Paauglių nėštumai Lietuvoje yra sudėtinga problema, apimanti ne tik sveikatos, bet ir socialinius, teisinius bei etinius aspektus. Nors statistika rodo, kad nepilnamečių santuokų skaičius mažėja, o paauglių gimdymų taip pat mažėja, šios problemos sprendimas reikalauja nuolatinio dėmesio ir tinkamų teisinių bei socialinių mechanizmų.
Nepilnamečių santuokų statistika ir teisinės priežastys
2016 m. Lietuvoje susituokė 66 nepilnamečiai, iš kurių 62 buvo merginos. 7 iš jų santuokos dieną dar nebuvo sulaukusios 16 metų. Nors metinis nepilnamečių santuokų skaičius Lietuvoje, palyginti su 2000 m., sumažėjo beveik penkis kartus, pastaraisiais metais mažėjimo tendencija jau nebe tokia ryški. LR Civilinio kodekso 3.14 straipsnis numato, kad santuoką Lietuvoje leidžiama sudaryti asmenims, kuriems santuokos sudarymo dieną yra 18 metų. Tačiau įstatymas palieka galimybę išimtims, o teismas supaprastinto proceso tvarka turi teisę sumažinti ir norinčio tuoktis, bet 18 metų nesulaukusio asmens santuokinį amžių, bet ne daugiau kaip dvejais metais. Tam prašymą pateikti turi pats nepilnametis. Teismas, remiantis Kodeksu, spręsdamas klausimą dėl santuokinio amžiaus sumažinimo, turi teismo posėdyje išklausyti norinčio tuoktis nepilnamečio tėvų, globėjų ar rūpintojų nuomonę ir atsižvelgti į jo psichinę bei psichologinę būklę, turtinę padėtį ir svarbias priežastis, dėl kurių būtina sumažinti santuokinį amžių. Nėštumas yra laikomas svarbia priežastimi sumažinti santuokinį amžių. Tik nėštumo atveju teismas gali leisti tuoktis asmeniui, nesulaukusiam 16 metų.
Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektai ir jų tikslai
2014 m. LR Seimui buvo pateikti du Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektai. Vieną projektą sukūrė LR Sveikatos ministerija, kitą projektą parengė LR Vystomojo bendradarbiavimo ir reprodukcinės sveikatos ir teisių parlamentinė grupė. Tačiau nė vienas įstatymas nebuvo svarstytas LR Seime. Socialdemokratė Birutė Vėsaitė Seime įregistravo Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriuo siekia įtvirtinti reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo principus ir asmens teisę į informuotą, laisvą apsisprendimą. Projektu siūloma įstatymu nustatyti, kad šeimos planavimas grindžiamas mokslu pagrįstais metodais, užtikrinant kontracepcijos prieinamumą, genetinį konsultavimą, savanorišką chirurginę sterilizaciją šeimos planavimo tikslu. Siūloma įstatymu įtvirtinti nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių teisę į kokybišką, saugią ir pagarbą užtikrinančią sveikatos priežiūrą, suteikiant galimybę pasirinkti lydintį asmenį, gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Įstatymu įtvirtinama jau galiojanti 2022 m. rugpjūčio 12 d. ministro įsakymu patvirtinta nėštumo nutraukimo tvarka, užtikrinanti moters teisę savo noru apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo iki 12 nėštumo savaičių, numatant išimtis dėl medicininių indikacijų, išžaginimo ar kraujomaišos (iki 22 savaičių), įtvirtinant chirurginio ir vaistinio aborto galimybę, garantuojant nemokamą prieigą prie šių paslaugų.
Projektu taip pat numatomas kompleksinės pagalbos teikimas lytinį smurtą patyrusiems asmenims, užtikrinant jiems nemokamą medicininę, psichologinę ir socialinę pagalbą, skubią kontracepciją ir infekcijų profilaktiką. Siūlomos nuostatos dėl visapusio ir mokslu grįsto visuomenės lytinio švietimo, apimančio informavimą apie reprodukcinę sveikatą, kontracepciją, nėštumo nutraukimą, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją ir reprodukcinės sveikatos stiprinimą.
Abortų prieinamumas ir diskusijos
Nuo 1957 m. Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalus. 1994 m. LR Sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos. Įsakyme nurodoma, kad nėštumo nutraukimas moteriai pageidaujant gali būti nutraukiamas iki 12 nėštumo savaitės. Nėštumo nutraukimų Lietuvoje mažėja - 2010 m. tūkstančiui 15-49 metų moterų teko 9,1 nėštumo nutraukimai, 2015 m. - 7,2. Abortų skaičius tarp 15-19 m. amžiaus paauglių Lietuvoje taip pat mažėja, tačiau vis dar išlieka didelis. Nėštumo nutraukimo paslauga yra brangi ir pažeidžiamoms grupėms neprieinama, daugėja sveikatos priežiūros specialistų, atsisakančių atlikti procedūrą dėl asmeninių įsitikinimų bei konservatyvių grupių įtakos.
Kai kurios nevyriausybinės organizacijos įsitikinusios, kad abortų padaugės priėmus reprodukcinės sveikatos įstatymą, kuris leis moterims atlikti abortą nemokamai. Dabar nereikia mokėti už abortą, jei jį rekomenduojama atlikti dėl medicininių priežasčių, po išprievartavimo. Nevyriausybininkai parengė peticiją, renka parašus ir ketina ją teikti Seimui. Tačiau viena projekto rengėjų Birutė Vėsaitė tokiam būgštavimui nepritaria. Ji mano, kad jei bus padaryta kontracepcija labiau prieinama ir nemokama - ypatingai jauno amžiaus ir socialiai remtinoms moterims - tai ir tų abortų sumažės per pusę.
Paauglių teisės ir tėvų vaidmuo
Nevyriausybininkai nerimauja, kad naujasis įstatymas pažeis tėvų teises. "Merginos, paaugliai vaikinai gautų nemokamą kontracepciją be tėvų žinios, o taip pat aborto paslaugos turėtų būti teikiamos be tėvų žinios", - sakė K. Zamarytė-Sakavičienė. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu nuo 16 metų galima kreiptis į ginekologą be tėvų žinios. Specialistai baiminasi, kad norima leisti atlikti medicininį abortą - išgėrus vaistų - pacientės net neapžiūrėjus. Gydytoja pabendrautų nuotoliu.
Psichologė Grytė Ruzgė atkreipia dėmesį, kad vien nėštumas tikrai neturėtų būti pakankama priežastis tuoktis. Pasak jos, svarbu, kad žmonės galėtų darniai gyventi drauge. "Manau, kad grėsmingi yra atvejai, kai nepilnamečiai tuokiasi be noro būti kartu, kai pagrindinė santuokos priežastis yra aplinkos spaudimas dėl neplanuoto nėštumo", - sakė G.Ruzgė.
Paauglių nėštumas: dvi istorijos
Lytinis švietimas ir kontracepcijos prieinamumas
Lietuvos paauglių nėštumų rodiklis viršija Europos Sąjungos vidurkį: iš tūkstančio paauglių (15-19 m.) pagimdo 17 merginų. Tokie skaičiai viršija šalių, kurios turi lytinio švietimo programas ir į kurias kitais aspektais norėtume lygiuotis - Švedijos, Danijos, Suomijos - rodiklius daugiau nei tris kartus. Remiantis 2015 m. atlikto „Barometro“ tyrimo duomenis, Lietuva pagal kontracepcijos prieinamumą užima paskutinę vietą tarp kitų 15 tyrime dalyvavusių Europos Sąjungos šalių. Dėl per brangios kontracepcijos ir lytinio švietimo stokos, Lietuvoje didelis paauglių gimdymų skaičius, daug paauglių užsikrėčia lytiškai plintančiomis infekcijomis.
Lietuvos mokykloje jaunimas gauna skurdžią, dažniausiai mokslu nepagrįstą informaciją apie lytiškumą ir lytinę reprodukcinę sveikatą. 2007 m. Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtinta „Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa“ neužtikrino mokslu grįstos informacijos apie neplanuoto nėštumo, lytiškai plintančių infekcijų prevenciją, skatino lytinį susilaikymą, rėmėsi ne mokslu, o mitais apie kontracepciją. 2016 m. LR Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino naują „Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“. Programa taip pat skelbia lytinį susilaikymą ir yra orientuota į santuoką, motinystę ir tėvystę. Programoje neskiriamas reikiamas dėmesys lytinei reprodukcinei sveikatai - apsisaugojimui nuo neplanuoto nėštumo ir lytiškai plintančių infekcijų.
Remiantis 2010-2014 m. statistiniais duomenimis, Lietuvoje kasmet gimdo beveik 3 kartus daugiau 15-19 m. amžiaus merginų negu Olandijoje, Švedijoje ar Norvegijoje. 2015 m. jauniausia gimdyvė buvo vos 13 metų amžiaus. 2015 m. 15-29 m. amžiaus jaunimas sudarė daugiau nei 55 proc. visų užsikrėtusiųjų gonorėja, užsikrėtę ŽIV sudarė beveik 23 proc.
Tarptautiniai įsipareigojimai ir Lietuvos politika
Lietuva yra pasirašiusi tarptautinius dokumentus lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių (LRST) srityje: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Nuo 1994 m. Vyriausybė yra įsipareigojusi gerinti LRST įgyvendinimą Lietuvoje. 2011 m. Lietuvos Vyriausybės delegacija dalyvavo Jungtinių Tautų Visuotinės reguliarios peržiūros sesijoje (angl. k. Universal Periodic Review, UPR), per kurią Lietuvai buvo pateikta rekomendacija pagerinti modernių kontracepcijos priemonių prieinamumą. Nors Lietuva šią rekomendaciją priėmė ir įsipareigojo įgyvendinti, kontracepcijos prieinamumas nėra gerinamas. 2016 m. vykusioje UPR sesijoje Lietuvai buvo pateiktos šios rekomendacijos: imtis priemonių, kad lytinės reprodukcinės sveikatos ir teisių padėtis būtų pagerinta, sukurti nacionalinę LRST strategiją ir integruoti lytinę reprodukcinę sveikatą į 2026-2036 m. planus.
