Vaikų gatvė - tai ne tik fizinė erdvė, bet ir pasaulis, kuriame susipina pasakos, eilėraščiai ir vaizduotės vaisiai. Šiame pasaulyje kiekvienas kampelis gali tapti nuotykio ar atradimo vieta, o paprasti daiktai - atgyti ir papasakoti savo istorijas.
Senojo Gatvės Žibinto Pasaka
Viena iš tokių istorijų - pasaka apie seną gatvės žibintą. Jis daug metų tarnavo, apšviesdamas gatvę, ir turėjo daugybę prisiminimų. Žibintas laukė rotušėje savo likimo sprendimo, jausdamasis panašiai kaip sena baleto šokėja, šokanti paskutinį kartą. Jis prisiminė jauną vaikiną, gavusį laimingiausią laišką, ir laidotuvių procesiją, kurios metu matė verkiantį vyrą. Žibintas suprato, kad nors jis ir baigia tarnybą, jo patirtis ir prisiminimai liks.
Senasis žibintas negalėjo pasirinkti savo įpėdinio, tačiau vėjas jam davė dovaną - gebėjimą atminti ir matyti viską, ką pasako ar skaito kiti. Nors mėnulis negalėjo nieko duoti, o vandens lašas iš debesies nepatiko, galiausiai nukritusi žvaigždelė tapo pačia geriausia dovana, suteikdama žibintui galimybę dalintis savo matymu ir jausmais.
Galiausiai, senasis sargybinis paprašė rotušės padovanoti jam žibintą už ilgą tarnybą. Žibintas atsidūrė sargybinio namuose, kur jis, pasakojant apie bendrus prisiminimus, tarsi vėl matė viską, ką buvo patyręs. Jis svajojo apie vaškinę žvakę, kad galėtų dalintis savo vaizdais su aplinkiniais, tačiau šeimininkai naudojo žibalą.
Sapne žibintas virto gražia angelo pavidalo žvakide, kurią laikė poetas. Pabudęs jis suprato, kad jo gabumai liks nepanaudoti, kol gyvi seniukai, kurie jį myli. Jis jautė ramybę, nes buvo mylimas ir prižiūrėtas.
Stiklių Gatvės Stebuklai
Kita pasakiška vieta vaikų pasaulyje yra Stiklių gatvė. Čia net nematomi stikliai, kurių žingsniai ir būstai yra stikliniai, pabunda vidurnaktį. Gatvėje ant stiklo svarstyklių sukasi trapus sviedinukas, o prie vartų išeina stiklinė mergytė. Fontane plaukioja stiklo žuvytė, o aplinkui - stiklo gėlės, kurpaitės ir net lakštutė, kurią bandė pagauti stiklinis katinas.
Net ir dūžtančios pelės, pasislėpusios už kampo, yra iš stiklo. Kai vaikas pabunda, nematomi stikliai tyliai sugrįžta į sapną.
Vaikų Literatūros Atspindžiai
Vaikų gatvė gyvena ir knygose. Viena iš jų - Violetos Židonytės "Abėcėlė - mano draugė". Nors tai ir kuklus leidinys, jame yra dainelė su natomis, tinkama ugdymo įstaigoms. Eiliavimas paprastas ir smagus, tinkamas mažiausiems, tačiau kritikai pastebi tam tikrų trūkumų, tokių kaip nesklandumai teksto ir paveikslėlių išdėstyme.
Gendrutis Morkūnas teigė, kad tik vaikai gali suprasti vaikiškas knygas. Kompromisinė nuostata - vaikiškos knygos turi patikti ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, turėti kelis prasminius lygius.
Sauliaus Kargaudo "Rainio išdaigos" pristato eilėraščius apie katiniuką Rainį. Nors kai kurie eilėraščiai „beveidžiai“, knygoje yra humoro ir lavinamoji užduotis. Iliustracijos, sukurtos Gintaro Jociaus, yra eklektiškos - dalis piešta akvarele, dalis - kompiuteriu, o personažų veidai kartais atrodo dirbtiniai.
Ayano Imai "Batuotas Katinas" siūlo savitą ir šmaikštų žvilgsnį į klasikinę pasaką. Katinas padeda savo šeimininkui batsiuviui nebankrutuoti, sugalvodamas pardavinėti batus įvairiems padarams. Iliustracijos dailios, o pasakojimas - neilgas, tinkamas vaikams, besimokantiems skaityti.
Batuotas katinas | Pasakos ir istorijos prieš miegą vaikams | Pasakėčia
Šios knygos, kartu su pasakomis ir eilėraščiais, kuria turtingą ir įvairiapusį vaikų pasaulį, kuriame kiekvienas gali rasti ką nors sau.
