Mokytojų poreikio planavimas yra sudėtinė švietimo politikos dalis, kuriai skiriamas didelis dėmesys siekiant užtikrinti kokybišką ugdymą. Lietuva susiduria su senstančia pedagogų bendruomene, o pati pedagogo profesija tampa nepatraukli. Tai lemia nepakankamas stojančių į pedagogikos studijas studentų skaičius ir mažas dalis baigusiųjų, pasirenkančių darbą mokykloje. 2021-2030 m. švietimo plėtros programoje ir 2020-2024 m. Vyriausybės programoje identifikuotos šios problemos, numatant projektus, skirtus „Patraukliai mokytojo darbo vietai ir pedagogų rengimo „ekselumo“ centrams“ kurti. Planuojama glaudžiai bendradarbiauti su savivaldybėmis ir mokyklomis, siekiant sudaryti palankias sąlygas mokytojams ugdyti kūrybiškus, atsakingus ir kritiškai mąstančius Lietuvos vaikus.
Siekiant tikslesnio pedagogų planavimo, 2016-2020 m. įgyvendinant Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą „Švietimo pasiūlos analizės ir vertinimo sistemos kūrimas bei diegimas“, buvo sukurtas pedagogų poreikio prognozavimo modelis. Šio modelio tikslas - pateikti prielaidas tikslesniam pedagogų bei į pedagoginę kvalifikaciją teikiančias studijas priimamų asmenų planavimui.
Pedagogų rengimas ir profesinis augimas
Pedagogų rengimo reglamente numatyta, kad pirmaisiais darbo švietimo įstaigoje metais mokytojas atlieka pedagoginę stažuotę, kuri trunka metus. Ši stažuotė skirta sklandžiai integruotis į švietimo įstaigos bendruomenę, gaunant tikslintą pagalbą. Pedagoginę stažuotę organizuoja ir įgyvendina pati švietimo įstaiga, bendradarbiaudama su pedagoginio stažuotojo pasirinkta aukštąja mokykla. Paskirtas mentorius kartu su aukštosios mokyklos paskirtu praktikos vadovu ir pačiu pedagoginiu stažuotoju parengia pedagoginės stažuotės programą.
Pradedantysis mokytojas gauna nuolatines konsultacijas, didaktinę ir dalykinę pagalbą iš paskirto mentoriaus, kuris gali pasitelkti kitus pedagoginius darbuotojus. Aukštoji mokykla skiria praktikos vadovą stažuotei koordinuoti. Praktikos vadovas periodiškai konsultuoja stažuotoją, mentorių ar kitus bendruomenės narius. Pedagoginės stažuotės galutinius rezultatus vertina švietimo įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į mentoriaus ir praktikos vadovo rekomendacijas. Į vertinimą gali būti įtraukti ir kiti švietimo įstaigos nariai.
Darbo santykiai ir atsakomybės
Švietimo įstaigų darbuotojai, įskaitant mokytojus, yra viešojo sektoriaus darbuotojai. Šis statusas nesuteikia specialių garantijų ar prievolių, kaip valstybės tarnautojo statusas. Mokytojas nėra įdarbinamas visam gyvenimui, tačiau kartu nevykdomas jo kasmetinis veiklos vertinimas. Pedagogas įdarbinamas ir atleidžiamas vadovaujantis bendra darbo teise (Darbo kodeksu).
Darbo sutartis gali būti nutraukta pasibaigus jos terminui (jei sutartis terminuota). Jei sutartis neterminuota, ji gali būti nutraukta darbuotojo prašymu, šalių susitarimu, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba tam tikrais atvejais, kai darbuotojo kaltės nėra (pvz., mokyklos uždarymas). Įprastai pedagogas priimamas dirbti neterminuotam laikui, tačiau gali būti priimamas ir terminuotai, siekiant pavaduoti kitą darbuotoją (pvz., motinystės ar tėvystės atostogų metu).
Apie laisvą pareigybę skelbiama ugdymo įstaigos interneto svetainėje. Pretendentai, atitinkantys kriterijus, kviečiami į pokalbį su mokyklos vadovu, kurį gali stebėti trys mokyklos tarybos atstovai. Daugiau apie reikalavimus mokytojo kvalifikacijai pateikiama atitinkamose teisės aktuose.
Pedagogų etikos kodeksas ir pagalba
Švietimo įstatymas nurodo, kad mokytoju gali dirbti nepriekaištingos reputacijos asmuo. Mokytojas, pažeidęs Pedagogų etikos kodekso reikalavimus, nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei nuo pažeidimo nėra praėję metai. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Pedagogų etikos kodeksą, kuriame nustatomi pagrindiniai profesinės etikos reikalavimai ir įsipareigojimai siekti etiško ir profesionalaus elgesio su mokiniais, jų tėvais, kolegomis ir bendruomene.
Pagalbos mokytojui paskirtis - teikti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir kvalifikacijos tobulinimo pagalbą, didinančią švietimo veiksmingumą ir skatinančią mokytojo profesinį tobulėjimą. Pagalbą mokytojams teikia įvairūs specialistai: psichologinės, specialiosios pedagoginės, socialinės pedagoginės pagalbos teikėjai, kvalifikacijos tobulinimo, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, profesinės asociacijos ir kiti asmenys. Didesnėse mokyklose dažnai dirba švietimo pagalbos specialistai, o mažesnės mokyklos gali kreiptis į specialistus, su kuriais sutartis yra sudariusi savivaldybė.
Mokytojų darbo apmokėjimas ir darbo laikas
Valstybės ir savivaldybės mokyklose dirbančių mokytojų darbo užmokestis priklauso nuo pedagoginio darbo stažo, kvalifikacinės kategorijos ir veiklos sudėtingumo. Atlyginimų dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. Alga gali didėti nuo veiklos sudėtingumo, taikant procentinius priedus už tam tikrus kriterijus, tokius kaip darbas pradinėse klasėse su dideliu kiekiu nemokančių valstybinės kalbos mokinių, ar ugdymas vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogo darbo savaitė yra 36 valandos, iš kurių 33 valandos skiriamos tiesioginiam darbui su vaikais, o 3 valandos - netiesioginiam darbui (planavimui, dokumentų rengimui, bendradarbiavimui). Jei šie pedagogai dirba su vaikais, turinčiais didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, sanatorijų mokyklose ar sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, darbo laikas per savaitę yra 26 valandos.
Bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojų etatą sudaro 1512 valandų per metus. Mokytojo darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Pradedantiesiems mokytojams (iki 2 metų stažo) per metus skiriama iki 756 kontaktinių valandų, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo mokytojams - iki 924 kontaktinių valandų. Laikas veiklai planuoti, pasiruošti pamokoms ir darbų vertinimui nustatomas pagal mokomąjį dalyką ir mokinių skaičių klasėje (40-60% nuo kontaktinių valandų).
Veiklos mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijos tobulinimas
Mokytojas privalo skirti mažiausiai 102 valandas per metus veikloms mokyklos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Privalomos bendruomeninės valandos apima darbą su tėvais (konsultavimas, informavimas, bendravimas, bendradarbiavimas), bendradarbiavimą su mokyklos darbuotojais ugdymo klausimais, mokyklos veiklos planavimą ir tobulinimą (dalyvavimas pasitarimuose, posėdžiuose). Mokytojas gali vykdyti ir neprivalomas veiklas, pvz., dalyvauti mokyklos savivaldoje, rengti ugdymo programas, dalintis patirtimi.
Profesinio tobulėjimo veiklos apima dalyvavimą įstaigos veikllose, tarpinstituciniame bendradarbiavime, neformaliojo suaugusiųjų švietimo veiklose, bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų gilinimą savišvietos būdu, mokytojų veiklą reglamentuojančių dokumentų analizę. Rekomenduojama pradedantiesiems mokytojams daugiau laiko skirti profesiniam tobulėjimui ir pedagogo įgūdžių įtvirtinimui.
Atostogos ir poilsio laikas
Visiems mokytojams per metus skiriamos 40 darbo dienų atostogos (esant 5 darbo dienų savaitei) arba 48 darbo dienų (esant 6 darbo dienų savaitei). Mokytojo profesija yra viena iš nedaugelio, kurios atstovams nustatytos ilgesnės atostogos, vertinant didesnę nervinę, emocinę ir protinę įtampą. Pirmaisiais darbo metais mokytojas gali naudoti atostogas vasarą, o antraisiais - suderinęs grafiką su vadovu.
Galimos papildomos atostogos už nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje (3 darbo dienos už 10 metų stažo). Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį.
Karjeros galimybės ir kvalifikacinės kategorijos
Mokytojas karjeros laiptais kyla pereidamas atestaciją, po kurios jam suteikiama kvalifikacinė kategorija. Kuo aukštesnė kategorija, tuo didesnis koeficientas, apskaičiuojant atlyginimą. Nustatomos keturios mokytojų kvalifikacinės kategorijos: mokytojo, vyresniojo mokytojo, mokytojo metodininko ir mokytojo eksperto.
Mokytojo statusas nesuteikia automatiškai teisės tapti mokyklos direktoriumi ar pavaduotoju; į šias pareigas skelbiamas konkursas. Mokyklos inspektoriui taip pat keliami tam tikri reikalavimai. Mokytojai gali dirbti įvairiose mokyklose ir pareigose, atitinkančiose kvalifikacinius reikalavimus.
Ikimokyklinio ugdymo programos ypatumai
Gairės, vadovaujantis svarbiausiais ikimokyklinio ugdymo principais, užtikrina ugdymo(si) kryptingumą, integralumą, veiksmingas ugdomąsias sąveikas ir kokybę. Pagrindiniai principai apima ugdymo(si) ir priežiūros vienovę, vaiko raidos ir ugdymo(si) dermę, žaismės, sociokultūrinio kryptingumo, integralumo, įtraukties, kontekstualumo principus. Taip pat svarbus vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas bei lėtojo ugdymo(si) principas, užtikrinantis gilų įsitraukimą.
Reflektyvus ugdymas(is) skatina mokytoją drauge su vaiku atspindėti vaiko veikimo patirtis, apmąstyti emocijas, veiklas ir numatyti tolesnį veikimą. Šeimos ir mokyklos partnerystės principas užtikrina glaudų bendradarbiavimą rengiant Programą ir ugdymo(si) tęstinumą.
Gairėse rekomenduojamos penkios ikimokyklinio ugdymosi sritys: „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“, „Aš kalbų pasaulyje“, „Tyrinėju ir pažįstu aplinką“, „Kuriu ir išreiškiu“. Šios sritys yra ikidalykinės ir orientuotos į vaikų pasiekimų plėtotę.
Siekiant įtraukaus ugdymo, Gairėse įtvirtinamas Programos rengimas, grindžiamas universalaus dizaino mokymuisi prieiga. Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai, suskirstyti į 18 pasiekimų sričių.
Aplinkos kūrimas ikimokykliniame ugdyme
Vaikų ugdymas(is) vyksta mokyklos vidaus ir lauko aplinkose, taip pat aplinkose už mokyklos ribų. Kuriant ugdymo(si) kontekstus, dėmesio centre yra vaikams aktuali, patraukli, iniciatyvoms atvira ir estetiška aplinka. Kontekstams būdinga kryptinga vaikų veiklą inicijuojanti idėja ar iššūkis, skatinantis autentiškus sumanymus ir giluminį supratimą.
Kuriant ugdymo(si) kontekstus, vaikams sudaromos galimybės rinktis veiklą, medžiagas, priemones, veikimo vietas, laiką, veikti vienam ar bendradarbiaujant. Modeluojama dialoginė vaikų, mokytojų ir kitų suaugusiųjų sąveika, iš anksto numatomi galimi komunikavimo būdai. Mokytojai stebi vaikų interesus ir gebėjimus bei pritaiko kontekstą jų plėtotei.
Universalaus dizaino mokymuisi kontekstas - tai lanksti, visiems vaikams prieinama ugdymo(si) aplinka ir procesas. Žaismės konteksto paskirtis - palaikyti kasdienių veiklų žaismingumą, kuriant džiaugsmo ir nuostabos patirtis. Judraus patirtinio ugdymosi konteksto paskirtis - skatinti vaikų judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą.
Kultūrinių dialogų kontekstas apima vaikų dalyvavimą daugialypiuose kultūriniuose kontekstuose, padedančiuose kurti individualų tapatumą. Kalbų įvairovės konteksto paskirtis - kurti ir palaikyti aplinkos sąlygas, palankias skirtingiems vaikų komunikavimo būdams ir kalbų pažinimui. Tyrinėjimo ir gilaus mokymosi konteksto paskirtis - atliepti vaikų smalsumą, įtraukti juos į aplinkos tyrinėjimą.
Realių ir virtualių aplinkų konteksto paskirtis - papildyti ir praplėsti realybės kontekstus skaitmeninėmis galimybėmis, plėtojant vaikų skaitmeninį sumanumą. Kūrybinių dialogų kontekstas skatina vaizduotę, smalsumą, nuostabą, akcentuojant patį kūrybos procesą.
Pasiekimų sritys ikimokykliniame ugdyme
Ikimokyklinio ugdymo rezultatai yra nuosekliai įgyjami ir plėtojami vaikų pasiekimai: vertybinės nuostatos, žinios, supratimas ir gebėjimai. Kiekviena ugdymo(si) sritis (pvz., „Mūsų sveikata ir gerovė“, „Aš ir bendruomenė“) plėtoja visų 18 pasiekimų sričių vaiko pasiekimus.
Pavyzdžiui, vertybinė nuostata apima vaiko domėjimąsi tuo, kas padeda augti sveikam ir saugiam. Esminiai gebėjimai apima maisto ragavimą, ruošimą, sveikatai naudingų produktų atpažinimą (A1), savarankišką tualeto naudojimą, higienos įgūdžių lavinimą (A2), saugaus elgesio gatvėje ir su aplinkiniais žinojimą (A3).
Kiti gebėjimai apima judėjimo džiaugsmą ir kasdienį judrumą (B1), tikslingą daiktų paėmimą ir valdymą, taisyklingą rašiklio laikymą (B2), bei kitus gebėjimus, susijusius su smulkiosios motorikos, koordinacijos ir fizinės veiklos plėtote.
tags: #mokytoja #dirbanti #pagal #ikimokyklinio #ugdymo #programa
