Savaitgalį pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.
Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį - aukštosios muzikos koncertą. „Puikus koncertas visomis prasmėmis: gerai sudėliota koncentruota programa, tiek idėjiškai, tiek dramaturgiškai; sukurta pakili, šventiška, tačiau be pompastikos atmosfera. Meninė kokybė taip pat aukšta, itin „išaugo“ Muzikinio teatro orkestras. Naujos kokybės lygį jis ypač pademonstravo atlikdamas M. K. Čiurlionio „Miške”.
Pasak filosofo Arvydo Juozaičio, parašiusio libretą istorijų operai „Klaipėda“, kurios premjerą išvysime vasarą elinge, koncertą „Lietuviais esame mes gimę“ galima vadinti ypatingos šviesos švente: „Muzikinio teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio, pranešėjai, spalvinis scenos sprendimas - viskas buvo aukščiausios kokybės. Atlikti rečiausi muzikiniai kūriniai, nuskambėjo ir atliekami pirmą kartą. „Dėkoju už nuostabias jaudinančias akimirkas. „Šių dienų kontekste būti lietuviu, kalbėti savo kalba ir turėti taikų dangų virš galvos - didžiulė vertybė.
Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę“, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą. Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika.
Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887-1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas“ ištrauka. „Talentingieji teatro solistai R. Petrauskaitė (sopranas), M. Rojus (baritonas) padainavo ir nuostabias, visų mylimas S. Šimkaus harmonizuotas lietuvių liaudies dainas „Tamsioj naktelėj“ ir „Anoj pusėj Dunojėlio“ bei jautriąją, melodingąją „Kur bakūžė samanota “(ž. P. Vaičaičio). Klausydami šių talentingų miniatiūrų, galėjome prisiminti S. Šimkaus žodžius: „Kukli sielos gelmėse gimusi dainužė trumpai valandėlei gali mums atskleisti daug didžiojo grožio tiesų“. (Nespausdinti S. Šimkaus dienoraščiai).“,- primena profesorė D. Kšanienė.
Istorinei progai skirtoje programoje neapsieita ir be kitos populiarios S. Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. „Nekantraudami laukėme talentingos, produktyvios, plačiai žinomos kompozitorės L. Narvilaitės kūrinio ištraukos iš kelių autorių kuriamos istorijų operos „Klaipėda“, kurios premjera įvyks šų metų vasarą. Intriguojantį fragmentą atliko KVMT choras (chormeisteris V. Konstantinovas), orkestras, solistai R. Petrauskaitė ir Š. Šapalas.
Kompozitorius V. Konstantinovas taip pat yra vienas iš būsimos operos „Klaipėda“ autorių, tačiau koncerte girdėjome kitą, pirmą kartą atliktą, jo veikalą - 2022 m. sukurtą simfoninę pjesę „Jau aušt aušružė“. Maestro V. Konstantinovas puikiai pažįsta Mažosios Lietuvos liaudies dainas, jų savybes, yra sukūręs ne vieną kompoziciją, remdamasis šio krašto dainų motyvais, tad neabejotina, kad ir šis kūrinys gražiai įsilies į Klaipėdos krašto dienos atmosferą ir bus pamėgtas publikos“,- sako D.
Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekama Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana“ (1935-1936) pirmoji dalis „O Fortuna“.
Vasarį 15 d. 14 val. Dalyvauja Šiaulių kultūros centro kameriniai chorai: „Atžalynas“ (meno vad. M. Žalalis“, „Vasara“ (meno vad. K. Luotė), „Bičiuliai“ (meno vad. M. Žalalis), choras „Tremtinys“ (meno vad. G. Palujanskienė), taip pat Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos 3 kl. berniukų choras, Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos 4 kl. mergaičių ansamblis (mokyt. D.
Įėjimas su kvietimais. Kvietimus nuo vasario 2 d. Kasos darbo laikas darbo dienomis 9-18 val. VI-VII 1 val. prieš renginį. Renginio trukmė: ~1 val.
Atsiprašome, išparduota! Per pirmus 5 verslo gyvavimo metus, bankrutuoja 95% verslininkų, per kitus 5 metus iš likusiųjų 5% bankrutuoja dar 80%. Viena iš pagrindinių neefektyvaus verslo valdymo problemų - nesusikalbėjimas tarp skirtingų sričių ekspertų įmonės viduje. Turbūt ne kartą esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai kalbėdamas su kitos profesijos atstovu niekaip negalėjote su juo susikalbėti ir suprasti vienas kito? Ruošiantis paleisti pirmą bepilotį kosminį laivą „Buran” buvo susidurta su problema. Skirtingų profesijų atstovai - biologai, mechanikai, inžinieriai, matematikai turėjo susišnekėti viena kalba. Kaip rodo patirtis, valdyti verslą gali būti taip pat sunku, kaip paleisti kosminį laivą. Verslo procesai tampa vis sudėtingesni, todėl atsiranda poreikis sistematizuoti verslą ir aprašyti jame vykstančius procesus. Nesudėtinga „DRAKON” kalba aprašyti procesai sumažina žmogaus klaidos ir interpretacijos galimybę. remdamasis Algirdo Karaliaus „Drakon” rekomendacijomis perrašė savo medicininius algoritmus ir įkūrė hibridinių mokymų laboratoriją „Hybrid LAB”. Taip ekstremalios medicinos procedūros tapo lengvai suprantamos. kompanijai ateinant į naują rinką, „DRAKON” kalba buvo sėkmingai pritaikyta aprašant sudėtingus verslo procesus. Jūsų verslas gali pakilti į naują lygmenį, jei tinkamai suvaldysite veiklos procesus. Algirdas Karalius dirba 18-oje pasaulio šalių su įvairiomis kompanijomis, padeda joms padidinti efektyvumą ir pelningumą. Kai tik Algirdas iš V. Taip Algirdas Karalius tapo pirmuoju žmogumi pasaulyje, pritaikiusiu šį metodą medicinoje, o vėliau ir versle. Praktinis užsiėmimas. Kaip "Drakon" kalbą panaudoti Jūsų versle ir verslo procesus paversti maksimaliai suprantamais? S. Konarskio g. El. p.
