Kuo anksčiau pradėsite sekti vaikams pasakas, tuo geriau. Dainuoti jiems lopšines ar sekti pasakas yra tiesiog privaloma.
Pasakos - tai kur kas daugiau nei paprasti pasakojimai vaikams. Pasakos - tai pasakojamieji fantastiniai kūriniai, kurie yra priskiriami tautosakos žanrui. Pasakos vaikams gali būti išties naudingos, ypač vaikų kūrybiškumui, vaizduotei lavinti, moralinėms normoms formuoti, empatijai ugdyti. Jos nuo seno užima ypatingą vietą kiekvienos kartos vaikų širdyse, žavi jų vaizduotę magiškais pasauliais, drąsiais herojais ir įvairiomis mistinėmis, fantastinėmis, išskirtinėmis būtybėmis. Skaitydami pasakas ar jų klausydamiesi vaikai keliauja į fantazijos pasaulį, pilną kalbančių gyvūnų, mitinių būtybių, patiria nepaprastų nuotykių. Taip skatinamas vaiko kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti laisvai.
Aktorė K. Savickytė-Damanskienė ir logopedė K. Jurevičiūtė išskiria 10 pasakų skaitymo privalumų:
- Puiki tėvų ir vaikų bendravimo priemonė. Vaikai, kuriems skaitomos pasakos, suvokia, kad tuo metu tėveliai skiria dėmesį tik jiems. Gera tradicija yra skaityti vaikams pasakas prieš miegą - dažnai tai yra vienintelis laikas, kai tėvai tikrai būna su vaiku.
- Niekada nėra per anksti vaikams sekti ir skaityti pasakas. Sekti pasakas ir dainuoti lopšines vaikui galima nuo pat pirmų dienų. Pradžioje patartina pradėti nuo trumpesnių, pasakų su pasikartojimais, kurias vaikas lengva įsimintų. Ypač tinka rimuotos pasakos, sekamos su judesiais - jas vaikas mielai kartoja. Judesių lydimos pasakėlės, dainelės ir eilėraštukai vaikams yra labai smagus užsiėmimas.
- Gerų emocijų teikiantis namų ritualas. Vaikams prieš miegą skaitantiems tėvams ne taip nuobodu juos migdyti, o vaikams - įdomu klausytis. Pasaka padeda vaikui atsipalaiduoti, šalia mamos ar tėčio jis nurimsta, jų kalbėjimas vaikui sukelia daug gerų emocijų.
- Kūrybiškumo ugdymas. Klausydamasis pasakų, vaikas tapatinasi su jų personažais ir kartu su jais patiria įvairius nuotykius. Dalis jų realybėje ir neįmanomi, dėl to pasakos suteikia kitokį pasaulio matymą. Pasakose prabyla gyvūnai, kalba įvairūs daiktai ar daržovės, pavyzdžiui, Čipolinas, čia galima sutikti tokių skraidančių žmonių kaip Karlsonas.
- Pasakos skatina dialogą. Trejų metų sulaukusį vaiką ir vyresnį jau galima ko nors paklausti apie pasaką: kokie veikėjai buvo, ką jie veikė tam tikru metu, ką jis išmoko iš šios pasakos. Dažniausiai pasaka turi kokį nors moralą, joje būna pavaizduotas geras arba blogas elgesys. Dėl to vaiko galima paklausti nuomonės, kas buvo blogai, kas buvo gerai, gerai ar blogai elgėsi veikėjas. Vaikai kalbės, jei su jais kalbėsisitės.
- Įkvėpimo šaltinis. Magiškas ir realus pasaulis ikimokyklinio amžiaus vaikui yra vienodai reikšmingi, todėl pasakos jam suteikia svarbios patirties. Kadangi vaikiškos pasakos dažniausiai baigiasi laimingai, tai jam leidžia tikėti gerąja patirtimi. Vėliau jam tai gali būti puikus įkvėpimo šaltinis.
- Savęs ir pasaulio pažinimas. Pasakos, skaitomos knygos padeda vaikams susiformuoti vertybes, perprasti tam tikras gyvenimo, žmonių bendravimo taisykles, suvokti pasaulį ir save. Drąsaus personažo nuotykiai ar kokios nors įveiktos kliūtys, sudėtingos situacijos vaikui gali padėti įveikti jo baimes, nerimą.
- Knygų žodynas - kalbos ugdymo mokykla. Knygų skaitymas turi pranašumą prieš kalbėjimą šnekamąja kalba. Rašytinis tekstas skiriasi nuo kasdien mūsų vartojamos kalbos. Skaitydami eilėraščius ar senovines pasakas, susiduriame su žodžiais, kurių apskritai nevartojame. Tai plečia vaikų žodyną bei suvokimą apie kalbos turtingumą.
- Kiekvienas vaikas turi jam pritaikytas pasakų pasaulio duris. Pasakų pasaulis yra vaizduotės vaisius ir jo nereikėtų išsigąsti. Kai kurie pasakų personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, tačiau jie būtini pasakų magijai perteikti. Dauguma vaikų yra pasirengę suvokti šias pasakų magijos priemones. Žinoma, pasitaiko itin jautrių vaikų, kuriems kai kurie pasakų vaizdai sukelia pernelyg gilių neigiamų emocijų. Tėvai turėtų įsiklausyti į savo vaiką ir parinkti jam tinkamiausias pasakas.
- Pasakų skaitymas nėra garantija, kad vaikas pamils knygas. Vaikai mokosi iš tėvų pavyzdžio. Kiekvienas iš mūsų tikriausiai su nostalgija prisimena tuos jaukius vakarus, kai tėvai ar seneliai atversdavo seną, spalvomis iliustruotą knygą ir pradėdavo sekti istorijas apie stebuklingus miškus, kalbančius gyvūnus ir drąsius herojus.
Lietuvių liaudies pasakos - tai ne tik pramoga prieš miegą. Tai gilus kultūrinis palikimas, kuriame užkoduota mūsų protėvių išmintis, pasaulėžiūra ir moralinės vertybės. Skaitydami vaikams pasakas, mes ne tik mokome juos gimtosios kalbos vingrybių, bet ir padedame suprasti sudėtingą jausmų pasaulį. Liaudies pasakose, nepaisant jose pasitaikančių baisių elementų ar išbandymų, visada triumfuoja teisybė, o gėris nugali blogį. Tai suteikia vaikui saugumo jausmą ir tikėjimą, kad net ir sunkiausios kliūtys yra įveikiamos.
Lietuvių tautosaka yra itin turtinga. Joje susipina mitologiniai vaizdiniai, gamtos garbinimas ir kasdienė buitis. Visų pirma, pasakos moko empatijos ir emocinio raštingumo. Veikėjai dažnai susiduria su neteisybe, pavydu, baime ar vienatve. Vaikas, klausydamas istorijos, tapatinasi su herojumi, kartu išgyvena jo vargus ir džiaugsmus. Antra, tai puikus būdas lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą. Skirtingai nei žiūrint filmuką, kur vaizdas pateikiamas jau sukurtas, klausantis pasakos vaikas viską turi susikurti savo galvoje. Kaip atrodo stiklo kalnas? Kokia yra raganos trobelė?
Knygelių skaitymas vaikams prieš miegą aktorei K. Savickytei-Damanskienei - maloni dienotvarkės dalis. Ne iš karto ji suprato, kuo naudingas toks skaitymas. Šiuo metu aktorė pati kviečia tėvus į pasakų kūrimo dirbtuves, kur ji pasakoja apie pasakų naudą.
Su vaiku reikia kalbėtis dar iki jo gimimo. Kuo daugiau su juo kalbiesi, kuo jis daugiau girdi kalbant, tuo jis pats geriau kalbės. Vaiko kalbos padargai ruošiasi kalbėjimui ir tada, kai jis tyliai klausosi. Yra įrodyta, kad mūsų balso stygos juda ir tada, kai mes girdime kalbant kitus žmones ar klausomės muzikos.
K. Jurevičiūtės nuomone, mažiausiems tinka knygelės su garsais, taip pat storesnės knygelės pagal temas - apie gyvūnus, transportą, „Mažosios pėdutės“ serijos“ leidiniai bei knyga „Mano diena“. Kiek vyresniems vaikams logopedė rekomenduoja šias knygas: Claude Steiner „Šiltų švelnukų pasaka“, istorijas apie Kurmį, kurias parašė Eduard Petiška ir Zdenek Miler, Sam McBratney „Ar žinai kaip aš tave myliu“, Eduardo Mieželaičio „Zuikis Puikis“, Vytės Nemunėlio „Meškiukas Rudnosiukas“, taip pat Linos Žutautės Kakės Makės knygeles.
K. Savickytė-Damanskienė ypač vertina pasakas. Vaikystėje ji labai mėgo skaityti knygas ir skaito jas iki šiol. Dvi mėgstamiausios aktorės vaikystės knygos - „Ronja, plėšiko duktė“ ir „Broliai Liūtaširdžiai“. Šias knygas ji skaitė daugybę kartų. Pasakos jai patiko iki vėlyvos paauglystės.
Ką daryti, kad vaikai pamėgtų pasakas ir pamažu įprastų patys skaityti knygas? Galima su vaikais eiti į knygų mugę, dalyvauti įvairiuose renginiuose, tačiau asmeninis pavyzdys yra svarbiausia. Vaikų skaityti nepriversi. O šiame amžiuje, kai vaikai turi labai daug kitų įvairių pramogų, išmokyti juos pamėgti knygas dvigubai sunkiau nei anksčiau. Padėti vaikams pamilti knygas šiandien yra labai didelis iššūkis ir uždavinys tėvams.
Pasakos vaikams gali būti išties naudingos, ypač vaikų kūrybiškumui, vaizduotei lavinti, moralinėms normoms formuoti, empatijai ugdyti. Ji nuo seno užima ypatingą vietą kiekvienos kartos vaikų širdyse, žavi jų vaizduotę magiškais pasauliais, drąsiais herojais ir įvairiomis mistinėmis, fantastinėmis, išskirtinėmis būtybėmis. Skaitydami pasakas ar jų klausydamiesi vaikai keliauja į fantazijos pasaulį, pilną kalbančių gyvūnų, mitinių būtybių, patiria nepaprastų nuotykių. Taip skatinamas vaiko kūrybiškumas, gebėjimas mąstyti laisvai.
Pasakose neįtikėtinai daug pamokų apie moralę ir nesenstančias vertybes. Per išbandymus ir vargus, su kuriais susiduria tokie veikėjai kaip Pelenė, Snieguolė ar Raudonkepuraitė, vaikai mokosi apie gerumo, empatijos svarbą, gebėjimą atleisti, drąsą, atkaklumą, liūdnas ir pamokančias godumo bei apgaulės pasekmes.
Pasakose paprastai vartojama turtinga ir gyvybinga kalba, kuri yra naudinga vaikų kalbos įgūdžių vystymuisi. Yra daug pasakų, kuriose pasakojama apie egzotines šalis, skirtingas kultūras, atskleidžiamos skirtingų socialinių sluoksnių gyvenimo peripetijos, vaikai susipažįsta su tradicijomis, papročiais ir folkloru.
Pasakų skaitymas kartu gali būti puiki bendros šeimos veiklos alternatyva. Bendra patirtis, tyrinėjant magiškus pasaulius ir aptariant pasakų veikėjus bei siužetus, padeda kurti ilgalaikius prisiminimus.
Pasakų nauda vaikams yra neabejotina. Tačiau, kaip skaityti vaikams, kad šis procesas būtų išties naudingas? Skaitykite pasakas, kurios tinka vaikui pagal amžių ir konkrečiam raidos etapui. Sukurkite skaitymui jaukią aplinką, kad skaitymo ir klausymosi patirtis būtų maloni, vaikui būtų lengva susikaupti. Skatinkite vaiką aktyviai dalyvauti pasakų skaitymo procese. Užduokite klausimų, paskatinkite vaikus samprotauti, kas gali nutikti toliau, aptarkite jiems kylančius klausimus ir mintis, klausantis apie veikėjų elgesį ar likimus. Galite pasiteirauti, kaip konkrečioje situacijoje elgtųsi pats vaikas, kokio elgesio tikėtųsi iš aplinkinių. Toks vaiko įtraukimas į skaitymo procesą ne tik gerina vaiko pasakos supratimą, bet ir paverčia skaitymą dinamiškesne ir malonesne veikla. Pasakas skaitykite žaismingai ir emocingai, suteikite personažams charakterį. Skaitydami keiskite savo balso toną, aukštį ir tempą, kad jis atitiktų skaitomos istorijos nuotaiką. Periodiškai darykite pertraukėles skaitymo metu, nepaisant to, ar pasaką vaikams skaito suaugęs asmuo, ar skaito pats vaikas, kad galėtumėte kartu apmąstyti pasakoje aprašomus įvykius ir diskutuoti. Skirkite šiek tiek laiko ir aiškiai aptarkite konkrečiai pasakai aktualias moralės normas ir vertybes. Skatinkite vaikus susieti pasakų veikėjų veiksmus ir galimas veiksmų pasekmes. Jei pasakoje atskleidžiamos išskirtinės kultūrinės detalės, pasinaudokite proga aptarti šį kultūrinį kontekstą. Perskaitę pasaką suorganizuokite su ja susijusią veiklą. Skatinkite vaikus piešti pasakų scenas, suvaidinti mėgstamą pasakos dalį ar net kurti alternatyvias pasakojimo pabaigas.
Pasakų skaitymas - kur kas daugiau nei tik knygoje parašytų žodžių ištarimas balsu. Naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis įdomiausių pasakų galime klausytis tiesiog naudodamiesi kompiuteriu, mobiliuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Ypač gausus kokybiškų garsinių pasakų pasirinkimas www.lrt.lt mediatekoje.
Lietuvių liaudies pasakos: kultūrinis paveldas ir vertybės
Lietuvių liaudies pasakos - tai ne tik pramoga prieš miegą. Tai gilus kultūrinis palikimas, kuriame užkoduota mūsų protėvių išmintis, pasaulėžiūra ir moralinės vertybės. Skaitydami vaikams pasakas, mes ne tik mokome juos gimtosios kalbos vingrybių, bet ir padedame suprasti sudėtingą jausmų pasaulį. Liaudies pasakose, nepaisant jose pasitaikančių baisių elementų ar išbandymų, visada triumfuoja teisybė, o gėris nugali blogį. Tai suteikia vaikui saugumo jausmą ir tikėjimą, kad net ir sunkiausios kliūtys yra įveikiamos.
Lietuvių tautosaka yra itin turtinga. Joje susipina mitologiniai vaizdiniai, gamtos garbinimas ir kasdienė buitis. Visų pirma, pasakos moko empatijos ir emocinio raštingumo. Veikėjai dažnai susiduria su neteisybe, pavydu, baime ar vienatve. Vaikas, klausydamas istorijos, tapatinasi su herojumi, kartu išgyvena jo vargus ir džiaugsmus. Antra, tai puikus būdas lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą. Skirtingai nei žiūrint filmuką, kur vaizdas pateikiamas jau sukurtas, klausantis pasakos vaikas viską turi susikurti savo galvoje.
Tėvams dažnai kyla klausimų dėl pasakų turinio ir tinkamumo. Liaudies pasakos neturi vieno autoriaus; jos buvo perduodamos iš lūpų į lūpas šimtmečius, todėl jose glūdi kolektyvinė tautos išmintis ir archetipai. Autorinės pasakos dažnai atspindi konkretaus rašytojo pasaulėžiūrą ir laikmetį. Daugelyje pasakų yra baisių elementų (raganos krosnyje, nukirstos galvos, vilkas prarijęs senelę). Psichologai (pvz., Bruno Bettelheimas) teigia, kad šie vaizdiniai vaikams nėra traumuojantys, jei jie pateikiami pasakos kontekste. Pasaka leidžia vaikui saugiai susidurti su savo vidinėmis baimėmis ir nerimu. Svarbiausia, kad pabaiga būtų laiminga ir teisinga.
Paprasčiausias grandinines pasakas (pvz., „Ropė”, „Dangus griūva”) galima skaityti jau 2-3 metų vaikams. Tai labai geras ženklas. Tai reiškia, kad toje pasakoje vaikas randa kažką, kas jam šiuo metu yra emociškai svarbu ar sprendžia vidinį konfliktą.
Lietuvių liaudies pasakos nėra tik dulkėti tekstai iš praeities. Tai gyvas organizmas, kuris atgyja kaskart, kai tėvai jas skaito savo vaikams. Šios istorijos formuoja mūsų kultūrinį identitetą, padeda suprasti, kas mes esame ir iš kur atėjome. Skaitydami „Eglę žalčių karalienę” ar „Sigutę”, mes ne tik migdome vaikus. Mes tiesiame nematomą tiltą tarp senųjų kartų, kurios tas pačias istorijas pasakojo prie balanos gadynės, ir ateities kartų, kurios tas vertybes nešis į modernų pasaulį. Todėl nepamirškite retkarčiais išjungti ekranų, atsiversti knygą ir ištarti magiškus žodžius: „Vieną kartą, seniai seniai…”.
Pasakų turinys ir tinkamumas vaikams
Nors pasakose kartais pasitaiko baisių elementų, psichologai teigia, kad jie nėra traumuojantys, jei pateikiami pasakos kontekste. Pasaka leidžia vaikui saugiai susidurti su savo vidinėmis baimėmis ir nerimu. Svarbiausia, kad pabaiga būtų laiminga ir teisinga.
Viena iš svarbiausių pasakų funkcijų - padėti vaikams suprasti pasaulį ir save. Per veikėjų patirtis, jų išgyvenamus sunkumus ir džiaugsmus, vaikai mokosi apie vertybes, bendravimo taisykles ir gebėjimą įveikti kliūtis. Drąsių personažų nuotykiai gali padėti vaikui susidoroti su savo baimėmis.
Pasakų skaitymas yra puikus būdas ugdyti vaiko kalbos įgūdžius. Rašytinis tekstas, palyginti su kasdiene kalba, dažnai naudoja turtingesnę ir įvairesnę leksiką, taip praplečiant vaiko žodyną.
Tėvai turėtų atidžiai rinktis pasakas, atsižvelgdami į vaiko amžių ir jautrumą. Kai kurios pasakos gali sukelti stiprias neigiamas emocijas, todėl svarbu stebėti vaiko reakciją ir, jei reikia, pritaikyti pasakojimą ar pasirinkti kitą istoriją.
Pasakų pasaulis yra vaizduotės vaisius. Nors kai kurie personažų veiksmai gali atrodyti žiaurūs, jie dažnai tarnauja pasakos magijai ir didaktinei funkcijai. Dauguma vaikų geba suvokti šias pasakų priemones, tačiau itin jautriems vaikams gali prireikti tėvų pagalbos, kad suprastų ir apdorotų sudėtingus siužetus.
Pasakų skaitymas nėra tik paviršutiniškas laiko praleidimas. Tai procesas, kuris ugdo vaiką visapusiškai - intelektualiai, emociškai ir socialiai. Jis padeda formuoti vertybes, skatina kūrybiškumą ir stiprina ryšį tarp tėvų ir vaikų.
Pavyzdžiui, pasaka „Eglė žalčių karalienė“ moko apie pažado svarbą, meilę ir ilgesį. Pasaka „Dvylika brolių juodvarniais lakstančių“ demonstruoja valią, kantrybę ir pasiaukojimą dėl artimųjų. O „Sigutė“ iliustruoja gėrio ir blogio kovą, rodydama, kad geras žmogus niekada nebūna vienas.
Gyvulinių pasakų, tokių kaip „Katinėlis ir gaidelis“ ar „Dangus griūva“, paprastesnė struktūra ir aiškios pamokos puikiai tinka patiems mažiausiems.
Pasakų skaitymas neturėtų būti vien mechaninis teksto įgarsinimas. Svarbu pasirinkti tinkamą laiką, pavyzdžiui, prieš miegą, kai vaikas nurimęs. Keičiant balsą, imituojant personažų kalbą, pasaka tampa gyvesnė ir įdomesnė. Aptarimas po pasakos - tai svarbiausia dalis, kurios metu skatinamas vaiko mąstymas ir supratimas.
Neskubėkite keisti senoviškų žodžių šiuolaikiniais. Lietuvių liaudies pasakose gausu archaizmų, kurie praturtina kalbą ir padeda vaikui susipažinti su istorija.
Pasirinkimas tarp lietuvių liaudies pasakų ir autorinių pasakų priklauso nuo tikslų. Liaudies pasakos atspindi kolektyvinę išmintį, o autorinės - konkretaus autoriaus pasaulėžiūrą. Abu variantai turi savo vertę.
Jei vaikas jautrus ar po pasakos sapnuoja košmarus, tėvai turėtų atidžiai rinktis pasakas arba jas adaptuoti, paaiškinant sudėtingus momentus ir užtikrinant, kad pasaka baigtųsi laimingai.
Pasakų skaitymas - tai ne tik pramoga, bet ir svarbus ugdymo įrankis, padedantis vaikui pažinti pasaulį, ugdyti vertybes ir stiprinti ryšį su tėvais.
Pasakų skaitymas - tai puiki galimybė istorijos pamokai, pokalbiui apie tai, kaip pasikeitė laikai ir ką galima iš jų pasimokyti šiandieną. Skaityti jas galima ir su mažiukais (na, tarkim, bjaurųjį ančiuką arba undinėlę), ir su jau paaugusiais vaikais.
Vienas svarbiausių pasakų privalumų yra tai, kad jos padeda vaikams susipažinti su pasauliu ir jo vertybėmis. Per pasakų veikėjų patirtis, vaikai mokosi apie tai, kas yra gera, o kas bloga, kaip svarbu būti drąsiems, atkakliems ir atlaidiems. Taip pat pasakos padeda vaikams suprasti savo jausmus ir emocijas, išmokti juos valdyti ir tinkamai reikšti.
Pasakų skaitymas yra neatsiejama vaiko raidos dalis. Tai ne tik ugdo vaiko vaizduotę ir kūrybiškumą, bet ir formuoja jo moralines vertybes, padeda suprasti pasaulį ir savo vietą jame. Tėvų įsitraukimas į pasakų skaitymą stiprina ryšį su vaiku ir sukuria neįkainojamas bendras akimirkas.
tags: #eilerasciai #apie #vaikyste #vaikams
