Nėštumo metu moters kūnas patiria daugybę pokyčių, siekiant prisitaikyti prie augančio vaisiaus. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių nepatogumų - dubens srities skausmas. Šis skausmas gali pasireikšti įvairiais intensyvumais ir lokalizacija, tačiau svarbu suprasti jo priežastis ir žinoti, kaip jį valdyti.
Kas sukelia dubens skausmą nėštumo metu?
Dubens skausmas nėštumo metu dažniausiai susijęs su kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių pokyčiais, kurie yra normalūs šiuo fiziologiniu laikotarpiu. Nors šie pokyčiai būtini, kad būtų galima natūraliai pagimdyti, jie gali sukelti diskomfortą.
Hormoniniai pokyčiai ir raiščių atsilaisvinimas
Viena pagrindinių priežasčių yra hormono relaksino išskyrimas. Jo dėka suminkštėja ir išsitampo sausgyslės, raiščiai, paruošiant dubenį gimdymui. Tačiau tai taip pat sukelia nestabilumo jausmą bei skausmą dubens sąnariuose ir kauluose.
Kairįjį ir dešinįjį moters dubens kaulus jungia gaktinė sąvarža (lot. symphysis pubis) - kremzlinė kaulų jungtis priekinėje dubens dalyje. Kitaip nei rankų ar kojų kaulus jungiantys alkūnės ar kelio sąnariai, gaktinė sąvarža juda labai mažai. Svarbiausia jos funkcija - užtikinti, kad dubens kaulai išliktų vietoje. Tačiau veikiant hormonui relaksinui raiščiai lengviau atsipalaiduoja ir išsitempia.
Padidėjęs spaudimas ir svoris
Dėl vaisiaus sukeliamo spaudimo dubuo negali judėti taip patogiai ir laisvai kaip anksčiau. Nėščioji nešioja papildomą svorį, kuris apkrovą dar labiau padidina. Dėl padidėjusio svorio ir pakitusios laikysenos dubenyje esantys sakroileiniai sąnariai ir dubens lanko kaulai patiria pakankamai daug streso, galinčio sukelti skausmą. Kuo labiau vaisiaus svoris spaudžia gaktos sritį, tuo stipresnis gali būti skausmas.
Kadangi 2-3 nėštumo trimestre labiausiai padidėja kūno svoris, dubens kaulai bei sąnariai patiria daugiau spaudimo ir atsiranda didesnė tikimybė susidurti su skausmu.
Tyrimų duomenimis, su apatinės nugaros ir dubens skausmais susiduria daugiau kaip 50 proc. besilaukiančiųjų. Skausmas gali atsirasti bet kuriuo nėštumo metu, tačiau dažniausiai tai patiria moterys II arba III nėštumo trimestrą.
Tiksli apatinės nugaros dalies skausmo priežastis nėštumo metu nėra žinoma, dažniausiai tai siejama su daugeliu veiksnių: pakitusia laikysena, didesne stuburui tenkančia apkrova dėl vaisiaus augimo, per didelės juosmeninės lordozės (stuburo linkis, stuburo išlinkimas į priekį), kraujotakos ir hormonų pokyčių, kūno masės indekso.
Kaip didžiausi rizikos veiksniai skausmui pasireikšti laikomos šios priežastys: fizinio aktyvumo trūkumas, praeityje įvykusi dubens trauma, jaunas nėščiosios amžius, daugiavaisis nėštumas, jau pasireiškęs lėtinis apatinės nugaros dalies skausmas arba skausmas, pasireiškęs ankstesniais nėštumais.
Didesnis svorio priaugimas nėštumo metu gali turėti įtakos nugaros ir dubens skausmo pasireiškimui, tačiau viskas priklauso nuo to, koks yra nėščiosios gyvenimo būdas. Nėštumo metu ypač svarbu palaikyti pakankamą fizinį aktyvumą: jeigu moteris propaguoja pasyvų laiko leidimo būdą ir daug laiko praleidžia sėdėdama, ji turės didesnę riziką jausti apatinės nugaros dalies skausmą. Tačiau besilaukiančiai moteriai, kuri gyvena aktyviai ir daug juda, net ir priaugus daugiau (saikingai) svorio gali nekilti apatinės nugaros dalies ir dubens skausmas.
Simfizitas: gaktinės sąvaržos uždegimas
Apie 20 % moterų antroje nėštumo pusėje sėdėdamos ar vaikščiodamos jaučia skausmą dubens srityje, kurį lemia simfizitas. Simfizitas yra gaktinės sąvaržos uždegimas, dubens kaulų prasiskyrimas ar kiti patologiniai pokyčiai. Tai būklė, kai gaktos simfizė, jungianti abu dubens kaulus priekyje, tampa skausminga ar nestabili dėl per didelio judrumo, uždegimo ar spaudimo.
Gaktos simfizė yra kremzlinė jungtis, kuri paprastai yra stabili, tačiau tam tikromis sąlygomis, ypač nėštumo metu, ji gali tapti laisvesnė ar pažeista, sukeldama skausmą ir diskomfortą.
Pasaulyje gaktos simfizės disfunkcija laikoma dažna problema tarp nėščių moterų - manoma, kad apie 20-30 % jų patiria tam tikro laipsnio dubens ar gaktos skausmą. Lietuvoje tikslios statistikos trūksta, tačiau ginekologai ir kineziterapeutai dažnai susiduria su šia būkle.
Dėl simfizito, kuris gali būti diagnozuotas antroje nėštumo pusėje, gali pasireikšti skausmas priekinėje arba galinėje dubens dalyje, klubų ir šlaunų srityse. Skausmo intensyvumą nulemia tai, kaip vaisiaus svoris ir spaudimas pasiskirsto dubenyje.
Esant simfizitui, labai svarbu nustatyti patologijos laipsnį - neatitikimo dydį, nes su tuo siejamas gimdymo būdo pasirinkimas.
- 1 - 5-9 mm.
- 2 - 10-19 mm.
- 3 - 20 mm ir daugiau.
Skausmas gali būti bukas, deginantis ar aštrus, o jo intensyvumas dažnai kinta priklausomai nuo fizinio aktyvumo ar paros laiko.
Simptomai ir diagnostika
Dubens skausmas nėštumo pabaigoje arba antroje pusėje pasireiškia dažniausiai, tai yra laikotarpis, kai šis skausmas atsiranda arba dar labiau suintensyvėja. Dubens skausmas nėštumo pabaigoje gali pasireikšti kartu su kojų ar nugaros skausmais ir neretai yra intensyvus.
Gaktos simfizės disfunkcijos diagnostika remiasi klinikiniu įvertinimu, nes nėra vieno specifinio testo, galinčio patvirtinti šią būklę. Fizinis tyrimas: Patikrinamas gaktos simfizės jautrumas spaudžiant, dubens stabilumas, judesių amplitudė ir raumenų jėga.
Reikėtų, visų pirma, kreiptis į ginekologą, kuris įvertins ar skausmas nėra susijęs su ginekologinėmis ligomis, po gimdymo kilusiomis komplikacijomis ir pan.
Gydymas ir prevencija
Nėštumo metu negalima išvengti dubens srities skausmo, tačiau galima apsisaugoti nuo traumų ir palengvinti simptomus. Gaktos simfizės disfunkcijos gydymas orientuotas į skausmo mažinimą, dubens stabilumo gerinimą ir kasdienės funkcijos atkūrimą.
Kineziterapija ir fizioterapija
Kineziterapija yra vienas efektyviausių būdų valdyti dubens skausmą. Individualiai pritaikyti pratimai stiprina dubens dugno, nugaros ir pilvo raumenis, gerina laikyseną ir mažina simfizės apkrovą. Gali padėti Kėgelio pratimai, gilus kvėpavimas, laikyseną koreguojantys pratimai, švelnūs pratimai ant kamuolio, mankšta baseine.
Užsiėmimai prižiūrint kineziterapeutui, dažnai yra pagrindinė sveikatinimo priemonė ar net pagrindinis gydymo būdas. Nemedikamentinės intervencijos, kurias pritaikys kineziterapeutas, tokios kaip minkštųjų audinių manipuliacija, laikysenos koregavimas, stabilizavimo pratimai, mankšta vandenyje, turi teigiamą poveikį apatinės nugaros dalies ir dubens skausmui mažinti. Tačiau itin svarbu reguliarumas ir pastovumas.
SVARBIAUSI PRATIMAI NĖŠTUMO METU, kasdieninė mankšta nėščiosioms
Vaistai ir gyvenimo būdo pokyčiai
Skausmo malšinimas: Paracetamolis ar kiti saugūs analgetikai gali būti naudojami skausmui mažinti. Avėkite patogią pėdas prilaikančią avalynę.
Siekiant valdyti gaktos simfizės disfunkciją, svarbu bendradarbiauti su kineziterapeutu, ginekologu ar ortopedu, laikytis rekomendacijų ir ieškoti palaikymo. Reguliariai stiprinkite dubens dugno raumenis, tačiau visus sprendimus dėl pratimų ar gydymo derinkite su specialistu.
Chirurginis gydymas
Chirurgija taikoma labai retai, tik tais atvejais, kai yra reikšmingas simfizės atskyrimas (diastazė) ar konservatyvus gydymas neveiksmingas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Dubens skausmas nėštumo metu yra natūralių kūno pokyčių rezultatas, dažniausiai praeinantis iškart po gimdymo. Vis dėlto, kartais dubens skausmas nėštumo metu gali signalizuoti įvairias būkles, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį. Bet kuriuo atveju, joki nėštumo metu juntami skausmai neturėtų būti ignoruojami.
Jei jaučiate skausmą gaktos srityje, ribojantį judėjimą ar kasdienę veiklą, nedelsdami kreipkitės į ginekologą, kineziterapeutą ar ortopedą, kad būtų atliktas išsamus įvertinimas. Venkite savarankiško gydymo ar intensyvaus fizinio krūvio be specialisto rekomendacijos, nes tai gali pabloginti būklę.
Apatinės nugaros dalies ir dubens skausmai nėštumo metu yra pavojingi mamos sveikatai tuo atveju, jei nesikreipiama į specialistus ir nesprendžiama problema. Negydomi jie gali išlikti po gimdymo ir tęstis ilgai, o uždelsus gali tekti bent minimalų skausmą kęsti nuolat.
