Kodėl toks nekaltas patarimas taip greitai išveda iš pusiausvyros? Nes, na, juk pagalbos tai tikrai reikia auginant vaikus. Jeigu reikėtų surasti giliausią ir skaudžiausią priežastį manyje, kodėl taip erzina pasiūlymas prašyti vaikų tėčio pagalbos, tikriausiai tai būtų jausmas, kad jeigu aš turiu pas savo partnerį prašyti pagalbos, tai vadinasi aš vaikus auginu iš tiesų viena.
Kada nors savęs klausėte, iš kur atsirado šis požiūris, kad mamos turi prašyti vyrų pagalbos, auginant jų abiejų bendrus vaikus? Daugelį amžių vienintelis tėčių vaidmuo buvo finansiškai išlaikyti šeimą. Kai tuo tarpu mamos vaidmuo buvo rūpintis vaikais ir namais. Tėtis vaikų auklėjime dalyvaudavo tik tada, kai reikėdavo drausminti ar nubausti vaiką. Laikai keičiasi. Šiandien tėčiai vis labiau įsitraukia į vaikų auklėjimą ir priežiūrą. Taip pat išaugo ir šeimos struktūrų įvairovė. Apsidairę pamatysime aplinkoje vienišų tėčių, išsiskyrusių tėčių, patėvių, įtėvių, biologiškų tėčių, tos pačios lyties tėčių. Šiuolaikinės šeimos struktūra skiriasi nuo tradiciškai mums iki šiol pažįstamos šeimos, kur du jauni skirtingų lyčių žmonės susituokę užaugindavo vaikus ir nugyvendavo kartu iki gyvenimo pabaigos. Ilgą laiką skyrybos buvo tabu, net ir tais atvejais, kai tarpusavio santykiai būdavo visai prasti, bet vis labiau ir labiau suvokiama ir priimama, kad vaikams svarbiau už tėvus po vienu stogu yra sveika psichologinė ir emocinė aplinka namuose.
Tėvystės pasiruošimas ir iššūkiai
Ar reikia ruoštis tapti tėčiu? Jeigu prieš keliasdešimt metų tėčiai seminaruose ir susitikimuose buvo retas svečias, tai šiandien jau nieko nestebina į paskaitą apie tėvystę atėjęs tėtis. Tikiu, kad vis dar gali būti nedrąsu apie tai papasakoti darbdaviui, prašantis išleisti iš darbo, ar net draugų tarpe, bet pasiryžus ir nuėjus, galima pamatyti ir suprasti, kiek daug visko mūsų laukia tėvystėje, ir suvokti, kad tėvystė iš tikrųjų bus susitikimas su mumis pačiais. Tėčiai, taip pat kaip ir mamos, tėvystę turi prisijaukinti, o tai padaryti lengviau, jeigu tėčiai nuo pat pradžių ruošiasi kūdikio gimimui arba vaiko atėjimui į šeimą. Suplanavus šeimos pagausėjimą, moteriai besilaukiant, dažnai vyrai gali jaustis taip, tarsi jie iš tikrųjų nepriklausytų šiam naujam pasauliui. Gyvybė gyvena ne jų kūne, šeimos laukiantį pasikeitimą sunkiau užčiuopti. Kai negalime kontroliuoti, kas vyksta mūsų aplinkoje, mes dažnai susirandame naujų veiklų, kurios padeda atgauti kontrolės jausmą, taigi tėčių užimtumas nėštumo laikotarpiu gali byloti apie jų bandymą per išorinius veiksnius vėl pasijusti padėties šeimininkais. Patiriami jausmai ir emocijos tiek mamai, tiek tėčiui yra nauji, todėl labai svarbus yra tarpusavio santykis ir kalbėjimasis. Visai nesvarbu, kuo kiekvienas nuspręs rūpintis namuose, svarbiausia, kad tėvai pasiektų susitarimo, kuriuo jie abu būtų patenkinti.
Ruošdamiesi tėvystei, tėčiai supranta, kiek daug skirtingų faktorių daro įtaką požiūriui į vaiką. Visų pirma tai, kaip jie patys buvo auklėjami. Dažnai mes patys nesuvokiam, kodėl elgiamės ar reaguojame vienaip ar kitaip. Taip pat greitai yra susiduriama su suvokimu, kad tėvystė yra didesnė ir apimanti daugiau sričių, negu mes iki tapdami tėvais įsivaizdavome. Net ir ruošiantis tėvystei, neįmanoma iki galo įvertinti pokyčių, kuriuos kūdikis atneš į šeimą. Kai kurie tėčiai gali bandyti ir toliau gyventi taip, lyg niekas iš tikrųjų nebūtų pasikeitę. Gali reikėti laiko, kol tėčiai pajus glaudų ryšį su savo kūdikiu. Dabar jau niekam nebe paslaptis, kad pogimdyminės depresijos gali kamuoti ir tėčius. Tėtis gali jaustis nereikalingas, ypač jei jam neleidžiama dalyvauti ankstyvojoje kūdikio priežiūroje, nes „mama žino geriau“. Kartais būna atvirkščiai, tėtis tarsi pradeda konkuruoti su mama, jis įsitraukia į kūdikio priežiūrą ir namų ruošos darbus taip, kad mama pradeda jaustis šiek tiek išstumta. Abiems tėvams svarbu stengtis pasiekti pusiausvyrą santykyje ir tėvystėje. Pusiausvyros paieškos nėra lengvos, jos mus lydi, net kai vaikai jau suauga ir palieka namus - tada tariamės dėl santykių su anūkais.
Vaikams svarbu leisti laiką kartu su tėvais. Labai svarbu suteikti laiko ir erdvės vyrui vienam pabūti su vaikais, be mamos. Leiskime tėčiui su vaikais būti taip, kaip norisi jam, kaip norisi jiems kartu. Tas laikas turi būti jų ir apie juos. Tėčiai dažnai laiko prioritetais pramogas ir smagų laiką su vaikais, kai tuo tarpu mamos labiau koncentruojasi į rūpinimąsi vaiko buitimi, palikime laisvę apsispręsti jiems! Kai tėtis aktyvus šeimoje, leidžia laiką su vaikais, domisi jų pomėgiais, yra parama vaikams - pasinaudokime tais momentais ir pasirūpinkime savimi, skirkime laiko sau, pasitikėkime, kad jie abu ras būdų, kai nenusisukti galvos ir pasibūti kartu. Vaikams tėčio palaikymas yra ypač svarbus stresinėse situacijose: kai kažkas nepavyksta, kai negaunamas rezultatas, kai žeidžia aplinka. Mamos tokiose situacijose pačios sureaguoja labai emocingai, joms tarsi skauda už vaiką ir su vaiku. Tėvystė yra taip pat apie vienas kito palaikymą.
Mes visi gyvename dideliuose kūnuose, o viduje dažnai jaučiamės kaip vaikai. Ir visi tėvystės patarimai, kuriuos norime įgyvendinti su savo vaikais, mes juos visų pirma turime prisitaikyti sau, kaip suaugusiam žmogui. Jeigu vaikus mokome draugystės, vadinasi turime savo partneryje pastebėti tai, ką jis daro gerai, ir būti dėkingais už tai. Beje, tai, ką pastebime, [...] dauginasi, vadinasi jeigu pastebėsime, kas mums teikia džiaugsmą, džiaugsmo šeimoje ir turėsim daugiau. Mes visi mokomės būti tėvais. Be to, niekas negali iš tikrųjų paruošti tėvystei, nes tėvystėje mus iš tikrųjų nuolat ištinka ne situacijos, o emocijos kylančios tose situacijose. Neišvengiamai bus klaidų, būsime pavargę, nusivylę. Kuo anksčiau pasirūpinsime turėti savo aplinkoje erdvę, kurioje galima patikimam žmogui atiduoti visus jausmus, kylančius tėvystėje, kurioje bus, kas saugiai juos priima, išklauso, tuo labiau galėsim tėvyste mėgautis ir joje atsipalaiduoti.
Praktiniai patarimai auginant du vaikus
Lengviausia mėgautis darna ir harmonija, kai iš anksto susitariame dėl vaikų priežiūros darbų pasiskirstymo. Auginant vaikus, svarbus abiejų tėvų dalyvavimas. Kiekvienai šeimai reikia pajamų ir jas gali į šeimą parnešti vienas iš tėvų arba abu, pagal bendrą susitarimą. Susitarus dėl pajamų, svarbu nepamiršti, kad namų ir vaikų priežiūros pareigos turi gulti ant abiejų tėvų pečių. Vaikui svarbu jausti abiejų tėvų dėmesį. Žinoti, kad tėvai auga kartu ir pažįsta jo turimus draugus, žino, kas jam kelia nerimą, kokius žaidimus mėgsta žaisti kieme, apie ką svajoja, kur reikia palaikymo, kaip sekasi mokykloje, kas ten domina. Vaikams nereikia naujausių technologijų ar brangių dovanų. Jokios dovanos ar pramogos niekada nepakeis ir neatstos tikro, šilto ryšio su tėvais.
Namus užpuolusios netvarkos prieš gimstant pirmajai dukrai negalėjome ir įsivaizduoti. O kai po daugiau kaip dvejų metų gimė antroji atžala, tvarkytis teko pradėti dar daugiau. Bet tada tėvai bent jau geriau suprato, kaip padėti vienas kitam. Kažkur esu skaičiusi, kad tvarkytis namus su mažais vaikais yra tas pats, kaip valyti sniegą kieme, kai vis dar sninga. Kol namuose yra mažas vaikas, tol juose nebus tvarkos. Todėl pirma turite atsipalaiduoti ir susitaikyti, kad tai, kas vyksta augant vaikams, yra daug gražiau nei tvarkingos lentynos. Antra, pasiskirstykite darbais ir netingėkite - vienas tėvelių gal neprieštarauja penkiskart per dieną plauti indus, o kitam nėra už tai baisesnio darbo. Įsiveskite režimą, kuris nė vieno iš tėvų nekankintų, ir sąžiningai be išimčių jo laikykitės.
Vaikai namuose reiškia kalnus skalbinių. Juk mažyliai visur ropoja, tyrinėja, ieško ir šokinėja per balas. Net vieną dieną išlaikyti vaiką švarų yra neįmanoma misija, o ką jau kalbėti apie savaitę, mėnesį ar metus. Todėl labai greitai supranti, kad senieji skalbimo būdai bus bejėgiai. Bandai kažkaip suktis, bet tada visi namų kampai lieka apkarstyti šlapiais drabužiais. Anot Julijos, tikrą revoliuciją jų namuose sukėlė džiovyklė, po kurios atsiradimo sunku įsivaizduoti ankstesnį gyvenimą be jos. Ko jau ko, bet laiko ramiai lankstyti ir džiaustyti drabužius auginant vaikus nebūna. O tada skalbiniai užima pusę svetainės - tik laiko klausimas, kada vaikas čiups ir numes ant žemės. Na, o turint šiuolaikinę džiovyklę, drabužius tereikia į ją perkelti iš skalbimo mašinos ir po kurio laiko išsitraukti jau sausus. Procesas, kuris anksčiau užtrukdavo ilgiau nei parą, dabar trunka vos porą valandų.
Mažam vaikui dažniausiai nėra didelio skirtumo, kur būti ir ką veikti. Jam tiesiog svarbu šalia matyti tėvus ar kitus vaikus. Jei išmėtytų daiktų nešiojimą į vietą paversite žaidimu, vaikas pats uoliai tvarkysis. Žinoma, tai pavyks ne kasdien, bet kartais vaikas pats nesuprasdamas gali jums padėti. Žaidimu gali tapti net ir tas pats minėtas drabužių perkėlimas iš skalbimo mašinos į džiovyklę. Darbas visai paprastas ir be vaiko jį padarytumėte daug greičiau, tačiau šitaip kartu ir nuo pat mažens mokomasi, kad į atsakomybes galima žiūrėti linksmai. Po poros metų patys sau už tai padėkosite.
Tai labai paprastas triukas, kurio mane išmokė draugė. Net jei vaikas dar visai mažytis ir netvarkos nekelia, juo rūpinantis aplinkui susikaupia milijonas ne vietoje padėtų žaisliukų, buteliukų ir kitų niekučių. Dabar laikomės tokios taisyklės - mes su vyru negalime iš kambario išeiti tuščiomis. Kaskart su savimi pasiimame vieną ar du daiktus, kuriuos nunešame į vietą. Rodos, tai mažytis darbas, bet per visą dieną daug ką šitaip sutvarkai.
Turbūt kiekvienoje pagalbos tėveliams knygoje rasite šį patarimą. Kartais tėveliai, o ypač mamytės, bijo pasirodyti savanaudiški ir prašyti partnerio laisvos popietės ar bent kelių valandų. Bet kūdikio priežiūra - labai varginantis darbas, tad kartais tiesiog reikia pailsėti. Neužsikraukite visko ant savo pečių, nes anksčiau ar vėliau palūšite. Tiesa ta, kad nėra vieno stebuklingo patarimo, kuris padėtų įveikti visus vaiko priežiūros iššūkius. Vaiko auginimas reikalauja daug pasikartojančio, alinančio ir rūpestingo darbo. Draugai, auklės, giminaičiai ar buitinė technika... Jei tik sugalvojate, kas gali jūsų darbą palengvinti, būtinai tuo ir naudokitės.
Svarbaus ryšio kūrimas ir palaikymas
Vaikams svarbu leisti laiką kartu su tėvais. Labai svarbu suteikti laiko ir erdvės vyrui vienam pabūti su vaikais, be mamos. Leiskime tėčiui su vaikais būti taip, kaip norisi jam, kaip norisi jiems kartu. Tas laikas turi būti jų ir apie juos. Kai tėtis aktyvus šeimoje, leidžia laiką su vaikais, domisi jų pomėgiais, yra parama vaikams - pasinaudokime tais momentais ir pasirūpinkime savimi, skirkime laiko sau, pasitikėkime, kad jie abu ras būdų, kai nenusisukti galvos ir pasibūti kartu.
Tėvystės įgūdžiai neatsiranda natūraliai ir lengvai, todėl būkite kantrūs (-ios) ir atviri (-os) naujoms patirtimis. Laukiama per ilgai prieš įsitraukiant į vaikų auginimą. Dalis vyrų į kūdikystę žiūri kaip į laiką, kurį vaikui geriausia praleisti su mama. Dėl šio įsitikinimo tėčiai gali nenorėti į tai „kištis“. Kai kurie vyrai taip pat jaučiasi nejaukiai arba nedrąsiai įsitraukti į kūdikio priežiūros darbus, tokius kaip sauskelnių keitimas, maudymas, rengimas, maitinimas. Gali atrodyti, kad tai yra darbai, su kuriais tėčiai negali susitvarkyti, ar negali susitvarkyti taip pat gerai, kaip jų partnerės. Ankstyvo kontakto su savo vaiku nebuvimas gali turėti neigiamų pasekmių vėliau. Kuo ilgiau jį atidėsite ir delsite užmegzti ryšį su savo vaiku bei jį puoselėti, tuo nejaukiau jūs ir jūsų vaikas jausitės būdami kartu. Ir kuo labiau nejauku bus būti dviese, tuo mažiau abu vėl norėsite leisti laiką kartu. Kai tėtis retai būna su savo vaiku, vaiko nepasitenkinimas tokiu tėčio jausmų nepritekliumi kenkia susitikimo kokybei. Vaikas gali jausti pyktį ir nepakantumą, o tai gali išprovokuoti jūsų pačių nepakantumą ir atitolimo jausmą - ir taip papuolama į uždarą ratą. Kita vertus, kuo daugiau laiko praleisite kartu, tuo džiaugsmingesnis jis jums abiem bus - kartu kursite artumo jausmą. Neatidėliokite tėvystės ir įsitraukite nuo pat pirmų vaiko dienų.
Kultūrinės normos, kad vaikų auginimas yra „moteriškas darbas“. Dalis vyrų palaiko stereotipinį darbų pasidalijimą šeimoje manydami, kad moters pareiga rūpintis namais ir vaikais, vyro - uždirbti pinigus. Nors laikai keičiasi ir vis daugiau tėčių aktyviai įsitraukia į vaikų auginimą, kultūrinės normos taip paprastai nenunyksta ir išlieka gajos. Įsitikinimai ir nuostatos keičiasi lėtai, tačiau kiekvienas galime nuspręsti, ko norime savo gyvenime. Net jei kultūrinės normos sufleruoja, kad į vaikų auginimą įsitraukti neturėtumėte, jūsų vaikams jūsų įsitraukimas yra būtinas! Tyrimai rodo, kad vaikai, kurių tėčiai į jų auginimą įsitraukia nuo pat pradžių, yra geresnės sveikatos, geriau mokosi mokykloje.
Jaučiamas finansinis spaudimas. Gimus vaikui, užplūsta begalinės atsakomybės už savo vaiką jausmas. Kaip tėvas jaučiate atsakomybę suteikti jam viską, ką galite geriausia. Galbūt jūsų suotuoktinė / partnerė gimus vaikui nustojo dirbti arba iš esmės sumažino savo darbo krūvį. Sumažėjus šeimos finansams jaučiate didesnę atsakomybę užtikrinti, kad šeimai nieko netrūktų. Ironiška, nes užuot skyrus daugiau laiko savo naujagimiui, jaučiate spaudimą dirbti viršvalandžius, kad galėtumėte patenkinti šeimos poreikius. Vaikams augant bei pasiekus amžių, kai jūsų dalyvavimo ypač reikia, gali būti, kad nebegalėsite taip lengvai atsitraukti nuo darbų. Kuo daugiau vaikų turite, tuo labiau pateisinate savo padidėjusius įsipareigojimus darbe. Jaučiate spaudimą uždirbti pinigus. Padidėjęs darbo krūvis tarsi leidžia pateisinti, kodėl esate pernelyg pavargęs po darbo ar savaitgaliais leisti laiką su vaiku (-ais). Kartais nebeįmanoma atskirti, ar iš tikrųjų tiek daug dirbate dėl šeimos finansinio gerovės, ar tiesiog jūsų karjera jums atrodo svarbesnė. Kol visiškai nepraradote galimybės „įšokti į tėvystės traukinį“, sustokite ir peržiūrėkite savo prioritetus. Jūsų vaikams reikia jūsų. Jiems reikia jūsų dėmesio, palaikymo, išminties, fizinio kontakto su jumis, jūsų padrąsinimo bei patvirtinimo, kad jie jums svarbūs. Jiems jūsų meilės reikia labiau nei prabangių daiktų ar rūbų.
Bijoma, kad aktyvus įsitraukimas į vaikų auginimą neigiamai paveiks karjerą. Dažnai dėl vyraujančių kultūrinių normų, asmeninių ambicijų ir finansinių įsipareigojimų papuolama susiduriama su dilema, kaip suderinti vaikų auginimą su darbu. Bijomasi, kad aktyviai įsitraukus į vaikų auginimą nukentės darbų kokybė ir karjeros galimybės. Darbo ir šeimos suderinimas yra rimtas iššūkis, kuriam turite skirti laiko ir nuoseklaus darbo. Tam pasiekti bus reikalingas aiškių ribų tarp darbo ir asmeninio gyvenimo nustatymas bei jūsų asmeninės pastangos. Pirmas žingsnis galėtų būti susėsti su sutuoktine / partnere bei ieškoti sprendimų kartu.
Vaikų auginimas matomas kaip papildoma našta prie kitų rūpesčių. Būna situacijų, kai tėčiai laiką su savo vaikais mato kaip dar vieną dalyką, kurį jie turi daryti. Jie jaučiasi pavargę bei perpildyti kitų įsipareigojimų ir rūpesčių. Galbūt jie jaučiasi negalintys persiplėšti tarp darbinių įsipareigojimų ir įsipareigojimų šeimai. Galbūt turi santykių su partnere problemų, ar finansinių rūpesčių. Arba tiesiog jaučiasi neadekvatūs, „nerangūs“ tėčiai ir dėl to vengia leisti laiką su savo vaiku (-ais). Sprendimas vėlgi gana paprastas - suplanuokite daugiau kokybiško laiko su savo vaiku. Kuo kompetentingesnis jausitės kaip tėtis, tuo daugiau džiaugsmo tėvystė teiks. Akivaizdu, kad kuo mažiau papildomų rūpesčių kils laiką leidžiant su vaiku, tuo laisvesnis ir labiau spontaniškas jis jums bus. Tėvystė gali suteikti daug progų jūsų asmeniniam augimui.
Bandoma užmegzti ryšį su vaiku, bet sulaukiama atstūmimo. Kai laikas, praleidžiamas su vaiku, yra nenuoseklus ir fragmentiškas, tai gali turėti neigiamų pasekmių santykio kokybei. Net atradęs laisvo laiko ką nors kartu nuveikti galite susidurti su šaltumu iš vaiko pusės ir atstūmimu. Nerandama jokių bendrumų su vaiku. Kartais atrodo, kad nėra nė vieno dalyko, kurį vaikas mėgtų ar darytų taip, kaip jo tėtis. Muzika, kurios klauso, rūbai, kuriuos dėvi, veiklos, kuriomis užsiima, net kalba, kuria kalba - viskas atrodo svetima. Tokiais atvejais verta prisiminti, koks būdamas vaikas jautėtės pats skirtingas nuo savo tėčio. Jūsų vaikas gali kalbėti ir elgtis kitaip nei tai darėte jo / jos amžiaus. Vis dėlto nepamirškite, kas jis / ji gali turėti tokių pat emocinių poreikių, kokių pats turėjote. Vaikui reikia jūsų palaikymo, pritarimo ir meilės bei artimo ryšio su savo tėčiu. Todėl pasistenkite skirti laiko bendrumams atrasti. Priimkite tai kaip galimybę savo horizontui išplėsti bei sumažinti atstūmimo jausmą savo vaikui. Pasistenkite priimti jo interesų lauką. Jūsų vaikas bus laimingas galėdamas pasidalinti savo pomėgiais, jei tik pajus, kad domitės nuoširdžiai.
Bendravimas su vaiku yra labai sudėtingas. Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis dėlto labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio. Vaikas nori išgirsti, kad nėra blogas žmogus, kaip visi kiti apie jį mano (ar kaip galimai mano apie save). Reikia, kad mylėtumėt nieko nepaisydami. Kaip neprarasti kantrybės? Pasistenkite suprasti vaiko nesaugumą. Jūsų vaikas gali atrodyti labai valdingas, nors viduje iš tikrųjų jaučiasi bejėgis, gali atrodyti viskam besipriešinantis, nors viduje iš tikrųjų yra išsigandęs ir jaučiasi bejėgis. Atminkite, pasaulyje nėra kito žmogaus, kuris turėtų tiek galios, kiek jūs, padėti vaikui pasijusti geriau bei pradėti galvoti apie save gerai. Išlikite kantrus. Nebijokite ieškoti pagalbos bei pasitarti su kitais tėvais panašiose situacijose.
Manoma, kad vaikai mieliau laiką leidžia su mama. Galbūt paklausęs vaiko ar jis norėtų eiti su mama, ar su jumis, išgirdęs atsakymą, kad jis nori eiti su mama, jaučiatės atstumtas bei manote, kad vaikas labiau nori būti su mama. Galbūt taip yra todėl, kad jūsų žmona / partnerė rodo daugiau entuziazmo, dėmesio ir įsitraukimo būdama su vaikais, nei tai darote jūs. Vaikų santykis su kiekvienu iš tėvų yra unikalus. Todėl neturėtumėte stengtis imituoti savo žmonos / partnerės elgesio. Priešingai - būkite autentiškas ir parodykite savo perspektyvą. Vaikai nori būti su tėčiais, kurie aiškiai rodo savo meilę, susidomėjimą ir entuziazmą būnant kartu.
Vengiate įsitraukti į vaiko gyvenimą, nes jūsų pačių vaikas jums atrodo labai sudėtingas. Galbūt nerandate bendros kalbos, jo elgesys kelia iššūkių, nesuprantate, kodėl viskas, ką jis / ji daro, yra priešinga tam, ką sakote ar ko prašote. Ironiška, bet būtent sudėtingais laikomiems vaikams jūsų reikia labiausiai. Vaikas mato jūsų frustraciją, pasipiktinimą, girdi kritiką ir jaučiasi siaubingai dėl to, ir vis dėlto labiausiai jam / jai reikia jūsų meilės ir dėmesio. Vaikas nori išgirsti, kad nėra blogas žmogus, kaip visi kiti apie jį mano (ar kaip galimai mano apie save). Reikia, kad mylėtumėt nieko nepaisydami.
Poros dažnai nesutaria, kaip auginti vaikus. Jums gali atrodyti, kad jūsų sutuoktinė / partnerė daro dalykus blogai ir ne taip, kaip reikėtų. Jūsų partnerei taip gali atrodyti dėl jūsų veiksmų. Todėl siekdamas išvengti konflikto, atsitraukiate. Jei jūsų norą būti su vaikais neigiamai veikia konfliktų su sutuoktinė / partnere baimė, turite stengtis šiuos konfliktus spręsti, o ne nuo jų atsitraukti. Pradėkite nuo pokalbio apie vaikų auginimą. Aptarkite, kaip tai norite daryti, ką norite daryti kitaip, nei darė jūsų tėvai ir pan. Kartais įtampai tarp jūsų ir jūsų žmonos / partnerės išspręsti gali prireikti profesionalios pagalbos, kad galėtumėte išspręsti savo vaikystės skaudulius, kurie neigiamai veikia jūsų tėvystės patirtis.
Auginant vaikus kasdien susiduriama su iššūkiais ir situacijomis, kurios yra naujos, nežinomos, sudėtingos. Nesate nei pirmas, nei vienintelis toks pasaulyje.
Kaip sukurti stiprų ryšį su vaiku? As manau, kad vaikuti reikia susiplanuoti tik tada, kai nera jokiu abejoniu. Daug kas sako: "Atvargsi su pametinukais, bet po to bus gerai". O kam vargti, ar ne geriau laukti to momento, kai vaiko auginimas bus nebe vargas, o malonumas... Ir dar vienas pagrindinis argumentas lėmęs mūsų naująjį planavimą yra vaikų amžius. Mes norim, kad mūsų vaikai turėtų bendrus interesus - vienas kitam būtų draugai ir pagalbininkai kai užaugs.
Sveikos, mes antra leliuka planavom del to, kad butu mazas amziaus skirtumas. Kad galetu kartu zaisti, o uzauge dalintis kartu dziaugsmais ir rupesciais... Mum taip pat aplinkiniai sako, kad bus sunku, bet as visiskai neimu į galva. Man nebus sunku nusiteikusi optimistiskai. Tas vadinamas "sunkus" periodas tesesi man iki 1.3 men. manau su antruoju galiu pakenteti tiek vardan del to, kad jiems bus smagiau kartu augti, zaisti... O kai uzaugs isvis bus super gerai turiu bendraamzia sesute, man ji vaikysteje, paauglysteje buvo geriausia drauge, o dabar netgi ir paramos ramsciu bunam viena kitai.
Nebūna trumpas sunkaus meto periodas... su dviem visada yra sunku... kol kudikis antras buna vienokios bedos, kai paauga prasideda tada kitos bedos pestynes, nepasidilanimai, riksai ir t.t. gal to isvengiama kai yra porele, bet kai pas mane bernai, tai galiu pasakyti, kad mums lengviausia ir geriausia buvo, kai antras buvo kudikis, o dbr namuose kaip kare o ar bus draugai, tai negali to sakyti nes viskas priklausys nuo to kaip iskiepysi jiems kas jie yra, koks bus seimos modelis ir t.t. Nebūna trumpas sunkaus meto periodas... su dviem visada yra sunku... tai tarp musu su sesute irgi buvo ir pestyniu ir barniu, be to nei vieni neuzauga jei turi sesute ar broliuka panasaus amziaus, as tai priimu kaip normalu reiskini. Tik tiek, kad pastoviai aukleji ir aiskini, kad negrazu pyktis beje ir suaugusios turim savo nuomones apie tam tikrus dalykus, skiriasi poziuriai. Būna, kad ir susipykstam, bet tai laikinai. Tas rysys tarp broliu ir seseru yra labai stiprus. As negaliu pasakyti kaip kitaip buna, nes su savo seserim sutariu. Beje svarbus yra poziuris, tau gal atrodo namie kaip kare, o man gali atrodyti priesingai. Pestynes, nepasidalijimai tarp vaikuciu yra niekai, sunku tikrai yra sunku tada kada vaikas ar vaikai suserga, tada jau plysta sirdis, atrodo, kad jei galeciau pasiimti ta liga, kad tik nesirgtu mano angeliukai.
Žinoma, yra sunku auginti vaiką!! Ir nesvarbu kokio jie amžiaus.. bet ir džiaugsmo ir laimės padvigubėja.... Nepasakyčiau kad du auginti daug sunkiau nei vieną. Nors vėlgi priklauso nuo paties vaiko ir tėvų, juk vaikai atsineša gimdami savų problemų - ar tai jautrumą ar tai hipeaktyvumą, prastą miegą ar kokias alergijas ar kitas sveikatos problemas..
