dainuoji linksmai. Virš tavo galvelės Padangė melsva... Aš - tavo gimtinė Vardu Lietuva. /Anzelmas Matutis/
MANO VYTIS IR TRISPALVĖ Tėvelis nupiešė man Vytį, Aš vėliavėlę nudažiau, Ji popierinė ir mažytė, Bet man už viską švies gražiau. Geltona, žalia ir raudona Vėjeliui pūčiant mirguliuos. Viena primins rugelio duoną Kita kaip sodai mūs žaliuos. O ta trečioji tartum kraujas, Vis neramins ilgai manęs, Kol švies tėvynei rytas naujas, Kol Vytis laisvę jai parneš. /Vytė Nemunėlis/
GIMTINĖ Genio gimtinė - miškas, Laumžirgio - upė rami, Klevo gimtinė - žemė, O debesėlio - dangus. Nendrės - ežero krantas, Smilgos - pilka pakelė, Bitės kamanės pieva, Grūdų gimtinė - dirva. Mano gimtinė - miškas, Upė, dangus ir dirva, Ežero krantas - viskas, O viskas - tai Lietuva.
Šypsena turi veidrodinį efektą.
PUOŠKITE SODĄ Tavo gimtinė - Tėvynės dalis, Lyg didžio sodo Žalia obelis. Daug obelų Obelėlių sode. Bėk čia kas rytas Rasota bryde. Bėki... Sutiksi Daugybę draugų. Tiesk jiems rankas - Tau širdy bus smagu. Laimės takelis Nedings, Nesibaigs... Puoškite sodą - Tėvynę - Darbais! /Anzelmas Matutis/
KAIP SURASTI LIETUVĄ Kaip surasti Lietuvą? Kur Nemunas teka, Kur Baltija supas, Kur žaliąją rūtą augina. Kaip surasti Lietuvą? Kur lygumos žalios, Kur šypsenos ramios, Kur dainos lyg beržo ošimas. Kaip surasti Lietuvą? Kur numeta plunksną Išskrisdamas gandras, Kur gimtąjį lizdą suranda. /J. Nekrošius/
GRAŽIAUSIOJI ŠALIS Žiemos skrebučiai plyšta, Pavargę gervės grįžta, O jas vaikučiai klausia: - Kuri šalis gražiausia? Ir gervė pirmutinė Atsakė jiems: - Gimtinė! - Sparnais palietus ežerą Lyg tyrą žemės ašarą. /K. Kubilinskas/
SKAMBIOJI KALBA Tau, vaikuti, dovanoju Skambią skambią kalbą. Lyg varpeliai, Lyg žvangučiai Jos žodeliai skamba. Tau, vaikuti, dovanoju Švelnią švelnią šneką. Taip, kaip Nemunas, Šešupė Ja visi čia šneka. Tau, vaikuti, dovanoju Žodį šimtaaidį. Su daina Skambiausi žodžiai Lig širdies nuaidi. Tau, vaikuti, dovanoju Ir brangiausią žodį: L I E T U V A! Širdim ir lūpom Nepaliauk kartoti.
Šypsena turi veidrodinį efektą.
AČIŪ, TĖVYNE Ačiū, Tėvyne, Už gimtą kalbą, Ačiū už upę, Už žydrą spalvą. Ačiū už bitę, Glostančią žiedą.
Šypsena turi veidrodinį efektą.
LIETUVA Senolė žemė žydi Vaivorykštės spalva. Visų gražiausias žiedas - Gimtinė Lietuva. Neužmirštuolių skliautas Ties diemedžių kalva. Čia žuvusius aprauda Gimtinė Lietuva.
Šypsena turi veidrodinį efektą.
Tėvynė Kas per daiktas ta Tėvynė? Tai aukšta dangaus mėlynė. Nematytas naujas rytas Ir senelio sodo bitės. Tai kalnelis, upės vingis, Ant nendrelės paukštis lingė. Tai mamos ir tėtės žodis, Gegužė, birželis, gruodis, Iš mokyklos baltas takas, Beržo apšarmoję šakos. Tai Rainiuko akys rainos Ir senelės tylios dainos. Margas laiškas iš brolelio, Iš brolelio kareivėlio. Tai, ką mūsų bočiai gynė, Yra mudviejų Tėvynė.
P. Šypsena turi veidrodinį efektą.
LIETUVOS HIMNAS Lietuva,tėvynė,mūsų Tu didvyrių žeme, Iš praeities Tavo sūnūs Te stiprybę semia. Tegul Tavo vaikai eina Vien takais dorybės, Tegul dirba Tavo naudai Ir žmonių gėrybei. Tegul saulė Lietuvoj Tamsumas prašalina, Ir šviesa, ir tiesa Mūs žingsnius telydi. Tegul meilė Lietuvos Dega mūsų širdyse, Vardan tos Lietuvos Vienybė težydi!
Neverk, kad kas nors baigėsi. Nusišypsok, kad tai apskritai buvo. J. Marcinkevičius
„Tai gražiai mane augino“ Tai gražiai mane augino Laukas, pieva, kelias, upė. Tai gražiai už rankos vedė Vasaros diena ilga. Tai gražiai lingavo girios Uogų ir gegučių pilnos. Tai gražiai saulutė leidos, Atilsėlį nešdama. Tai gražiai skambėjo žodžiai Laukas, pieva, kelias, upė. Man rodos Vedasi Tėvynė Mane už rankos takučiu. Karštai priglaudus prie krūtinės Tėvynė šneka. Aš girdžiu.
A. Eilėraščiai vaikams - ne tik gražūs eiliuoti tekstai. Tai puikus būdas ugdyti vaikų kūrybiškumą, gerinti atmintį, turtinti vaiko žodyną. Poezija atskleidžia kalbos žodį ir turtingumą. Ketureiliai dažnai sukelia įvairių emocijų, sužadina tiek vaikų, tiek suaugusiųjų vaizduotę. Eilėraštis - galinga emocinės išraiškos priemonė. Poezijoje slypi tiek jausmų ir išgyvenimų, suteikiančių vaikams galimybę geriau suvokti savo patiriamus jausmus, juos įvardinti, geriau suvokti aplinkinių žodžiais neišreikštas emocijas. Eilėraščių įsiminimas ir jų deklamavimas naudingi vaiko atminčiai ir pažinimo funkcijoms lavinti. Daugelyje eilėraščių slypi kur kas daugiau nei tik eiliuotas, skambus tekstas. Juose atskleidžiamas tam tikras kultūrinis ar istorinis kontekstas. 1. Parinkite eilėraščių, tinkamų vaiko amžiui ir raidos etapui. Paprastas eilėraščio rimas, patraukli, vaiko interesus atliepianti poezijos kūrinio tema paskatins vaiko susidomėjimą, o mokymosi procesas bus malonus ir efektyvus. 2. Mokymo procesą pradėkite garsiai skaitydami vaikui eilėraščius. 3. Sukurkite palankią aplinką, kurioje vaikai jaustųsi patogiai ir galėtų išreikšti save. Skatinkite juos pasidalinti mintimis ir jausmais, aplankančiais išklausius eilėraštį. 4. 5. Kartojimas - būtinas veiksmas siekiant įsiminti. Kartu su vaiku periodiškai deklamuokite eilėraštį. 6. Džiaukitės vaiko pastangomis ir pasiekimais mokantis ir deklamuojant eilėraščius. Eilėraščių įtraukimas į vaiko literatūrinį pažinimą - neįkainojama dovana vaikui. Lietuvių poezijoje gausu įdomių, pralinksminančių, priverčiančių susimąstyti, originalaus kalbos stiliaus, labai turiningų eilėraščių. Anzelmas Matutis, Justinas Marcinkevičius, Janina Degutytė, Violeta Palčinskaitė, Vytė Nemunėlis, Sigitas Geda, Martynas Vainilaitis, Kostas Kubilinskas.. ir kiti poetai sukūrė daug ypač gražių eilėraščių.
Staiga cip cip! Bet.. - Ku kū! Ku kū! Drykt! - Būsiu mokinė.. - Ū ū! Ū ū! Ū ū! Visų stebuklų pasaką? Ūžu žu! - Kilk laimingas į aukštį! Pamojuoju jam aš. Gal jis.. Nes esate.. Ir ..... Štai! Kad leistum jam, gražiam, pražūti? Vaikams įkyrėjo... Girdit? Lovoj ankšta. Per ankšti. Ir valgysiu. ,,Kas per pokštas? Man parodė? Auksinius? Per naktis prie manęs? Gaisrinė, policija! šaltam garaže, daktaras važiuoja... gražus! Viens, du trys! pačiūžas ir linksmi išvažiavo. Atidarau. Čia akis. Čia ranka. Čia ranka. - Prašom, do... Prašom, re... Ką barsukas? - Koks vėžlys! Ir... Kaip puiku! Bapt! Capt! - Gimtinė! (Aut. Kalėdos, Kalėdos! Kalėdos, Kalėdos! Kalėdos, Kalėdos! (Aut. (Aut. (Aut. (Aut. (Aut. (Aut. Yes For Skills lavinamosios knygos su daugkartiniais lipdukais - vaiko smulkiajai motorikai, akies-rankos koordinacijai, pažinimo funkcijoms lavinti. Mėgstate klausytis deklamuojamų eilėraščių? Išmokus ilgą eilėraštį mintinai, atsipalaiduokite žaisdami! Mėgstate minti mįsles? Tai, kaip ir eilėraščių mokymasis, gali būti labai naudinga veikla. Mėgstate žiūrėti filmus? Jie gali būti išties naudingi. Rūpinatės visapusišku vaiko lavinimu? Eilėraščiai ir pasakėčios vaikams. Pamokantys eilėraščiai. Lietuvių ir kitų tautybių autorių eilėraščiai. Čia rasite gražiausius eilėraščius mylimai mamai. Eilėraščiai apie pavasarį, rudenį, žiemą ar vasarą. Kalėdiniai eilėraščiai, kuriuos vaikai galės pasakyti Kalėdų seneliui. Trumpi vaikiški eilėraščiai. Lengvi, linksmi eilėraščiai vaikams. Prasmingi eilėraščiai. Velykiniai eilėraščiai ir kitom šventėms tinkami eilėraščiai. Taip pat gražiausi eilėraščiai mylimam tėčiui, mažieji galės gražiai ir linksmai pasveikinti savo tėvelius.
Du gaideliai, Du gaideliai, Baltus žirnius kūlė. Dvi vištelės, Dvi vištelės Į malūną vežė. Ožys malė, Ožys malė, Ožka pikliavojo, O ši trečia ožkytėlė Miltus nusijojo. Musė maišė, Musė maišė, Uodas vandens nešė. Saulė virė, Saulė virė, Mėnesėlis kepė.... Javų žaluma -...
Spalva gimtinės? Žiemužės... Vai lakštutė... Spindi tėviškės žiema, Užsūpuota, supustyta. Eglių kuorais apsupta, Aukso tiltais nusagstyta. Saulė bėga per pusnis, Kiekvienoj pėdoj - po rožę. Gulbėm plazdančiom baltom Už eglyno pūgos ošia. Rogėmislnučiuoš žiema nuo didžiulio sniego kalno. Mėlynu sparnu naktis palytės tau...
Tėti, tėti, būk šalia, Tėti tėti - visada. Apkabink, kai man sunku, Nuramink, kai aš liūdžiu. Pasakyti tau „myliu“ Man taip lengva ir smagu. Žaisti su tavim patinka Krėsti pokštus mums taip linksma. Kai bus liūdna tau kada, Būsiu prie tavęs šalia, Ir žinok, kad tu brangus,...
2014 m. Ir miestai... tad manęs klausykit! tai... Išaušo! Išaušo! Vainikų eilė... Nusuksiu tau... Saulė. Ir žaisite... čia,... švietė, švietė ir labai... Neišlaikė žalios... Tą šilą, apjuostą Vaivorykštės juosta, Tą žemę rasotą, Tą kvepiantį sodą, Tą gintaro saują, Tą tekančią saulę, Tą skrendantį paukštį, Tą ąžuolą aukštą, Virš jo tą mėlynę Vadinam TĖVYNE.
Savo namų ir dūmai saldūs. Tai gražūs, labai žemaitėlių daiktai, šuniukas suloja būdoj nepiktai. Subliauna avis, kumeliukai jauni Atžvengia, neliečia žolės tekini. Žandais išpūstais stovi vėjas šiaurys, Ir ūkia liūdnai pamary švyturys. Ir šviečia daržely gera šypsena. Tarp medžių žemučių močiutė...
Kai iš darbo grįžta tėtis, Pasitinka jį mama. Jiedu pradeda kalbėtis, O aš laukiu nelinksma. -Tėti, imk mane ant kelių,- Aš prašau prieidama. -Tu nevarginki tėvelio,- Man prikaišioja mama. -Mama, leiski man ant kelių Pasėdėt su tėveliu: Aš nevarginu tėvelio, Aš, mamyte, jį myliu....
Saulele, dar neik... Bet... Kiški piški, Greitakoji, Pasakyk, Kur tu nakvoji? - Prie miškelio, Po egle, Balto sniego Patale. Kiški piški, Stačiaausi, Kur šiandieną Tu keliausi? - Pamiškėj Ugnelė dega, Kepsiu ten Vaikams pyragą. O ar mums Pyrago duosi, Kiški piški, Skeltanosi? - Kas klausys Mamytės, tėtės, Tam... Sidabro... Už... Su sniego...
Raliuoja dūduoja... Ir berniukai, ir mergytės Bėgo sveikinti mamytės. Ir pasakė man vaikučiai: - Apkabinki mamą drūčiai! Ak, berniukai ir mergytės! Jie nežino, kad mamytės Aš pasiekti negaliu, Nors labai labai myliu... - Paprašyk tu savo tėtį Lig mamytės pakylėti, - Pakuždėjo man senelė Ir... 2014 m.
Dejavo senas laikrodis: - Nelaimė, tiku-taku. Esu aš senas laikrodis, Atvykęs čia nuo Trakų. Esu garbingas laikrodis, Aš niekam nemeluoju. Dabar truputį šlūbčioju, Vėluoju negaluoju. Esu iš kito šimtmečio - Matai auksinį gaidį? Esu iš kito šimtmečio, Bet vis dar noriu eiti.
Labai... Pasidžiauk...
Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas - Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas.
Ir valgysiu. Susikibę už rankučių, Lietui lyjant, vėjui pučiant, Šokam šokam sau ratu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tūl Ir po vieną, ir po du. Mūs žali žali švarkeliai, Mus j šviesą saulė kelia, Saukia šaukia mus vardu - Ir po vieną, ir po du. Tru tu tū, tru tu tū, Ir po... reikia šieno vėl... - Ką darai?
Tilidūda | „Tilidūda“ lietuviškos dainelės vaikams
Lietuvių poezijoje vaikams gausu vertingų kūrinių, kurie ne tik linksmina, bet ir moko, ugdo, stiprina ryšį su gimtąja kalba ir kultūra.
tags: #eilerasciai #vaikams #3 #stulpeliu
