Dvejų metų vaiko smurtas - tai dažna ir itin jautri tema, kelianti daug klausimų ir nerimo tėvams. Kai vaikas pradeda mušti, kandžiotis ar spardytis, svarbu suprasti, kad tai nėra vien tik blogas elgesys, bet dažnai ir būdas komunikuoti, reikšti emocijas, kurias jis dar sunkiai valdo ir išreiškia žodžiais. Kai vaikas muša, svarbu nepanikuoti, o pabandyti suprasti šio elgesio priežastis ir tinkamai reaguoti.
Psichologai pastebi, kad vaiko agresyvus elgesys yra gana įprastas tam tikrame amžiuje. Ypač 1-3 metų vaikams būdingi pykčio priepuoliai, nes jie dar tik mokosi pažinti pasaulį, atrasti savo „aš“ ir ginti savo autonomiją. Ribų tikrinimas, neišlavėję emocijų valdymo įgūdžiai, nesugebėjimas išreikšti poreikių žodžiais - visa tai gali sukelti frustraciją ir pyktį, kuris pasireiškia fizine agresija.
Viena iš priežasčių, kodėl vaikas muša, gali būti nepakankamas dėmesys iš tėvų. Kai vaikas jaučia, kad elgdamasis agresyviai sulaukia daugiau dėmesio (net ir neigiamos reakcijos), jis gali pradėti kartoti šį elgesį. Taip pat svarbu atsižvelgti į vaiko temperamentą - kai kurie vaikai yra impulsyvesni ir greičiau pasiduoda emocijoms. Be to, pokyčiai šeimoje, stresas ar nuovargis gali padidinti vaiko dirglumą ir sumažinti jo kantrybę.
Psichologė dr. Giedrė Sujetaitė-Volungevičienė pabrėžia, kad nėra „blogų“ vaikų, yra tik vaikai, kurie negali patys įveikti susidariusio streso krūvio. Ji pataria ne bausti, o ieškoti ryšio su vaiku, bandyti suprasti, kas jam kelia nerimą, ko jis bijo ar ko jam trūksta. „Nėra blogo vaiko - yra vaikas, kuris negali pats įveikti susidariusio streso krūvio“, - teigia ji.
Ką daryti, kai vaikas muša?
Tėvams, kurių vaikai naudoja fizinę agresiją, svarbu atsiminti kelias pagrindines rekomendacijas:
- Išlikite ramūs: Nors tai gali būti sunku, jūsų ramybė padės vaikui greičiau nusiraminti. Venkite šaukti ar grasinti.
- Nubrėžkite aiškias ribas: Vaikui reikia suprasti, kad mušti, kandžiotis ar spardytis yra nepriimtina. Ramiai, bet tvirtai pasakykite „ne“, „sustok“ ar „taip elgtis negalima“.
- Mokykite tinkamo elgesio: Svarbu ne tik drausti netinkamą elgesį, bet ir mokyti, kaip elgtis tinkamai. Parodykite vaikui, kaip galima išreikšti pyktį ar nusivylimą be agresijos: pvz., patrepsėti kojomis, stipriai papūsti orą, paspardyti pagalvę ar tiesiog pasakyti žodžiais „aš pykstu“.
- Skatinkite bendravimą: Mokykite vaiką bendrauti žodžiais, aiškinti, ko jis nori ar ką jaučia. Jei vaikas dar mažai kalba, padėkite jam rasti tinkamus žodžius.
- Suteikite saugumo jausmą: Vaikas, kuris jaučia stiprų ryšį ir saugumą su tėvais, yra ramesnis ir geriau valdo savo emocijas. Skirkite vaikui kokybiško laiko, apkabinkite, paguoskite.
- Būkite nuoseklūs: Taisyklės ir ribos turi būti aiškios ir nuoseklios. Jei šiandien leidžiate kažką, o rytoj draudžiate, vaikas bus sutrikęs.
- Atpažinkite provokacijas: Kartais kiti vaikai gali provokuoti agresyvų elgesį. Mokykite savo vaiką, kaip atpažinti tokias situacijas ir kaip į jas reaguoti (pvz., pasakyti „stop“, atsitraukti, ieškoti pagalbos).
- Neskirkite per daug dėmesio pačiam smurtui: Kuo daugiau kalbama apie patį smurtą, tuo ilgiau jis gali tęstis. Svarbiau sutelkti dėmesį į tinkamą elgesį ir jo skatinimą.
Vaikų psichologė Aušra Kurienė pataria tėvams neskubėti taisyti ir drausti, bet skubėti suprasti. Ji pabrėžia, kad svarbu pripažinti ir priimti visus vaiko jausmus, net ir tuos, kurie mums nepatinka. „Svarbiausia atsiminti, kad visi jausmai yra legalūs, leistini ir yra normalu turėti visokius jausmus. Prisiminti, kad tėvai išmoko vaikus, kaip jausmus reikšti, ir tėvai yra pagrindinis pagalbos šaltinis vaikams su dideliais jausmais susitvarkyti“, - teigia ji.
Jei agresyvus elgesys tęsiasi ilgą laiką ir kelia didelį susirūpinimą, verta kreiptis pagalbos į vaikų psichologą. Specialistas padės suprasti konkrečias vaiko elgesio priežastis ir pasiūlys individualius sprendimus.
Tu viską neteisingai supranti - manipuliacijos forma, kai tau sąmoningai pūčiami dūmai į akis, 2
Kaip reaguoti, kai vaikas muša kitus vaikus?
Kai vaikas muša kitus vaikus, ypač darželyje ar žaidimų aikštelėje, situacija tampa dar sudėtingesnė. Kiti tėvai gali būti nepatenkinti, o auklėtojai gali jausti spaudimą.
Vaikų psichologė dr. G. Sujetaitė-Volungevičienė siūlo tris žingsnius, kuriuos vaikai gali išmokti:
- STOP: Aiškiai parodyti agresoriui, kad jo elgesys nepatinka, pasakant „stop“ ir parodant rankomis gestą „stop“.
- Atsitraukti: Palikti žaidimo aikštelę ar kitą erdvę, kurioje vyksta muštynės.
- Ieškoti pagalbos: Jei konfliktas tęsiasi, svarbu drąsiai ieškoti pagalbos.
Svarbu kalbėtis su darželio auklėtojomis ir administracija apie problemą. Kartais gali būti naudinga, jei psichologas ar kitas specialistas konsultuoja auklėtojus, kaip elgtis su vaiku.
Taip pat svarbu suprasti, kad vaiko agresyvus elgesys gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis. Kiti vaikai gali tyčiotis, erzinti, provokuoti, o tada fizinis atsakymas gali atrodyti kaip savigyna. Suaugusieji turėtų pastebėti visas smurto formas ir neleisti jų.
Viena iš diskusijų dalyvių pasidalino patirtimi, kai jos vaikas mušėsi, ir ji nusprendė ignoruoti agresyvų elgesį. Kai vaikas pradėdavo muštis, ji tiesiog išeidavo į kitą kambarį. Tai reikalavo daug kantrybės, bet po kurio laiko vaikas pradėjo keisti savo elgesį.
Kitas patarimas - skatinti vaiką sakyti „stop“ ir atsitraukti, o jei tai nepadeda - ieškoti pagalbos. Kai kurie tėvai pasakoja, kad perėjimas į kitą grupę ar net kitą darželį padėjo vaikui, nes ten dirbo labiau patyrę pedagogai arba vaikai buvo didesni ir tvirtesni.
Ką daryti, jei vaikas muša save?
Maždaug ketvirtadalis vaikų, apimti pykčio, muša, žnaibo, kandžioja ar kitais būdais žaloja save. Ši problema būdingiausia 1-3 m. vaikams. Tai gali būti būdas nusiraminti, ypač kai dygsta dantys ar prasideda ausies uždegimas. Svarbu stebėti, ar tokio elgesio pradžia nesutampa su kitais simptomais ar fiziologiniais veiksniais (nuovargis, alkis, perdėta stimuliacija).
Jei vaikas pradeda žaloti save, kai supyksta, svarbu užkirsti kelią tam sakant: „Dabar pykti negalima, bet gali nueiti į kampą ir patrepsėti“. Tokiu atveju vaikas gautų paskatinimą ir pagyrimą už tinkamą elgesį, o tai veikia efektyviau nei nuobaudos.
Jei vaikas sunkiai valdo emocijas, psichologai pataria mokyti jį atpažinti kūno ženklus (sukąsti kumščiai, įtemptas kūnas) ir naudoti atpalaiduojančius pratimus (pvz., „pilvo kvėpavimas“, „robotas ir spagečiai“).
Svarbu atsiminti, kad vaiko agresyvus elgesys, net ir savęs žalojimas, gali būti suprastas ir pakeistas. Tėvų kantrybė, nuoseklumas ir supratimas yra pagrindiniai įrankiai, padedantys vaikui išmokti tinkamai reikšti savo emocijas.
Vaikų psichologė Aušra Kurienė teigia, kad svarbu mokyti vaikus, kaip tinkamai reikšti jausmus, o tėvai yra pagrindinis pagalbos šaltinis vaikams su dideliais jausmais susitvarkyti. Ji rekomenduoja neskubėti taisyti ir drausti, o skubėti suprasti vaiko situaciją ir jo jausmus.
Kai vaikas muša, svarbu ne tik nubrėžti ribas, bet ir mokyti tinkamo elgesio, skatinti bendravimą žodžiais ir suteikti saugumo jausmą. Jei problema tampa nevaldoma, nebijokite kreiptis pagalbos į specialistus.
