Laimė - tai visai ne rezultatas, tai ne kažko gavimas, ko mes neturime. Šiuolaikinis materialus pasaulis suvokia žodį „laimę” kaip materialinių resursų, NT valdymo galimybę, aukšto socialinio statuso buvimą ir pan. Melagingas prestižas klęsti ir viso to fone auga mūsų vaikai. Ar daug iš tikrųjų laimingų žmonių matome aplink save? Deja. Bet kuris laimingas žmogus, pasiekęs tam tikrų aukštumų pasakys, kad pati iš savęs „viršūnė” nepadarys žmogaus laimingo kartui ir amžiams. Tai tik priemonė. Tai koks gi bruožas skiria laimingą žmogų nuo nelaimingo? Dėkingumas.

Maži vaikai negeba įvertinti tėvų pastangų, negeba suvokti kokia yra komfortiškos vaikystės kaina. Tačiau savo pavyzdžiu tėvai gali pastebėti ir įvertinti tai, kas mus supa. Nuolatos. Rezultate vaikai suvoks tėvų pastangų vaisius ir pradės juos vertinti. Kai žmogus geba vertinti tai, ką turi. Ne nuolat kartojant tai, kad jie turi būti dėkingi, o skiepyti dėkingumo jausmą juose. Žodžiai „ačiū” ir „prašom” geri pagalbininkai, tačiau jų, deja, nepakakanka.

Kaip ugdyti dėkingumo jausmą?

1. Pagal galimybes, pratimą vertėtų atlikti kiekvieną dieną. Geriausiai - prieš nakties miegą. Atsigulkite šalia vaiko ir aptarkite visas „dovanas”, kurias atnešė diena. Vardydami dienos „dovanas”, mes mokome vaiką matyti tai, kas gero su mumis įvyksta - dovanas.

2. („daikteliaukite” ir leiskite vaikui neštis namo įvairius rastus „lobius” - kamštelius, įdomios formos pagaliukus, plastikinio žaislo nuolaužą ir pan. Vaikui atsidžiaugus ir pamiršus apie šiukšlytę, ją galėsite išmesti (jam nematant), o vaikui suteiksite neįkainojamą patirtį: kūrybiškumo ir vaizduotės auginimas, savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi skatinimas, džiaugsmas paprastais gyvenimo dalykais!

3. Jūs patys sprendžiate kada ir kiek laiko galite skirti šiai sričiai. Ar tai kartą per mėnesį, ar kasdien, kuomet jūs kartu su vaikais darote kam nors gera. Tai ir labdara (surinkimas nebereikalingų daiktų, žaislų, knygų), gyvūnų globa, pagalba senjorams ir pan. Šis įprotis leidžia vaikui pajusti, kad malonu ne tik gauti, bet ir duoti.

4. Kai vaikams dėkojama už pagalbą, jie jaučia, kad juos vertina, todėl daug mieliau įsijungia į bendrus - šeimos tvarkos ritualus: renkant žaislus, sudedant indus į indaplovę, nuvalant dulkes, serviruojant stalą ir pan. Tuomet jiem norisi stengtis. Nebūtina kaskart „dainuoti ditirambus”. Pakaks ir dėkingai nusišypsoti vaikui, paglostyti nugarytę, spūstelt ranką, pakedenti plaukus, apkabinti vaiką. Nebijokite to, kad vaikas be pagyrų nieko nedarys. Šis etapas „išsigyvens” ir „išsiaugs”.

5. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikai jaučiasi kur kas laimingesni, kai turi galimybę dalintis ir vaišinti. Didesnį pasitenkinimą jiems atneša galimybė dovanoti savo pačių kurtą darbelį. Taip pat svarbu paaiškinti vaikui, kad dovanoti galima nebūtinai daiktus, o taip pat gerus žodžius, šypsenas ar apkabinimus ir nebūtinai kokia nors proga (šiandiena ir yra puikiausia proga:)). Tėvų pasiūlymas ir priminimas neturi būti raginimas. Noras dalintis turi atkeliauti iš paties vaiko. Galbūt pastebėjote, kad kai tik paraginate savo vaiką pasidalinti jo turimu daiktu /skanuku, jis tą turimą suspaudžia stipriau. Vaikas tokiu būdu saugo savo nuosavybę. Jis mokosi pasakyti „ne”. Iki 3-4 metų beprasmiška ir „nesveika” reikalauti iš vaiko dosnumo. Tokios opcijos jis dar neturi. Iki šio laiko pas jį vis dar formuojasi savojo „aš” suvokimas ir labai svarbu palaikyti vaiko siekį į asmeninę laisvę ir asmeninius daiktus, kuriuos jis laiko savo dalimi. Elkitės pagarbiai su vaikų daiktais. Neišmeskite jų ir neatiduokite neatsiklausę. Tegul vaikas turi saugią vietą, kur laikytų brangiausius daiktus žinodamas, kad jų niekas nepaims. Tai liečia ir drabužius, ir indus. O kalbant apie dosnumą, dalybas ir dovanas, be abejo, kaip ir visame kame, vaikas kopijuos jūsų elgesį.

Edukaciniai žaidimai vaikams

Edukaciniai žaidimai vaikams - tai vienas veiksmingiausių būdų lavinti kalbą, motoriką, kūrybiškumą ir loginį mąstymą be ekranų. Jie ypač naudingi, kai reikia prasmingai užimti vaiką namuose: lietingomis dienomis, kelionėse, ruošiantis darželiui ar tiesiog norint sustiprinti tam tikrus įgūdžius. Šiame straipsnyje rasite 30 lavinamųjų veiklų, suskirstytų pagal amžiaus grupes (3-6 m.), kad išsirinkti būtų lengva ir patogu. Lavinamieji žaidimai vaikams namuose padeda natūraliai mokytis per žaidimą - nereikia jokių sudėtingų priemonių ar ilgo pasiruošimo. Svarbiausia, kad veiklos būtų pritaikytos vaiko amžiui ir trukmei: mažesniems vaikams tinka 10-15 minučių žaidimai, vyresni jau išlaiko dėmesį ilgiau. Geriausiai veikia tada, kai tėvai dalyvauja kartu ir palaiko, o ne tik „duoda užduotį”. Renkantis, kokie lavinamieji žaidimai vaikams yra tinkamiausi, verta derinti skirtingus įgūdžius: smulkiąją motoriką, kalbą, dėmesį, atmintį ir kūrybiškumą. Pavyzdžiui, vieną dieną galima rinktis užduotis su piešimu ir karpymu, kitą - loginį rūšiavimą ar skaičiavimą. Tokia įvairovė padeda vaikui ne tik lavėti, bet ir nesusibosti su tomis pačiomis veiklomis. Jei norisi dar daugiau naudos, lavinamieji žaidimai vaikams gali būti susieti su kasdienėmis situacijomis: tvarkymusi, apsipirkimu, maisto gaminimu. Pavyzdžiui, vaikui galima patikėti suskaičiuoti obuolius, surūšiuoti žaislus pagal spalvas ar padėti sudėti daiktus į kelioninį krepšį.

Žaidimai 3-4 metų vaikams

• Spalvų medžioklė: Vaikas ieško namuose daiktų tam tikros spalvos.

• Vandens perliejimas: Dubuo + puodeliai. Puiki rankų koordinacijai.

• Lipdukų rūšiavimas: Rūšiuojama pagal spalvą, formą ar temą.

• Formų paieška: Vaikas ieško apskritimų, kvadratų ir tipiškų formų namuose.

• Pirmosios dėlionės: 2-8 detalių dėlionės lavina rankų-akių koordinaciją.

• Spalvų rūšiavimo dėžutės: Į dėžutes dedami skirtingų spalvų daiktai.

• Burbulų gaudynės: Puikus būdas išlieti energiją ir lavinti reakciją.

• Tekstūrų tyrinėjimo maišelis: Ryžiai, pupelės ar sagos maišelyje sensorikai lavinti.

• Vienos formos medžioklė: Pasirinkite vieną formą (pvz., apskritimą) ir vaikas turi surasti ją primenančius daiktus.

• Mįslės ir kalbos lavinimas: 3-4 metų vaikai sparčiai plečia žodyną ir mokosi aiškiau tarti žodžius. Be mįslių, kalbos lavinimui labai padeda žaidimai, kuriuose vaikas girdi taisyklingą žodžio tarimą ir gali jį pakartoti savo tempu. Tam puikiai tinka kalbančios lavinamosios kortelės - lietuviškai įgarsinta edukacinė priemonė, padedanti vaikui per žaidimą įsiminti naujus žodžius ir geriau suprasti aplinką.

• Sukurk savo monstriuką: Vaikas piešia personažą ir sugalvoja vardą.

• Modeliavimas iš plastilino: Lavina formas, tekstūras, smulkiąją motoriką.

• Atspėk garsą: Išgirstas garsas → vaikas spėja, kas skleidė.

• Piešimas pagal instrukciją: Tėvas duoda paprastas užduotis („nupiešk saulę viršuje“).

• Matuojame žingsneliais: Matuojamas stalas, lova ar kilimas.

• Klasifikavimas pagal dvi savybes: Pvz., dydis + vieta, kur gyvena (mažas/didelis, žemėje/vandenyje).

• Trys daiktai - viena istorija: Vaikas sukuria istoriją iš atsitiktinių daiktų.

• Kontrastingų porų paieška: Karšta-šalta, minkšta-kieta, greita-lėta.

• Šešėlių laboratorija: Lempa + žaislai = šešėlių eksperimentai.

Žaidimai 5-6 metų vaikams

• Sekų sudarymas: Išdėliokite daiktus pagal spalvą, dydį ar logiką.

• Kas dingsta?: Vaikas turi įsiminti daiktus ir spėti, kuris dingo.

• Kambario žemėlapis: Vaikas piešia savo kambario planą.

• Paprasčiausi galvosūkiai: Magnetiniai žaidimai, formų dėliojimas.

• Statome bokštą: Reikia apgalvoti balansą ir konstrukcijos stiprumą.

• Raštų kopijavimas: Vaikas kopijuoja zigzagus, figūras, ritmus.

• Mini eksperimentas „Kas plaukia?“: Vaikas spėja, kurie daiktai plauks vandenyje.

• Skaičių medžioklė namuose: Ieškoma objekto su skaičiais (laikrodis, kalendorius).

• Paveikslėlių istorijų kūrimas: Vaikas kuria pasakojimą iš 3-4 paveikslėlių.

• Kodo sekimas (paprastas žaidimas): Ant popieriaus nupiešiamos kryptys: ↑ ↑ → ↓ →.

• Savaitės kūrybinis projektas: Vaikas kuria knygelę ar piešinių seriją.

• Rūšiavimas pagal tris savybes: Spalva, dydis, funkcija.

• Žaidimai ant kilimėlio: Sensoriniai, magnetiniai, kūrybiniai užsiėmimai.

• Pasakų kūrimas iš paveikslėlių: Užuominos skatina kalbos plėtrą.

Kaip išmokyti vaikus žaisti savarankiškai?

FOTO: Jei turite vaikų, žinote, kad net išgerti ramiai kavos puodelį gali būti misija neįmanoma. O ką jau kalbėti apie darbą: nesvarbu ar tai būtų susitikimas internetu, ar indų plovimas. Vos pradedi kažką daryti, žiūrėk, mažasis jau čia su prašymu pažaisti. Tinklalapis huffingtonpost.co.uk pateikė 10 patarimų, kaip išmokyti vaikus žaisti vienus, jei jie įpratę žaisti su jumis.

• Nepaliekite vaikų vienų kambaryje: Tai yra didžiulė klaida, norint, kad vaikai žaistų savarankiškai. Vaikas turi žinoti, kad yra saugus, kad galėtų laisvai žaisti. Jo nereikia izoliuoti, uždaryti duris ir palikti vieno. Vaikas jausis daug geriau, jei jūs būsite netoliese.

• Valgykite kartu: Tik emociškai patenkintas vaikas eis ir įsijaus į žaidimą. Vaikai nori užmegzti ryšį su savo tėvais. Skirkite laiko knygos skaitymui su savo vaikui, nepertraukiamam bendravimui. Daugelis tėvų pastebi, kad po bendrų pusryčių ar pietų, vaikai mieliau eina žaisti vieni.

• Nustokite užiminėti vaikus: Kai kuriems vaikams bus sunku, nes jie įpratę linksmintis prie televizoriaus, vaizdo žaidimų ar su tėvų nurodytomis idėjomis. Bet jei norite, kad jūsų vaikas pasitikėtų savimi, žaisdamas su savimi ar su kitais vaikais, pirmiausia sukurkite su juo tvirtą emocinį ryšį. Tai tarsi akumuliatoriaus įkrovimas. Kai jis bus visiškai įkrautas, jis turės energijos žaisti.

• Ribokite laiką prie ekranų: Tyrimai rodo, kad vaikų, kuriems nebeleidžiama laiko leisti prie ekranų, elgesys yra labai panašus į narkomanų. Todėl riboti laiką yra būtina. Suteikite jiems laiko išeiti į lauką ir atsiriboti nuo priklausomybės šaltinių.

• Skirkite jiems visą savo dėmesį: Klausykite, ką jūsų vaikas nori pasakyti, ko prašo. Jei jis alkanas, duokite užkąsti. Jei nori ramybės, kartu skaitykite knygą. Prisiminkite, kai mes jaučiame stresą, mūsų vaikai atspindi mus ir gali taip pat tapti niūrūs bei reiklūs.

• Turėkite rytinį susitikimą: Šeimoje svarbu turėti rytinį susitikimą, per kurį galima aptarti būsimos dienos planus. Vėliau, pavyzdžiui, per pietus galima susėsti ir pasipasakoti, ką pavyko padaryti.

• Pabandykite vesti šeimos žurnalą: Rašykite, ką veiksite kiekvieną dieną. Tegu kiekvienas šeimos narys turi po savo puslapį ir jį užpildo.

• Sudarykite savo dienos planą: Dažnai galvojame, kad jei dirbsime 10 valandų per dieną, pasieksime geresnių rezultatų. Be taip nėra. Sudarykite savo dienotvarkę, kada dirbate, kada turite kavos pertraukėlę, kada einate pasivaikščioti. Taip ne tik parodysite puikų pavyzdį vaikams, bet ir patiems bus aiškiau, ką po ko darote.

• Išeikite su vaikais į lauką, bet leiskite ten jiems žaisti patiems: Iššūkiai Vyresniems vaikams patinka iššūkiai. Jei jau siūlote vaikams žaidimą, neatskleiskite visko iki galo. Pateikite tik pagrindus: dažykite, pieškite, kurkite. Aprūpinkite juos ingredientais, bet nepateikite recepto. Jums nereikia sakyti: „Pieškite gėlę“, nes kai tik jie baigsis, gali paklausti: „O ką piešti toliau?“

Straipsnio autorė - psichologė Olga Levko. Straipsnis verstas iš rusų kalbos (econet.ru).

tags: #durni #veiksmai #ka #daro #vaikai

• Ar Geležiuose veikia mokykla-darželis?
• Didelės elektrinės mašinos vaikams
• Rizika ir rekomendacijos nėštumo metu
• kaip pasidaryti prijuostę vaikui
• Pirmosios arbatėlės