Senėjimas yra natūralus procesas, tačiau suprastėjus sveikatai, ne visi gyventojai gali savimi tinkamai pasirūpinti, todėl senelių namai tampa būtinybe. Žmonės sensta skirtingai. Vieni ilgą laiką išlieka savarankiški, o kitiems senelių namai tampa vienintele galimybe užtikrinti tinkamą priežiūrą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip patekti į senelių globos namus Lietuvoje, kokie reikalavimai keliami, kokius dokumentus reikia sutvarkyti ir kaip sprendžiami finansiniai klausimai.
Kas yra socialinė globa ir kam ji reikalinga?
Kukarskės globos namai (toliau - globos namai) yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis - užtikrinti ilgalaikę (trumpalaikę) socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, naudotis kitomis bendruomenės paslaugomis, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra.
Trumpalaikė socialinė globa - visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, nepilnametėms motinoms, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams, dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų, šeimos ar darbo įsipareigojimų ir kt.) laikinai ar darbo savaitę negalintiems prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra.
Sprendžiant, ar senyvam žmogui būtina vieta senelių namuose, vertinamas ir jo (-s) savarankiškumas. Siekiant vietos senelių namuose, reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad tarp lemiančių veiksnių - ir turtinė padėtis, kuri vertinama už 12 mėn. t. y. už metus nuo kreipimosi dienos.
Kaip patekti į globos namus?
Norint patekti į senelių globos namus, pirmiausia reikia kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba seniūniją pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose. Socialiniai savivaldybės darbuotojai įvertins asmens socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir nustatys, ar žmogui reikalinga ilgalaikė stacionari globa. Reikia kreiptis į seniūniją arba į savivaldybės socialinės paramos skyrių tam, kad į namus atvyktų socialinis darbuotojas ir įvertintų, ar tikrai tam žmogui reikalinga tokia sudėtinga paslauga.
Dėl socialinių paslaugų skyrimo asmuo ar jo globėjas raštišku prašymu turi kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę. Savivaldybės nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai, gavę asmens prašymą, nustato socialinių paslaugų poreikį individualiai pagal asmens nesavarankiškumą.
Globos namai, į kuriuos siunčiamas asmuo, yra parenkami pagal galimybes atsižvelgiant į asmens (globėjo, rūpintojo) pageidavimą. Jei globos namuose nėra laisvų vietų, senjoras yra įrašomas į laukiančiųjų eilę ilgalaikei socialinei globai gauti.
Būtini dokumentai
Prieš kreipiantis į savivaldybę, būtina turėti šiuos dokumentus:
- Galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą.
- Neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją.
- Užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė. Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
- Gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Pažymą apie gyvenamąją vietą.
Norint gauti trumpalaikę socialinę globą, reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Užpildytą prašymo-paraiškos gauti socialines paslaugas SP-8 formą.
- Galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę arba leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje) arba teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą jo kopiją.
- Galiojantį medicinos dokumentų išrašą (027/a formos, o vaikams gali būti 046/a), kuriame nurodyta informacija apie asmeniui paskirtus medikamentus ir jų vartojimą bei patvirtinimas, kad asmuo neserga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis.
Bendruomenės nariai ar kiti suinteresuoti asmenys, veikiantys asmens (šeimos) ar visuomenės socialinio saugumo interesais, gali pateikti laisvos formos pranešimą dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui, nurodant:
- Pranešėjo vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą).
- Asmens (vieno iš suaugusių šeimos narių), kuriam prašoma skirti socialines paslaugas, vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir (ar) elektroninio pašto adresą).
Sprendimo priėmimo procesas ir laukimo eilė
Miesto (rajono) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, priėmęs sprendimą siųsti asmenį į globos namus, sprendimo kopiją išsiunčia Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų. Paprastai dokumentų pildymas ir sprendimo priėmimas užtrunka iki 30 kalendorinių dienų, tačiau kiekvienas prašymo nagrinėjimas yra individualus ir sprendimo priėmimo laikas skirtingose savivaldybėse gali skirtis.
Iškart reikia pasakyti, kad galimybės apsigyventi stacionariuose senelių globos namuose laukia beveik tūkstantis gyventojų, tačiau vietų trūksta. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vidutiniškai jos reikia laukti nuo pusės iki metų. Laukiančiųjų asmenų eilė formuojama tik tai derinant su savivaldybių darbuotojais dėl konkretaus asmens, kai miesto (rajono) savivaldybės administracija jau turi priėmusi sprendimą siųsti konkretų asmenį į globos namus ir skirti jam finansavimą.
Išrašytas siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo asmeniui (globėjui, rūpintojui) dienos.
Finansiniai aspektai
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Pagal Socialinių paslaugų įstatymą už gyvenimą senelių namuose mokama 80 proc. asmens pajamų ir 100 proc. kitų pajamų (priežiūros (pagalbos) išlaidų kompensacija ir t.t.). Taip pat reikia mokėti 1 proc. nekilnojamo turto vertės, jei turto vertė viršija turto vertės normatyvą socialinei paramai gauti.
Kai miesto (rajono) savivaldybės administracija priima sprendimą skirti finansavimą dėl asmens apgyvendinimo globos namuose, ilgalaikės socialinės globos apmokėjimas susidaro iš:
- 80 proc. asmens gaunamų pajamų (pensijos).
- 100 proc. priežiūros/slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos.
- Jei asmuo turi nekilnojamojo turto - nuo jo vidutinės rinkos vertės bus skaičiuojamas 1 proc. mokestis, kuris turės būti mokamas kiekvieną mėn. globos įstaigai (įmokos dydį apskaičiuoja savivaldybė).
Skirtumas, kurio trūksta iki nustatytos globos namų socialinės globos paslaugų kainos, apmokamas/finansuojamas tos savivaldybės administracijos iš kurios ir atvyko konkretus asmuo. Socialinės globos kainos apmokėjimas pagal visus pirmiau išvardintus punktus detaliai išdėstomas ilgalaikės socialinės globos kompensavimo sutartyje.
Išlaidos ir apmokėjimo šaltiniai:
Gyvenimas senelių namuose: 80% asmens pajamų (pensijos), 100% priežiūros kompensacija, 1% nekilnojamo turto vertės (jei taikoma), savivaldybės finansavimas (jei reikia).
Senelių globos namų pasirinkimas ir svarbūs aspektai
Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje. Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio. Pavyzdžiui, senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija pastebėjo, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo.
Ką galima atsivežti į globos namus?
Atsivežti galite tai, kas Jums kelia malonius prisiminimus ir pačius reikalingiausius Jums reikmenis. Mobilųjį telefoną, jei asmuo geba savarankiškai juo naudotis, būtinai turėkite, galėsite bendrauti su artimaisiais be jokių tarpininkų. Nerekomenduojame mobiliojo telefono turėti asmeniui, kuris turi sunkią negalią dėl kurios mobiliuoju telefonu jis negali savarankiškai naudotis.
Alternatyvūs socialinių paslaugų būdai
Be ilgalaikės globos senelių namuose, yra ir kitų alternatyvų, tokių kaip pagalba į namus, dienos socialinė globa asmens namuose ir laikino atokvėpio paslaugos.
Patarimai ir įžvalgos
Ir galiausiai, nelaukite paskutinio momento, savo ir savo artimųjų sveikatą ir galimybes įvertinkite jau dabar. Žinoma, prireiks pagalbos ir susitvarkyti dokumentus, ir susirasti senelių namus, ir į juos nuvažiuoti. Tačiau svarbiausia apsispręsti, kad pagalba jau yra reikalinga, senolio vieno gyventi jau nebegalima palikti, ir imtis veikti.
Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų. Taip pat reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia.
Apklausų duomenimis, 40 proc. 55-64 m. Lietuvos gyventojų per pastaruosius 10 metų turėjo arba turi globos reikalingą giminaitį. Vos 12 proc. lietuvių sutiktų būti slaugomi globos namuose.
